Atsisakius stipriai perdirbto maisto gali pagerėti ne tik kūnas, bet ir savijauta

Ilgai gali atrodyti, kad vakarinis nuovargis yra tiesiog neišvengiamas: darbas, kelionė namo, vaikų reikalai, skalbiniai ir vakarienė, kurią reikia sugalvoti per penkiolika minučių. Tada ranka pati siekia traškučių pakelio, šaldytos picos ar saldaus gėrimo. Pavalgai greitai, trumpam palengvėja, bet po valandos vėl norisi kažko užkąsti, o nuotaika ima svyruoti be aiškios priežasties.

Problema ne ta, kad vienas sausainis ar paruoštas patiekalas sugadina sveikatą. Dažniausiai ji prasideda tada, kai toks maistas tyliai tampa kasdienybės pagrindu: pusryčiai pakeliui, užkandis prie kompiuterio, greita vakarienė ir desertas „nes diena buvo sunki“. Atsisakius stipriai perdirbtų produktų, daugelis pirmiausia pastebi ne pokytį veidrodyje, o paprastesnį dalyką – diena nebeatrodo tokia sunki.

Stipriai perdirbtas maistas paprastai sukurtas taip, kad būtų patogus, ilgai galiotų ir norėtųsi jo dar. Jame dažnai daug pridėtinio cukraus, druskos, rafinuotų riebalų, o sotumo suteikiančių skaidulų ir paprastų, atpažįstamų ingredientų – mažiau. Tai nereiškia, kad būtina gyventi idealiai, tačiau verta pamatyti, kiek daug kasdienės savijautos lemia ne valia, o tai, ką nuolat turime po ranka.

Kai pavalgęs jautiesi ne sustiprėjęs, o apsunkęs

Stipriai perdirbtas maistas dažnai suteikia greitą energijos pojūtį, tačiau jis gali būti trumpalaikis. Saldus pusrytinis dribsnių dubenėlis, bandelė su kava ar saldintas gėrimas pakelia energiją, bet vėliau alkis grįžta anksčiau, nei tikėtasi. Tuomet žmogus linkęs kaltinti save dėl „silpnos disciplinos“, nors kūnas tiesiog vėl prašo kuro.

Kai lėkštėje daugiau įprasto maisto – daržovių, vaisių, ankštinių, kruopų, kiaušinių, žuvies, mėsos, natūralių pieno produktų ar riešutų, – sotumas paprastai laikosi ilgiau. Nereikia kas valandą galvoti, ką dar suvalgyti, mažiau atsitiktinių užkandžiavimų. Vien tai gali palengvinti dieną: mažiau sprendimų, mažiau kaltės ir mažiau jausmo, kad maistas nuolat valdo mintis.

Kai kuriems žmonėms pakoregavus racioną sumažėja pilvo pūtimas, sunkumo jausmas po valgio ar chaotiškas alkis vakare. Kiti labiau pajunta stabilesnę nuotaiką ir aiškesnę galvą. Žinoma, savijautą veikia miegas, stresas, ligos, vaistai ir daugybė kitų dalykų, todėl vien maisto pakeitimo nereikėtų laikyti universaliu atsakymu į kiekvieną negalavimą. Tačiau tai gali būti labai gera pradžia, kai norisi susigrąžinti paprastesnį santykį su savo kūnu.

Vakaras, kai spintelėje lieka tik greiti užkandžiai

Pažįstama scena: grįžtama namo vėlai, šaldytuvas beveik tuščias, o gaminti nėra nei jėgų, nei noro. Vienas šeimos narys pasiūlo užsisakyti maisto, kitas atidaro spintelę ir randa sausainių, greitai paruošiamų makaronų bei kelių užkandžių pakelių. Viskas suvalgoma ne todėl, kad labai skanu ar sąmoningai pasirinkta, o todėl, kad tą akimirką tai yra lengviausia išeitis.

Tokie vakarai nekalba apie žmogaus tingumą. Jie kalba apie nuovargį ir aplinką, kuri dažnai palanki būtent greitam maistui. Jis nereikalauja planavimo, pjaustymo, indų plovimo ar laukimo, todėl po ilgos dienos laimi prieš net ir geriausius ketinimus.

Dėl to pokytis prasideda ne nuo draudimo sau niekada nebevalgyti picos ar saldainio. Daug veiksmingiau namuose turėti kelis paprastus „gelbėjimosi“ produktus: kiaušinių, konservuotų pupelių, šaldytų daržovių, kruopų, natūralaus jogurto, vaisių ar pilno grūdo duonos. Iš jų vakarienė nebūtinai bus tobula, bet ji gali būti maistingesnė už dar vieną spontanišką užsakymą, po kurio lieka pilnas skrandis ir tuštokas jausmas.

Atsisakius stipriai perdirbto maisto gali pagerėti ne tik kūnas, bet ir savijautaNuotrauka: Unsplash / Douglas Fehr

Vieniems reikia laiko, kitiems – mažiau spaudimo

Tėvams su mažais vaikais stipriai perdirbtas maistas dažnai atrodo kaip greičiausias būdas išgyventi įtemptą vakarą. Senjorui gali būti sunku gaminti vienam žmogui arba nešti sunkius pirkinius. Dirbantis pamainomis žmogus ne visada turi progą valgyti tuo metu, kai kūnas to prašo. Todėl pasakymas „tiesiog gaminkite namuose“ skamba paprastai tik tam, kuris turi laiko, jėgų ir ramų ritmą.

Mažesniuose miestuose ar rajonuose pasirinkimą gali riboti parduotuvių asortimentas ir kainos, o mieste trukdo kita problema – maistas vilioja iš kiekvieno kampo. Greiti užkandžiai, saldūs gėrimai ir paruošti patiekalai dažnai pateikiami taip patogiai, kad reikia pastangų jų nepirkti. Žmogus pyksta ne vien dėl savo pasirinkimo, bet ir dėl nuolatinio jausmo, kad patogumas parduodamas greičiau nei sveikesnė alternatyva.

Ir verslo pusę galima suprasti: produktai turi būti nebrangūs, lengvai transportuojami, ilgai išsilaikantys ir paklausūs. Darbuotojai taip pat negali pakeisti to, ką gamintojai sudeda į produktus ar ką pirkėjas pasirenka paskubomis. Vis dėlto kuo aiškiau matomi paprastesnės sudėties, patogiai paruošiami pasirinkimai, tuo mažiau sveikesnis maistas atrodo kaip privilegija tiems, kurie turi daug laiko.

Mažiau draudimų, daugiau tikro maisto

Staigus bandymas išbraukti viską, kas perdirbta, dažnai baigiasi nusivylimu. Žmogus kelias dienas valgo vien „teisingai“, tada pavargsta, suvalgo daugiau nei norėjo ir nusprendžia, kad jam nepavyks. Kur kas tvariau pradėti nuo vieno aiškaus pakeitimo: saldintą gėrimą dažniau keisti vandeniu, saldų užkandį – vaisiumi su jogurtu, o paruoštą vakarienę – paprastu naminiu patiekalu bent kelis kartus per savaitę.

Naudinga skaityti sudėtį ne tam, kad baimintumėtės kiekvieno nepažįstamo žodžio, o kad suprastumėte, ką perkate dažniausiai. Jei produktas turi ilgą sudedamųjų dalių sąrašą, daug saldiklių, cukraus, druskos ar riebalų, jis nebūtinai yra „uždraustas“. Tačiau jis neturėtų nepastebimai užimti didžiosios jūsų kasdienio maisto dalies.

Jei vargina nuolatiniai virškinimo sutrikimai, ryškus nuovargis, svorio pokyčiai ar kiti sveikatos nusiskundimai, vien savarankiškų eksperimentų gali nepakakti. Tokiu atveju verta aptarti situaciją su gydytoju ar mitybos specialistu, ypač jei sergama lėtinėmis ligomis. Sveikesnė mityba nėra bausmė ir neturi tapti nauju nerimo šaltiniu.

Atsisakyti stipriai perdirbto maisto nereiškia gyventi pagal griežtą meniu ar niekada nebeleisti sau spontaniško malonumo. Tai veikiau sprendimas dažniau rinktis maistą, po kurio jautiesi ne apsunkęs ir alkanas, o ramiau sotus. Kartais didžiausias pokytis prasideda ne nuo tobulo plano, o nuo vakaro, kai vietoj dar vieno pakelio spintelėje randate paprastą maistą, kuris iš tiesų pasirūpina jumis.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!