Lapės vis dažniau gyvena miestuose: kodėl jos ateina prie daugiabučių ir ar jos pavojingos

Vėlus vakaras, prie daugiabučio jau tylu, tik prie konteinerių sušlama maišas. Iš už stovinčio automobilio išlenda lapė, trumpam sustoja po gatvės žibintu, apsidairo ir ramiai nužingsniuoja per kiemą. Vieni tokią akimirką skuba fotografuoti, kiti uždaro langą ir ima svarstyti, ar saugu ryte išleisti šunį į lauką.

Lapė mieste jau seniai nėra vien retas nutikimas pakraštyje, prie miško ar sodų bendrijos. Ji gali pasirodyti prie mokyklos stadiono, garažų, individualių namų, o kartais – ir visai tankiai apgyvendintame rajone. Žmogų labiausiai neramina ne pats gyvūnas, o tai, kad jis elgiasi drąsiau, nei esame įpratę tikėtis iš laukinio gyventojo.

Tačiau lapė, kuri prabėga per kiemą, dar nereiškia pavojaus ar miesto „užkariavimo“. Dažniausiai tai gyvūnas, prisitaikęs prie paprastos taisyklės: ten, kur yra maisto, slėptuvių ir mažiau trikdymo naktį, verta užsukti. Vis dėlto tas prisitaikymas turi ribas, kurias žmonėms svarbu suprasti.

Prie daugiabučių ją atveda ne smalsumas, o maistas

Miestas lapei gali būti labai patogus. Prie konteinerių lieka maisto atliekų, kiemuose žmonės kartais palieka dubenėlius katėms ar šunims, o šalia esančiuose žolynuose, parkuose ir pakelėse netrūksta smulkių graužikų. Lapė nėra gyvūnas, kuris renkasi vien vieną maisto rūšį, todėl ji greitai išmoksta pasinaudoti tuo, ką randa aplinkoje.

Daugiabučių rajonai jai siūlo ir kitą dalyką – užuovėją. Tankūs krūmai, apleistos vietos, garažų teritorijos, statybvietės pakraščiai ar ramūs parkai gali tapti saugia priedanga dieną. Naktį, kai žmonių mažiau, lapė juda gana tyliai ir dažnai lieka nepastebėta, net jei gyvena visai netoliese.

Žmogui gali pasirodyti, kad lapė ateina tiesiai „pas žmones“, bet dažniausiai ji vengia artimo susidūrimo. Ji tiesiog keliauja savo įprastu maršrutu, o namai, automobiliai ir kiemai yra to maršruto dalis. Problema prasideda tuomet, kai gyvūnas nuolat randa lengvai pasiekiamo maisto ir pradeda sieti konkrečią vietą su paprasta vakariene.

Drąsi lapė nebūtinai serga, bet jos elgesį reikia vertinti blaiviai

Sveika lapė paprastai nenori konflikto su žmogumi. Ji gali atrodyti rami, trumpam sustoti ar net priartėti kelis metrus, ypač jei yra pripratusi prie žmonių judėjimo, tačiau ją vis tiek reikėtų laikyti laukiniu gyvūnu. Bandymas prisivilioti, paliesti ar pamaitinti iš rankos gali baigtis įkandimu – ne todėl, kad lapė iš prigimties pikta, o todėl, kad išsigąsta arba gina maistą.

Ypač atsargūs turėtų būti tėvai su mažais vaikais ir augintinių šeimininkai. Vaikui lapė gali pasirodyti panaši į pasakos veikėją ar benamį šunį, todėl svarbu aiškiai pasakyti: prie jos neinama ir jos nešaukiama. Šunį vakare verta laikyti su pavadėliu, o katės maisto dubenėlio nepalikti lauke per naktį, nes jis vilioja ne tik lapes.

Nerimą kelti gali ne vien artumas. Jei gyvūnas akivaizdžiai sutrikęs, svirduliuoja, be aiškios priežasties puola, atrodo sunkiai sužeistas ar ilgai nepasitraukia nuo žmonių, geriausia laikytis atstumo ir apie situaciją pranešti atsakingoms vietos tarnyboms. Žmogui pačiam gaudyti, vaikyti ar „gelbėti“ laukinės lapės nereikėtų.

Lapės vis dažniau gyvena miestuose: kodėl jos ateina prie daugiabučių ir ar jos pavojingosNuotrauka: Pixabay / JonPauling

Žmonės pyksta dėl kiemo, o lapė renkasi lengviausią kelią

Gyventojų susierzinimas suprantamas. Niekam nepatinka išdraskyti šiukšlių maišai, naktinis lojimas, nerimas dėl augintinio ar jausmas, kad prie pat laiptinės jau nebesaugu. Ypač nemalonu, kai vienas žmogus sąmoningai pamaitina lapę, o pasekmes vėliau jaučia visas kiemas – gyvūnas grįžta ten, kur buvo sutikęs lengvą grobį.

Kita vertus, lapė nesupranta nei namo bendrijos taisyklių, nei to, kad konteineris skirtas ne jai. Ji elgiasi taip, kaip elgtųsi bet kuris laukinis gyvūnas: taupo jėgas ir renkasi patikimiausią maisto šaltinį. Todėl vien piktintis gyvūnu mažai naudos, jei prie konteinerių nuolat paliekamos atviros atliekos, o maistas katėms stovi visą parą.

Čia svarbi ir darbuotojų, prižiūrinčių teritoriją, pusė. Ne visuomet įmanoma iškart sutvarkyti kiekvieną išverstą šiukšliadėžę ar užtikrinti, kad visi gyventojai rūšiuotų atliekas tvarkingai. Tačiau geriau uždaromi konteineriai, neperpildytos šiukšliadėžės ir prižiūrėtos bendros erdvės dažnai padaro daugiau nei triukšmingi bandymai lapes išgąsdinti vienam vakarui.

Kaip padaryti, kad lapė kieme netaptų nuolatine viešnia

Pirmiausia verta nepalikti jai priežasties grįžti. Maisto atliekas reikėtų mesti į uždarą konteinerį, suplyšusius maišus išnešti taip, kad jų nepasiektų gyvūnai, o lauke nepalikti nei augintinių pašaro, nei maisto likučių. Jei kieme šeriamos benamės katės, maistą geriau duoti nustatytu metu ir likučius netrukus surinkti.

Pamačius lapę, protingiausia išlikti ramiai. Neiti artyn, nestatyti jos į kampą, neleisti vaikams bėgti paskui ją ir pasirūpinti, kad augintinis būtų šalia. Dažniausiai gyvūnui pakanka palikti erdvės pasišalinti – jis pats pasuks į ramesnę vietą, jei nesijaus spaudžiamas.

Jeigu lapės tame pačiame kieme matomos nuolat, kaimynams verta susitarti ne dėl to, kas garsiau pasipiktins, o dėl kelių paprastų įpročių. Sutvarkyta konteinerių zona, nepaliekamas maistas ir informacija vaikams bei augintinių šeimininkams keičia situaciją kur kas patikimiau. Laukinis gyvūnas mieste nėra nei mielas žaislas, nei priešas – jis tik labai greitai pastebi, kur žmogus paliko atviras duris.

Lapė prie daugiabučio primena paprastą, nors ne visada malonią tiesą: miestas nėra vien mūsų erdvė. Kuo mažiau jame paliekame lengvai pasiekiamo maisto ir chaoso, tuo mažiau laukiniams gyvūnams tenka priežasčių gyventi tiesiai po mūsų langais.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!