Ne visi galės ramiai įsijungti šildymą: ES komisaras perspėja dėl artėjančios žiemos

Šią žiemą Europa, panašu, neturėtų susidurti su tiesioginiu energijos trūkumu. Tačiau tai dar nereiškia, kad žiema bus lengva. ES energetikos komisaras Danas Jørgensenas perspėjo, kad didžiausia problema gali būti ne pati energijos prieiga, o jos kaina. Jei šildymas, elektra ir kuras taps per brangūs, daliai gyventojų jie gali tapti praktiškai nebeįperkami.

Tai svarbu ir Lietuvai. Mūsų šalies gyventojams artėjanti žiema gali reikšti ne klausimą, ar radiatoriai apskritai šils, o daug paprastesnį ir skaudesnį dalyką – kiek už tą šilumą reikės sumokėti. Europos energetikos rinkos svyravimai tiesiogiai veikia ne tik didžiąsias valstybes, bet ir Baltijos šalis, todėl kainų šokas neliktų kažkur toli Briuselyje ar Vakarų Europoje.

Jørgensenas ragina valstybes nares ruoštis galimam naujam kainų spaudimui. Pasak jo, reikia vertinti visas priemones, kurios galėtų padaryti taisykles lankstesnes, padidinti efektyvumą ir padėti tiek pasiūlos, tiek paklausos pusėje. Kitaip tariant, Europa ieško būdų, kaip išvengti situacijos, kai energijos rinkoje prasideda naujas kainų šuolis, o gyventojai ir verslas lieka vieni su augančiomis sąskaitomis.

Kodėl kalbama taip niūriai?

Svarbiausia žinia – Europa nebijo vien fizinio energijos trūkumo. Ji bijo to, kad energija taps per brangi. Komisaras atkreipė dėmesį, kad beveik 50 milijonų europiečių jau dabar negali tinkamai šildyti savo namų net įprastą žiemą. Jei energijos kainos liks aukštos arba dar labiau kils, socialinis spaudimas gali didėti.

Lietuvoje tai reikštų didesnę įtampą šeimų biudžetuose. Šildymo sezonas ir taip daugeliui tampa sunkiausiu metų laikotarpiu, nes prie įprastų išlaidų prisideda didesnės sąskaitos už šilumą, elektrą ir kurą. Jei kainos Europoje vėl pajudėtų aukštyn, paprastas žmogus tai pajustų labai greitai: per sąskaitą už būstą, degalus automobiliui, prekių kainas ir verslų paslaugas.

Čia svarbu suprasti vieną dalyką: kai sakoma, kad „energijos netrūks“, tai dar nėra raminanti žinia kiekvienam gyventojui. Jei žmogus turi šildymą, bet nebegali jo normaliai apmokėti, jam tai tampa tokia pat realia problema.

Prancūzija siūlo didinti degalų gamybą

Viena iš aptariamų priemonių – laikinai sušvelninti kai kuriuos reikalavimus degalų gamintojams. Tokį pasiūlymą iškėlė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, o ES energetikos komisaras šiai idėjai pritarė.

Tokiu atveju naftos perdirbimo gamyklos galėtų padidinti dyzelino ir kitų naftos produktų gamybą. Tikslas paprastas – padidinti pasiūlą Europos rinkoje ir taip mažinti kainų spaudimą. Lietuvai tai taip pat aktualu, nes degalų kaina veikia ne tik vairuotojus. Ji persikelia į transporto, logistikos, maisto, paslaugų ir daugelio prekių kainas.

Tuo metu Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatihas Birolis nurodė, kad naujų strateginių naftos atsargų išlaisvinimas šiuo metu nėra svarbiausias prioritetas. Iki šiol šalys kartu jau panaudojo apie 20 procentų savo strateginių naftos atsargų, o apie 80 procentų dar liktų prieinama, jei energijos tiekimo padėtis smarkiai pablogėtų ir valstybės susitartų dėl papildomų veiksmų.

Šildymas namuose

ES nori laikinai atidėti dalį metano taisyklių

Europos Komisija taip pat planuoja metams atidėti tam tikrų ES metano taisyklių taikymą importui. Pasak Jørgenseno, toks sprendimas galėtų sumažinti spaudimą energetikos rinkai, kartu formaliai neatsisakant ilgalaikių klimato tikslų.

Komisaras pabrėžė, kad ES laikosi savo tikslų ir ambicijų, tačiau šiuo sudėtingu pereinamuoju laikotarpiu turi būti lanksti ir pragmatiška. Tai reiškia, kad Europa bando laviruoti tarp dviejų tikslų: padėti gyventojams ir įmonėms išgyventi dabartinį kainų spaudimą, bet tuo pačiu neatsisakyti energetikos pertvarkos.

Lietuvai ši diskusija taip pat svarbi, nes bet koks ES sprendimas dėl energijos importo taisyklių, tiekimo lankstumo ar rinkos stabilizavimo gali paveikti bendrą kainų foną. Kuo labiau įsitempusi Europos rinka, tuo sunkiau mažoms šalims išlikti nuošalyje.

Bendro perviršinio pelno mokesčio kol kas neplanuojama

Nors energijos kainos išlieka opi tema, Europos Sąjunga šiuo metu neplanuoja įvesti bendro perviršinio pelno mokesčio energetikos įmonėms. Komisaras atkreipė dėmesį, kad atskiros valstybės narės gali taikyti savo sprendimus, jei jie atitinka ES taisykles.

Tai reiškia, kad kiekviena šalis, tarp jų ir Lietuva, gali ieškoti savo būdų, kaip amortizuoti kainų smūgius gyventojams ar verslui. Tačiau bendro ES masto sprendimo, panašaus į 2022 metais taikytą mechanizmą, šiuo metu nėra numatyta.

Jørgensenas taip pat perspėjo, kad politinis spaudimas gali skatinti vyriausybes subsidijuoti iškastinį kurą. Vis dėlto jis ragina tokias priemones taikyti tik tikslingai ir laikinai, kad jos ilgainiui netrukdytų Europos energetikos pertvarkai.

Elektra neturėtų būti brangesnė už dujas

Dar viena svarbi problema – mokesčių politika. Jørgensenas ir Birolis paragino valstybes peržiūrėti situaciją, kai elektrai taikomi gana dideli mokesčiai, o dujoms – mažesni.

Argumentas aiškus: jei Europa nori, kad gyventojai ir įmonės pereitų nuo dujų ir naftos prie elektros, pati elektra negali būti dirbtinai mažiau patraukli dėl didesnių mokesčių. Kitaip perėjimas prie švaresnių energijos formų stringa, nes žmonėms paprasčiausiai labiau apsimoka likti prie senų sprendimų.

Lietuvai tai aktualu ne tik teoriškai. Gyventojai, svarstantys šilumos siurblius, elektromobilius ar kitus elektrifikacijos sprendimus, pirmiausia žiūri į kainą. Jei elektra brangi, o jos apmokestinimas didelis, tokie sprendimai daugeliui tampa mažiau patrauklūs.

Dujų saugyklos išlieka jautri vieta

Dujų saugyklų užpildymas ir toliau laikomas svarbiu Europos energetinio saugumo veiksniu. ES taisyklėse nustatytas 80 procentų tikslas, mažesnis nei ankstesnis 90 procentų tikslas, tačiau Jørgensenas pabrėžė, kad valstybės vis tiek turi jį pasiekti.

Jei šią žiemą dujų tiekimas smarkiai sumažėtų, Europa kitą saugyklų pildymo sezoną galėtų pradėti su mažesnėmis atsargomis. Tai vėl sukeltų spaudimą energijos kainoms.

Birolis taip pat pabrėžė tarptautinio bendradarbiavimo svarbą. Tokios šalys kaip Norvegija, Kanada ir Nigerija gali padėti Europai užsitikrinti energijos tiekimą. Lietuvai, kaip ES rinkos daliai, tokie sprendimai taip pat svarbūs, nes regiono saugumas priklauso ne tik nuo vietinių sprendimų, bet ir nuo bendros Europos tiekimo grandinės.

Ką tai reiškia Lietuvai?

Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės, jaučia bendrus Europos energetikos rinkos svyravimus. Jei Europoje kyla dujų, elektros ar naftos produktų kainos, tai anksčiau ar vėliau pasiekia ir Lietuvos gyventojus. Poveikis gali būti tiesioginis – per šildymo, elektros ir kuro sąskaitas – arba netiesioginis, kai brangesnė energija didina paslaugų ir prekių kainas.

Baltijos regionui svarbus ir energetinis bendradarbiavimas. 2025 m. vasarį Lietuva, Latvija ir Estija sinchronizavo savo elektros tinklus su kontinentinės Europos tinklu. Tai reiškia, kad Baltijos šalys nebepriklauso nuo Rusijos ir Baltarusijos elektros sistemų. Lietuvai tai svarbus saugumo žingsnis, tačiau jis nepanaikina kainų rizikos Europos rinkoje.

Todėl pagrindinė šios žiemos žinutė Lietuvai paprasta: energijos gali nepritrūkti, bet ji gali išlikti brangi. Tai reiškia, kad gyventojams teks atidžiau planuoti išlaidas, verslui – vertinti sąnaudas, o valstybei – būti pasiruošusiai tikslinėms priemonėms, jei kainų spaudimas smogs jautriausioms grupėms.

Ši žiema Lietuvai gali būti ne apie tai, ar radiatoriai veiks. Ji gali būti apie tai, kiek kainuos jų šiluma.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!