Jis vadinamas „lenkiška citrina“. Jis padeda žarnynui ir stiprina imuninę sistemą
Rudenį ant prekystalių ir soduose atsiranda vaisius, kuris iš pirmo žvilgsnio ne visiems kelia norą tuoj pat paragauti. Svarainiai yra kieti, labai rūgštūs, žali dažnai net sutraukia burną, todėl retas juos valgo taip, kaip obuolį ar kriaušę. Tačiau vos tik jie patenka į arbatą, sirupą, uogienę ar kepinį, viskas pasikeičia. Jų aromatas tampa šiltas, vaisinis, šiek tiek medaus primenantis, o rūgštelė suteikia tokį skonį, kurio sunku išgauti iš įprastų rudeninių vaisių.
Ne veltui svarainiai kartais vadinami „lenkiška citrina“. Šis pavadinimas prilipo dėl jų ryškaus rūgštumo ir gebėjimo pakeisti citriną arbatoje, sirupuose ar net padažuose. Lietuvoje jie taip pat puikiai pažįstami tiems, kurie mėgsta naminius ruošinius žiemai. Svarainių sirupas su karšta arbata daugeliui yra ne tik skonis, bet ir rudens jausmas: kai už lango šlapia, o namuose kvepia vaisiais, cukrumi ir šiluma.
Kodėl verta valgyti svarainius?
Svarainiai vertingi ne tik dėl skonio. Juose yra skaidulų, pektinų, organinių rūgščių, aromatinių medžiagų ir vitamino C. Tai nėra stebuklingas vaistas nuo visų rudens negalavimų, bet kaip maisto produktas jie tikrai turi ką pasiūlyti. Ypač tada, kai rudenį norisi daugiau šildančių gėrimų, naminių sirupų ir natūralesnių priedų prie arbatos.
Svarainių skaidulos gali padėti palaikyti normalesnę žarnyno veiklą. Paprastai tariant, jos padidina maisto tūrį žarnyne ir gali palengvinti reguliarų tuštinimąsi. Tačiau čia svarbu viena sąlyga: vien svarainių neužteks, jei žmogus geria per mažai vandens, beveik nevalgo daržovių ir visą dieną sėdi nejudėdamas. Skaidulos geriausiai veikia tada, kai kartu yra pakankamai skysčių ir judėjimo.
Svarainiai taip pat turi vitamino C, kuris prisideda prie normalios imuninės sistemos veiklos. Tai ypač aktualu rudenį, kai dažniau peršąlame, daugiau laiko praleidžiame patalpose, o organizmui reikia daugiau dėmesio. Tiesa, dalis vitamino C yra jautri karščiui, todėl svarainių sirupą geriau pilti ne į verdančią, o į šiek tiek pravėsusią arbatą. Taip išsaugoma daugiau naudingų medžiagų ir pats skonis būna švelnesnis.
„Lenkiška citrina“ tingiam žarnynui ir imunitetui
Svarainiai ypač tinka tiems, kurie ieško rūgštesnio, bet natūralaus skonio. Jų rūgštumas pažadina arbatą, desertus, padažus ir net mėsos patiekalus. Tačiau svarbiausia tai, kad jie nėra tik „skonis dėl skonio“. Dėl skaidulų jie gali būti naudingi žmonėms, kurių žarnynas linkęs dirbti vangiau. Žinoma, jei vidurių užkietėjimas dažnas, skausmingas ar užsitęsęs, reikėtų ieškoti priežasties, o ne pasikliauti vien sirupu. Bet kaip kasdienės mitybos dalis svarainiai gali būti labai gera rudens pagalba.
Pektinai, kurių svarainiuose yra nemažai, taip pat verti dėmesio. Tai natūralios medžiagos, padedančios uogienėms, drebučiams ir džemams sutirštėti. Būtent todėl svarainių ruošiniai dažnai pavyksta labai geros tekstūros net be didelio kiekio papildomų tirštiklių. Tai patogu tiems, kurie mėgsta naminius gaminius, bet nenori ilgo ingredientų sąrašo.
Dar vienas svarainių privalumas – jų aromatas. Net nedidelis kiekis gali pakeisti visą stiklainį sirupo ar puodą uogienės. Jie puikiai dera su cinamonu, gvazdikėliais, imbieru, vanile, medumi, obuoliais ir kriaušėmis. Todėl svarainiai labai tinka ne tik sveikatai palankesniems gėrimams, bet ir jaukiems rudeniniams desertams.

Svarainiai arbatai, sirupui ir naminei uogienei
Paprasčiausias būdas panaudoti svarainius – pasigaminti sirupą. Vaisius reikia gerai nuplauti, supjaustyti plonais griežinėliais, išimti sėklas ir sluoksniuoti stiklainyje su cukrumi. Po kelių dienų svarainiai išleidžia kvapnų, rūgštokai saldų skystį. Tą sirupą galima pilti į arbatą, šiltą vandenį, limonadą ar net naudoti marinatams.
Jei norisi švelnesnio skonio, svarainius galima maišyti su saldesniais vaisiais. Pavyzdžiui, su obuoliais ar kriaušėmis jie tampa mažiau aštrūs, bet išlaiko tą malonią rūgštelę. Tokia uogienė puikiai tinka prie blynų, varškės, jogurto ar skrudintos duonos. O jei norisi kažko įdomesnio, svarainius galima dėti į obuolių pyragą – jie suteiks daugiau gaivos ir neleis desertui tapti per saldžiam.
Svarainiai labai tinka ir prie mėsos. Jų rūgštumas gražiai subalansuoja riebesnius patiekalus, todėl jie dera su antiena, kiauliena, žvėriena ar keptomis šakninėmis daržovėmis. Nedidelis kiekis svarainių padaže gali suteikti patiekalui citrusinį atspalvį, nors citrinos visai nenaudosite.
Renkantis svarainius verta ieškoti geltonų, sveikų, tvirtų ir stipriai kvepiančių vaisių. Prieš naudojimą juos reikia kruopščiai nuplauti, nes odelė gali būti padengta smulkiais pūkeliais. Pjaustyti svarainius geriausia tvirtu peiliu, nes jų minkštimas kietas. Sėklas patartina pašalinti, ypač jei vaisiai bus verdami ar ilgiau laikomi sirupe.
Svarainiai virtuvėje suteikia ne tik rūgštų skonį
Svarainių privalumas tas, kad jie labai universalūs. Jie gali būti ir arbatos priedas, ir deserto dalis, ir padažo akcentas, ir žiemos atsarga spintelėje. Dėl ryškaus skonio jų nereikia daug. Kartais užtenka vos kelių griežinėlių, kad įprasta arbata taptų visai kitokia.
Jei norite sumažinti cukraus kiekį ruošiniuose, svarainius verta derinti su natūraliai saldesniais vaisiais. Kriaušės, saldūs obuoliai ar net moliūgas gali sušvelninti jų rūgštumą. Taip gaunamas malonesnis, subalansuotas skonis, o cukraus galima dėti mažiau.
Svarainių sirupas žiemą gali tapti tuo mažu dalyku, kuris gelbsti niūrų vakarą. Grįžti namo, užsiplikai arbatos, įpili šaukštą kvapnaus sirupo – ir paprastas gėrimas tampa šildantis, rūgštelėjęs, jaukus. Tai nėra vaistas ir nereikia jo taip vadinti. Bet tai yra geras, paprastas sezoninis produktas, kuris gali papildyti mitybą, suteikti skonio ir padėti išnaudoti rudens derlių.
Svarainiai gal ir nėra tokie populiarūs kaip obuoliai ar kriaušės, tačiau būtent dėl to jie verti dėmesio. Jie turi charakterį. Jie rūgštūs, kieti, reikalaujantys šiek tiek darbo, bet atsilygina aromatu, skoniu ir nauda. O rudenį tokie produktai namuose visada turi ypatingą vertę.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


