Europos Sąjunga pradeda rimtą pasirengimą ambicingai plėtrai

Europos Komisija pasirengusi imtis praktinių veiksmų, kad Europos Sąjunga galėtų priimti naujas valstybes nares. Tam parengtas specialus teisės aktų paketas, numatantis esminius politikos, finansų ir valdymo pokyčius.

Šį kartą dėmesys skiriamas ne tik šalių kandidačių gebėjimui įvykdyti stojimo reikalavimus, bet ir pačios Europos Sąjungos pasirengimui plėstis. Pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad net gerokai padidėjus valstybių narių skaičiui Sąjunga galėtų veikti taip pat veiksmingai ir išsaugotų savo pagrindines vertybes.

Siekdama išvengti ilgai trunkančių aklaviečių priimant sprendimus, Komisija siūlo palaipsniui atsisakyti reikalavimo tam tikrais klausimais balsuoti vienbalsiai. Vietoj jo kai kuriose svarbiose srityse numatoma taikyti kvalifikuotos daugumos balsavimą. Pirmiausia šie pokyčiai galėtų apimti tarptautinių sankcijų taikymą, kovą su mokestiniu sukčiavimu ir tam tikrus su apmokestinimu susijusius sprendimus energetikos sektoriuje.

Kvalifikuotos daugumos balsavimą taip pat siūloma taikyti kai kuriuose stojimo derybų etapuose, pavyzdžiui, priimant tarpinius sprendimus ir atveriant naujus derybų skyrius. Tai padėtų procesui judėti gerokai sparčiau ir neleistų atskiroms valstybėms nepagrįstai vilkinti procedūrų. Jeigu sprendimų priėmimas kurioje nors srityje įstrigtų, Komisija peržiūrėtų esamus pasiūlymus ir ieškotų galimybių valstybėms glaudžiau bendradarbiauti.

Laipsniška integracija ir naujos apsaugos priemonės

Plėtra ir toliau būtų grindžiama šalių kandidačių pasiekimais. Stojimo eiga tiesiogiai priklausytų nuo to, kaip sėkmingai jos įgyvendina reikalavimus ir suderina savo politiką su bendrąja ES sistema. Neįvykdžius nustatytų sąlygų, procesas galėtų būti sustabdytas arba atšauktas.

Kartu siūloma laipsnišką integraciją padaryti nuoseklesnę ir labiau nuspėjamą. Tai reikštų, kad šalys kandidatės, įvykdžiusios nustatytas išankstines sąlygas, galėtų dalyvauti tam tikrose ES politikos srityse dar prieš tapdamos visateisėmis narėmis. Toks požiūris suteiktų apčiuopiamos naudos gyventojams ir įmonėms jau derybų metu, o nacionalinėms administracijoms padėtų geriau pasirengti būsimam darbui Europos Sąjungoje.

Siekiant užtikrinti, kad įsipareigojimų būtų laikomasi ir įstojus, būsimose stojimo sutartyse numatoma įtvirtinti griežtesnes apsaugos priemones. Tarp jų – nauja institucinė sąlyga ir atskiroms sritims skirtos apsaugos priemonės, kurios padėtų apsaugoti ES bendrąją rinką ir teisės viršenybę.

Finansavimo perskirstymas ir specialios sąlygos žemės ūkiui

Remiantis parengtomis ataskaitomis, ES biudžete numatoma pakankamai lėšų naujoms valstybėms priimti, kartu atsižvelgiant į dabartinius prioritetus. 2028–2034 metų finansinio laikotarpio plane numatyta, kad priemonė „Globali Europa“ iš pradžių būtų naudojama šalims kandidatėms remti. Valstybei oficialiai tapus ES nare, jai skirtos lėšos būtų nukreiptos į konkrečius nacionalinius ir regioninius partnerystės planus.

Šie nauji planai leistų skirti papildomą finansavimą žemės ūkiui, regioninei sanglaudai, vidaus reikalams ir pasienio teritorijų bendradarbiavimui. Atskiroms valstybėms būtų taikomos specialios sąlygos. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į itin didelį ir našų Ukrainos žemės ūkio sektorių, numatoma tikslinė finansinė parama ir jautrių žemės ūkio produktų patekimo į rinką sąlygos. Kartu Europos Sąjunga padėtų Ukrainai atkurti tradicinius eksporto srautus į ne Europos šalis.

Iniciatyva remiasi Europos Vadovų Tarybos suteiktais įgaliojimais ir paskelbtais Europos ateities tikslais. Šiais žingsniais Europos Komisija siekia iš anksto pasirengti pokyčiams, kad plėtra taptų gerai apgalvotu ir saugiu procesu visoms dalyvaujančioms valstybėms, o ne netikėtu išbandymu.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!