Kodėl Suomijoje namus šildo kitaip: vien karštų radiatorių neužtenka, jei grindys lieka šaltos

Radiatoriai įkaitę, kambaryje lyg ir šilta, tačiau vaikščioti be šlepečių nemalonu. Tokia situacija ypač pažįstama individualių namų ir pirmojo aukšto butų gyventojams. Suomijoje, kur ilgos ir šaltos žiemos yra įprastos, daug dėmesio skiriama tam, ką šildant namus lengva pamiršti: kaip išlaikyti jau pagamintą šilumą ir neleisti jai pasišalinti per grindis bei pamatus.

Pirmoji mintis pajutus šaltas grindis dažnai būna paprasta – reikia stipriau šildyti arba įsirengti grindinį šildymą. Tačiau jeigu po grindimis trūksta izoliacijos, dalis papildomai pagamintos šilumos ir toliau keliaus į gruntą ar nešildomą rūsį. Kambario oras taps šiltesnis, o nemalonus pojūtis po kojomis gali likti.

Suomiško požiūrio esmė – šildymą vertinti kartu su pastato šilumine apsauga. Galinga sistema gali pagaminti daug šilumos, tačiau namo konstrukcijos turi padėti ją išlaikyti. Todėl grindys, pamatai ir jų jungtys su sienomis čia tampa tokia pat svarbia užduotimi kaip pats šildymo įrangos pasirinkimas.

Kodėl radiatoriai karšti, o po kojomis vis tiek šalta?

Kambario oro temperatūra ir grindų paviršiaus temperatūra nėra vienodos. Jei apačioje yra šaltas gruntas, nešildomas rūsys arba menkai apšiltinta ertmė, per grindų konstrukciją šiluma nuolat perduodama į šaltesnę aplinką. Todėl net ir gerai prišildytoje patalpoje grindys gali likti nemaloniai vėsios.

Ši problema ypač juntama senesniuose namuose, kuriuose daugiau dėmesio buvo skirta šildymo įrangai, o grindų izoliacija liko tokia, kokia įrengta statybų metu. Pakeitus radiatorius ar šilumos šaltinį, silpnos konstrukcijų vietos savaime nepasikeičia.

Papildomų nuostolių gali atsirasti ties šilumos tilteliais – vietomis, kur pastato šiluminė apsauga silpnesnė. Tai gali būti grindų pakraščiai, pamatų ir sienų sandūros ar tarpai izoliaciniame sluoksnyje. Dėl to vienoje kambario vietoje grindys atrodo pakenčiamos, o prie išorinės sienos norisi pasitiesti kilimą.

Didinant radiatorių temperatūrą ne visada pašalinama priežastis, dėl kurios grindys atvėsta. Jeigu šiluma lengvai pasišalina per konstrukciją, daugiau jos tiekiant tiesiog kompensuojami tie patys nuostoliai.

Suomiškas principas – pirmiausia pasirūpinti, kad šiluma liktų viduje

Suomijos patirtis primena paprastą dalyką: šaltame klimate nepakanka turėti gerą šildymo sistemą. Svarbu, kad namas kuo lėčiau atvėstų, o jo paviršiai nebūtų nuolat veikiami šalčio iš apačios ar išorės.

Todėl daug dėmesio skiriama grindų ir pamatų izoliacijai. Ji turi sudaryti vientisą apsaugą, derėti su sienų šiltinimu ir tinkamai veikti konstrukcijų sandūrose. Jei viena namo dalis apšiltinta gerai, tačiau greta lieka neapsaugotas mazgas, šilumos nuostoliai per jį vis tiek tęsis.

Tinkamai įrengtas izoliacinis sluoksnis sumažina šilumos perdavimą į gruntą ar po grindimis esančią šaltą erdvę. Šildymo sistemai tampa lengviau palaikyti norimą temperatūrą, o grindų paviršius mažiau atvėsta. Būtent todėl kalbant apie šiltą namą verta žiūrėti plačiau nei į radiatoriaus karštumą.

Šį principą galima pritaikyti ir Lietuvoje: prieš didinant šildymo galią išsiaiškinti, kur šiluma prarandama. Kartais pirmiausia reikia sutvarkyti konstrukciją, per kurią šąla kambarys, ir tik tuomet spręsti, ar esamos šildymo sistemos iš tiesų nepakanka.

Grindinis šildymas naudingas, tačiau izoliacijos neatstos

Suomiškas požiūris nereiškia, kad grindinio šildymo reikėtų atsisakyti. Jis gali būti pagrindinis namo šilumos šaltinis arba papildomas komforto sprendimas atskirose patalpose. Vandeniu šildomos grindys leidžia paskirstyti šilumą dideliame plote, o elektrinis šildymas gali būti patogus, pavyzdžiui, vonios kambaryje.

Tačiau šildomos grindys ir šilumos izoliacija atlieka skirtingas funkcijas. Viena sistema šilumą tiekia, kita riboja jos pasišalinimą. Jei izoliacija po šildomomis grindimis nepakankama, dalis energijos vis tiek keliaus žemyn.

Dėl to planuojant remontą svarbu įvertinti visą grindų konstrukciją, o ne vien išsirinkti šildymo kilimėlį ar vamzdžius. Reikia žinoti, kas yra po esama danga, kokios būklės izoliacija ir kaip sutvarkytos jungtys su kitomis pastato dalimis.

Papildomas šildymas gali sušildyti paviršių, bet tinkama izoliacija padeda išlaikyti šilumą ten, kur jos reikia – gyvenamosiose patalpose. Geriausias rezultatas pasiekiamas šiuos sprendimus suderinus.

Ką patikrinti Lietuvos name, jeigu grindys nuolat šaltos?

Pirmiausia verta nustatyti, kur problema ryškiausia. Ar vėsios visos grindys, ar tik jų pakraščiai? Ar šaltis labiausiai jaučiamas virš rūsio? Ar skirtinguose kambariuose situacija vienoda? Tokie pastebėjimai padeda suprasti, kur ieškoti šilumos nuostolių.

Individualiame name reikėtų įvertinti grindų, pamatų ir perdangos virš nešildomų patalpų izoliaciją, taip pat konstrukcijų sandūras. Pirmojo aukšto bute priežastis gali slypėti perdangoje virš šalto rūsio arba išorinių sienų ir grindų jungtyse. Tokiais atvejais vien buto viduje įrengtas papildomas šildymas ne visada išsprendžia visą problemą.

Vis dėlto aklai kopijuoti kitame name pritaikyto izoliacijos storio nereikėtų. Sprendimas priklauso nuo pamatų tipo, grindų sandaros, drėgmės sąlygų, naudojamų medžiagų ir apsaugos nuo įšalo. Storesnis sluoksnis savaime negarantuoja gero rezultato, jeigu jis įrengtas netinkamai arba paliktos silpnos sandūros.

Prieš kitą šildymo sezoną verta pradėti nuo konkretaus klausimo: kur dingsta namuose pagaminta šiluma? Atsakymas padės pasirinkti, ar pirmiausia reikia tvarkyti grindų izoliaciją, perdangą virš rūsio, pamatų mazgus, ar patį šildymą. Tuomet ir karšti radiatoriai dirbs naudingiau, o namuose bus maloniau ne tik žiūrint į termometrą.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!