Europoje vasarą – 40 laipsnių karštis, bet namuose kondicionierių beveik nėra: priežastis nustebins ne vieną lietuvį

Europoje vasaros darosi vis karštesnės, tačiau milijonai žmonių ir toliau gyvena be oro kondicionierių. Jungtinėse Valstijose juos turi beveik 90 proc. namų ūkių, o Europoje šis įrenginys gerokai retesnis. Kodėl? Priežastis slypi ne vien elektros kainose. Senų pastatų konstrukcijos, griežti reikalavimai, istoriškai vėsesnis klimatas ir europiečių įpročiai sukūrė situaciją, kuri karštomis vasaros dienomis vis dažniau tampa problema.

Šis skirtumas ypač stebina keliaujant po Europą. Italijoje ar Ispanijoje vasarą temperatūra gali perkopti 40 laipsnių, tačiau net ir tokiomis sąlygomis kai kuriuose butuose galima rasti tik paprastą ventiliatorių. Vokietijoje ar Jungtinėje Karalystėje kondicionierius gyvenamajame būste dar ilgai buvo laikomas beveik prabangos preke.

Lietuvoje situacija taip pat pažįstama. Naujesniuose butuose kondicionieriai įrengiami vis dažniau, tačiau daugelis senesnių daugiabučių gyventojų per karščius gelbstisi atidarytais langais, ventiliatoriais ir užtrauktomis užuolaidomis. O nusprendus įsirengti tikrą vėsinimo sistemą kartais paaiškėja, kad vien nusipirkti įrenginį nepakanka.

Amerikiečiai kondicionierius įsirengė seniai, o europiečiams jų tiesiog nereikėjo

Vienas svarbiausių paaiškinimų – skirtinga pastatų statybos istorija ir klimatas. Didelėje Europos dalyje ilgą laiką svarbiausias namų komforto klausimas buvo šildymas, o ne vėsinimas. Žiemos būdavo ilgos, šaltos ir drėgnos, todėl statant namus pirmiausia rūpintasi šilumos išsaugojimu.

Jungtinėse Valstijose oro kondicionavimo sistemos paplito gerokai anksčiau. Ypač pietinėse valstijose, kur vasaros karštos ir drėgnos, vėsinimas tapo neatsiejama gyvenamųjų namų infrastruktūros dalimi. Ilgainiui tokios sistemos pradėtos montuoti ir vėsesniuose regionuose.

Europoje susiklostė kitokia tradicija. Didelė dalis gyvenamųjų namų pastatyta gerokai anksčiau, nei oro kondicionieriai tapo įprastu buitiniu prietaisu. Senuose Paryžiaus, Romos, Prahos ar kitų miestų pastatuose paprasčiausiai nebuvo numatyta vietos išoriniams kondicionavimo blokams, vamzdynams ir kitai įrangai.

Be to, storos mūrinės sienos, nedideli langai ir išorinės langinės padėdavo patalpose išsaugoti vėsą. Tokie sprendimai veiksmingi, kai naktys pakankamai vėsios ir per jas pastatas gali atiduoti dieną sukauptą šilumą. Tačiau užsitęsus karščio bangai net ir masyvios sienos palaipsniui įkaista.

Dėl to kai kurie senamiesčių butai, anksčiau laikyti maloniai vėsiais, šiandien per ilgus karščius gali tapti sunkiai pakeliami.

Norite kondicionieriaus daugiabutyje? Lietuvoje gali prireikti kaimynų sutikimo

Būtent čia atsiranda problema, aktuali ir Lietuvos gyventojams. Nusipirkus kondicionierių jo išorinio bloko negalima visais atvejais tiesiog pritvirtinti prie daugiabučio sienos.

Pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išaiškinimą, daugiabučio namo fasadas yra bendrojo naudojimo objektas. Todėl norint prie jo pritvirtinti kondicionieriaus išorinį bloką būtina gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą, įformintą nustatyta tvarka.

Tam tikrais atvejais gali prireikti ir statybą leidžiančio dokumento. Tai priklauso nuo pastato statuso, jo vietos ir atliekamų darbų pobūdžio. Pavyzdžiui, griežtesni reikalavimai gali būti taikomi kultūros paveldo pastatams ir teisės aktuose nurodytose saugomose teritorijose esantiems statiniams.

Tuo tarpu pastate, kuris nepatenka į šias kategorijas, vien išorinio kondicionieriaus bloko tvirtinimas prie fasado ne visada reiškia, kad būtinas statybos leidimas. Tačiau daugumos bendraturčių sutikimo reikalavimas dėl fasado naudojimo išlieka.

Todėl prieš užsakant montavimo darbus verta kreiptis į namo administratorių ar bendriją ir išsiaiškinti konkretaus pastato sąlygas. Kitaip galima susidurti su situacija, kai įranga jau nupirkta, o pasirinktoje vietoje jos sumontuoti negalima.

Panašios problemos kyla ir kituose Europos miestuose. Istoriniuose kvartaluose išoriniai blokai gali būti ribojami dėl architektūrinio vaizdo išsaugojimo, todėl savininkams tenka ieškoti vietos kiemo pusėje, ant stogo arba rinktis kitokias vėsinimo sistemas.

Elektros sąskaita – dar viena priežastis, kodėl europiečiai neskuba

Kondicionierius kainuoja ne tik jį perkant ir montuojant. Įrenginys naudoja elektros energiją, todėl karštą vasarą gali padidinti mėnesio sąskaitą.

Pavyzdžiui, jeigu kondicionierius vėsinimo metu vidutiniškai naudoja 0,8 kW elektros galios ir veikia po 8 valandas per dieną, per 30 dienų jis sunaudos apie 192 kWh elektros energijos.

Esant 0,25 euro už kilovatvalandę kainai, toks vėsinimas kainuotų maždaug 48 eurus per mėnesį. Jeigu įrenginys veiktų ilgiau, būtų mažiau efektyvus arba elektra kainuotų daugiau, išlaidos atitinkamai padidėtų.

Žinoma, tai tik skaičiavimo pavyzdys. Šiuolaikiniai inverteriniai kondicionieriai savo galią reguliuoja pagal patalpos poreikį, todėl realus sunaudojimas priklauso nuo būsto dydžio, izoliacijos, lauko temperatūros ir nustatyto vėsinimo režimo.

Europoje elektra daugelyje šalių kainuoja daugiau nei JAV, todėl gyventojai dažniau svarsto, ar verta investuoti į įrenginį, kuris tradiciškai buvo naudojamas tik kelias karštas vasaros savaites.

Tačiau ši logika pamažu keičiasi. Kai karščiai tęsiasi ne kelias dienas, o kelias savaites, tinkamas patalpų vėsinimas tampa ne vien patogumo klausimu.

Pietų Europoje žmonės nuo karščio ginasi kitaip – kai ką verta pritaikyti ir Lietuvoje

Italijoje, Ispanijoje ir Graikijoje šimtmečiais buvo naudojami namų vėsinimo būdai, kuriems nereikia elektros. Vienas veiksmingiausių – neleisti tiesioginiams saulės spinduliams įkaitinti langų.

Todėl pietinėse šalyse dažnos išorinės langinės, žaliuzės ir markizės. Jos sustabdo didelę dalį saulės spinduliuotės dar prieš jai pasiekiant stiklą. Tai svarbus skirtumas, palyginti su vidinėmis užuolaidomis, kurios užtemdo kambarį, tačiau dalis saulės energijos jau būna patekusi į patalpą.

Lietuvoje šis sprendimas ypač aktualus butams, kurių langai nukreipti į pietus arba vakarus. Tokiose patalpose temperatūra vasarą gali stipriai pakilti net tada, kai lauke nėra ekstremalaus karščio.

Dar vienas įprotis – teisingas vėdinimo laikas. Kai lauke karščiau nei kambaryje, plačiai atidaryti langai gali tik dar labiau prišildyti būstą. Todėl karščiausiomis dienos valandomis geriau riboti karšto oro patekimą ir užtemdyti saulės apšviečiamus langus.

Vėdinti naudingiausia anksti ryte, vėlai vakare arba naktį, kai lauko oras tampa vėsesnis už patalpų orą. Jeigu įmanoma saugiai atidaryti langus skirtingose būsto pusėse, susidaręs skersinis oro judėjimas gali pagreitinti atvėsimą.

Ventiliatorius taip pat naudingas, tačiau reikia suprasti jo veikimo principą. Jis neatšaldo kambario oro taip, kaip kondicionierius, bet judantis oras gali padėti žmogaus kūnui efektyviau atiduoti šilumą. Esant itin aukštai temperatūrai vien ventiliatoriaus gali nepakakti saugiam atsivėsinimui.

Europoje jau vyksta lūžis: kondicionieriai iš prabangos tampa kasdienybe

Nors oro kondicionavimo sistemos Europoje paplitusios gerokai mažiau nei JAV, jų poreikis sparčiai auga. Tai rodo ir Eurostato duomenys: Europos Sąjungos namų ūkių energijos suvartojimas patalpoms vėsinti nuo 2018 iki 2024 metų padvigubėjo.

Didžiausią bendrą energijos kiekį gyvenamiesiems būstams vėsinti sunaudojo Italija, Ispanija ir Graikija. Tačiau ir Šiaurės bei Vidurio Europos šalys vis dažniau susiduria su karščio bangomis, kurioms senesni pastatai nebuvo pritaikyti.

Keičiasi ir pačių įrenginių paskirtis. Dalis šiuolaikinių oro kondicionierių yra oras–oras šilumos siurbliai, kurie ne tik vėsina vasarą, bet ir gali šildyti patalpas šaltuoju metų laiku. Dėl to investicija tampa patrauklesnė gyventojams, norintiems vieną įrenginį naudoti skirtingais sezonais.

Lietuvoje toks pasirinkimas gali būti aktualus tiek individualių namų, tiek butų savininkams. Vis dėlto prieš įsigyjant įrangą svarbu įvertinti ne tik jos kainą, bet ir triukšmo lygį, montavimo galimybes, energijos sąnaudas bei konkretaus būsto poreikius.

Europa ilgą laiką statė namus taip, kad juose būtų šilta žiemą. Dabar vis daugiau gyventojų susiduria su priešingu iššūkiu – kaip tuose pačiuose pastatuose išsaugoti vėsą vasarą. Ir būtent dėl šios priežasties oro kondicionieriai, dar neseniai laikyti nebūtinu patogumu, pamažu tampa įprasta Europos būstų įranga.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!