Po riebaus maisto apima mieguistumas: dietistė paaiškina, ką verta keisti lėkštėje

Pietūs baigti, lėkštė tuščia, o vietoj jėgų grįžti prie darbų norisi atsiremti į kėdės atlošą ir bent kelioms minutėms užsimerkti. Taip dažnai nutinka po sočių cepelinų, keptos mėsos su bulvėmis, picos ar vakarienės, kurioje netrūksta padažo, sūrio ir desertui dar atsiranda kažkas saldaus. Žmogus linkęs pagalvoti, kad tiesiog prastai išsimiegojo, nors kartais pagrindinė priežastis gali būti visai neseniai suvalgyta porcija.

Ypač nemalonu, kai toks apsunkimas užklumpa darbo dieną: reikia susikaupti, atsakyti į laiškus, vairuoti ar pasirūpinti vaikais, o kūnas tarsi sulėtėja. Vienkartinis mieguistumas po labai gausaus valgio nėra keistas reiškinys. Tačiau jei tai kartojasi beveik po kiekvienų pietų, verta pažvelgti ne vien į kavos puodelį, bet ir į tai, kas iš tiesų atsiduria lėkštėje.

Dietistė aiškina, kad problema dažniausiai nėra vienas „blogas“ produktas. Mieguistumą sustiprina derinys: daug riebalų, greitai pasisavinamų angliavandenių, didelė porcija ir labai greitas valgymas. Pakeitus kelis įpročius, sotūs pietūs gali nebeatrodyti kaip bilietas į popietinį snaudulį.

Kūnas po sočių pietų turi daugiau darbo, nei atrodo

Riebus maistas virškinamas lėčiau negu lengvas patiekalas iš daržovių, baltymų ir saikingos kruopų porcijos. Suvalgius daug kepto maisto, riebių mėsos gaminių, grietinėlės padažų ar gausiai sūriu apkrautų patiekalų, organizmas ilgiau skiria energiją virškinimui. Dėl to atsiranda sunkumo pojūtis, vangumas, o kai kuriems žmonėms – ir noras prigulti.

Dažnai riebalai lėkštėje keliauja kartu su balta duona, bulvytėmis, baltais ryžiais, saldžiu gėrimu ar desertu. Toks derinys gali lemti staigesnius gliukozės kiekio kraujyje pokyčius: iš pradžių žmogus pajunta trumpą energijos pliūpsnį, o vėliau – ryškesnį nuovargį. Todėl po pietų ranka tiesiasi prie dar vieno kavos puodelio, nors jis tik trumpam užmaskuoja tikrąją problemą.

Reikšmės turi ir porcija. Net naminis, kokybiškas maistas gali apsunkinti, jei valgoma iki nemalonaus pilnumo. Kūnas nebaudžia už vieną riebesnį patiekalą – jis tiesiog signalizuoja, kad vienu metu gavo daugiau darbo, nei patogu atlikti greitai.

Ne visi pavargsta vienodai

Dirbančiam žmogui pietų mieguistumas dažnai atrodo kaip produktyvumo problema. Po sunkios vakarienės likusį vakarą galima praleisti ramiau, bet po riebių pietų dar laukia susitikimai, terminai ir kelionė namo. Tokiu atveju ypač svarbu nepainioti sotumo su persivalgymu: maistas turėtų nuraminti alkį, o ne atimti jėgas likusiai dienai.

Tėvams ši situacija pažįstama kitaip. Greitai suvalgytas maistas, likučiai nuo vaikų lėkščių ir vėlyvi, labai sotūs pietūs neretai baigiasi ne poilsiu, o būtinybe toliau suktis namuose. Tada žmogus pyksta ant savęs, kad neturi energijos, nors dažnai jam tiesiog trūksta reguliaraus, ramaus valgymo ir normalesnės porcijos anksčiau dieną.

Vyresniems žmonėms sunkumas po valgio gali būti ryškesnis, ypač jei kartu vargina refliuksas, pilvo pūtimas ar vartojami vaistai. O vairuojantiems ar fizinį darbą dirbantiems žmonėms ryškus mieguistumas po gausių pietų yra ne tik nepatogumas. Jei akys merkiasi nuolat arba kartu pasireiškia silpnumas, galvos svaigimas, didelis troškulys ar kiti neraminantys simptomai, vien lėkštės korekcijų gali nepakakti – reikėtų pasitarti su gydytoju.

Po riebaus maisto apima mieguistumas: dietistė paaiškina, ką verta keisti lėkštėjeNuotrauka: Unsplash / Vitaly Gariev

Lėkštėje nereikia revoliucijos

Lengviausia pradėti ne nuo visiško mėgstamo maisto atsisakymo, o nuo proporcijų. Jei pietums renkatės mėsą ar žuvį, verta dalį riebių, stipriai keptų variantų dažniau pakeisti troškintais, orkaitėje keptais ar garintais. Padažas neturi užpilti viso patiekalo – jo gali būti mažiau, o skonio suteikti prieskoniai, žalumynai, citrina ar natūralus jogurtas.

Prie pagrindinio patiekalo naudinga pridėti daugiau daržovių, o ne dar vieną kaušelį bulvių ar makaronų. Daržovės suteikia apimties, skaidulų ir padeda pavalgyti sočiai, tačiau ne taip sunkiai. Jei norisi angliavandenių, dažniau galima rinktis grikius, ankštines kultūras, pilno grūdo produktus ar tiesiog mažesnę įprasto garnyro porciją.

Padeda ir paprastas įprotis sustoti anksčiau. Valgant lėčiau, be telefono ar darbo ekrano, lengviau pajusti momentą, kai alkis jau numalšintas. Po valgio nebūtina sportuoti, tačiau ramus 10–15 minučių pasivaikščiojimas, vandens stiklinė ir grynas oras daugeliui padeda greičiau atsikratyti apsunkimo nei saldi kava ar energetinis gėrimas.

Riebus maistas nėra priešas, bet jis neturi valdyti dienos

Riebalai organizmui reikalingi: jie padeda pasisavinti kai kuriuos vitaminus, suteikia sotumo, yra svarbi normalios mitybos dalis. Bėda prasideda ne nuo šaukšto alyvuogių aliejaus ar saujos riešutų, o tada, kai riebalų daug gaunama iš stipriai perdirbtų, keptų patiekalų ir jie dar susijungia su didele greitųjų angliavandenių porcija.

Verslui ir viešojo maitinimo vietoms tai taip pat pažįstama dilema: žmonės vertina sotų, greitai paruošiamą maistą, o riebesni patiekalai dažnai atrodo skanesni ir labiau „verti pinigų“. Tačiau vis daugiau klientų nori po pietų grįžti į dieną, o ne kovoti su sunkumu skrandyje. Todėl šalia klasikinio sotaus patiekalo pasirinkimo galimybė gauti daugiau daržovių, lengvesnį padažą ar mažesnę porciją nėra kaprizas.

Jeigu mieguistumas kyla retkarčiais po šventės ar labai gausios vakarienės, greičiausiai pakanka kitą kartą suvalgyti mažiau ir nebandyti „užgesinti“ jo dar viena kava. Tačiau nuolatinis, stiprus nuovargis po valgio neturėtų būti nurašomas vien tinginiui ar metų laikui. Kūnas gana aiškiai parodo, kada pietūs tapo per sunkūs jo likusiai dienai.

Geri pietūs nėra tie, po kurių vos pakylama nuo stalo. Geri pietūs yra tie, po kurių žmogus jaučiasi pavalgęs, ramus ir dar turi jėgų gyventi savo dieną.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!