Lesyklėlę pakabinote per anksti? Ornitologai paaiškina, kada paukščiams iš tikrųjų reikia pagalbos

Spalį, kai medžiai pradeda mesti lapus, rytai darosi vis šaltesni, o kieme vis dažniau pasirodo zylės, ne vienas lietuvis prisimena žiemą kabinamą lesyklėlę. Atrodo, pats laikas pripilti saulėgrąžų ir pasirūpinti mažaisiais sparnuočiais, kol neužklupo pirmasis sniegas. Tačiau gamtininkai atkreipia dėmesį į vieną svarbų dalyką: per anksti pradėtas paukščių lesinimas ne visada yra pagalba, o netinkamai parinktas maistas ar neprižiūrima lesyklėlė gali pridaryti daugiau žalos nei naudos.

Pamatę prie lango nutūpusią zylę žmonės dažnai pagalvoja, kad paukštis ieško maisto, nes jam šalta. Tačiau spalio pradžioje Lietuvos gamtoje dar galima rasti daugybę natūralių maisto šaltinių. Medžiuose ir krūmuose likę sėklų, uogų, o po nukritusiais lapais slepiasi įvairūs smulkūs bestuburiai. Todėl paukščiams dar nebūtinai reikalinga žmogaus pagalba.

Vis dėlto artėjant žiemai situacija keičiasi. Kai žemę padengia sniegas, vanduo užšąla, o temperatūra ilgesniam laikui nukrenta žemiau nulio, smulkiesiems sparnuočiams surasti pakankamai lesalo tampa gerokai sunkiau. Būtent tada tinkamai įrengta lesyklėlė gali tapti svarbiu papildomu maisto šaltiniu.

Kada kabinti lesyklėlę Lietuvoje – spalį, lapkritį ar tik pasnigus?

Lietuvos ornitologų draugijos specialistai pabrėžia, kad vienos konkrečios datos, nuo kurios reikėtų pradėti lesinti paukščius, nėra. Vienais metais rimtesni šalčiai prasideda spalio pabaigoje, kitais net ir lapkritį oras išlieka gana šiltas.

Geriausia orientuotis ne į kalendorių, o į orus. Lesinimą verta pradėti tuomet, kai pastebimai atšąla ir artėja pirmieji rimtesni šalčiai. Jeigu staiga iškrenta sniegas arba susidaro ledo danga, pagalba gali tapti ypač naudinga.

Tai reiškia, kad spalį jau galima išsirinkti tinkamą vietą ir pakabinti tuščią lesyklėlę, tačiau skubėti ją pripildyti dideliais kiekiais maisto nereikia, jeigu orai dar švelnūs.

Pavyzdžiui, jeigu gyvenate Klaipėdoje ir spalio viduryje dienomis temperatūra siekia 12–15 laipsnių šilumos, o aplink vis dar gausu natūralaus maisto, intensyvaus lesinimo pradėti nereikėtų. Tačiau Rytų Lietuvoje, kur anksčiau prasideda šalnos, tinkamas metas gali ateiti greičiau.

Yra ir dar viena priežastis neskubėti. Rudenį dalis paukščių vis dar migruoja. Per gausiai ir netinkamu metu siūlomas papildomas maistas kai kurias rūšis gali paskatinti ilgiau užsibūti vietovėse, kuriose žiemojimo sąlygos joms nepalankios.

Svarbu atskirti ir paukščių grupes. Mažųjų sodo paukščių – zylių, žvirblių ar bukučių – lesinimas nėra tas pats, kas ančių bei gulbių maitinimas prie vandens telkinių. Vandens paukščius ornitologai ragina šerti tik išimtinėmis sąlygomis, kai dėl ilgalaikio šalčio jiems iš tiesų tampa sunku susirasti maisto.

Į lesyklėlę geriau nedėti to, ką daugelis lietuvių vis dar siūlo paukščiams

Kai ateina tinkamas metas, labai svarbu pasirinkti lesalą. Vienas geriausių ir paprasčiausių variantų – nekepintos, nesūdytos saulėgrąžos. Jas mėgsta zylės, žaliukės, bukučiai ir daug kitų Lietuvoje žiemojančių paukščių. Saulėgrąžų sėklose gausu riebalų, todėl jos suteikia energijos, kurios mažiesiems sparnuočiams ypač reikia šaltomis žiemos naktimis.

Zylėms ir geniams taip pat galima pasiūlyti nedidelį kiekį nesūdytų, nerūkytų lašinių ar specialiai paukščiams pagamintų riebalinių lesalo rutulių. Žvirbliams bei kitiems grūdlesiams tinka įvairios sėklos, soros ir avižos. Kai kurios rūšys mielai lesa ir obuolius.

Tačiau duona, ypač juoda ruginė, nėra tinkamas lesalas. Ji nesuteikia paukščiams tokios maistinės vertės, kokios jiems reikia žiemą, o kai kurie gaminiai gali sukelti virškinimo problemų. Taip pat negalima duoti sūdytų riešutų, keptų saulėgrąžų, rūkytų lašinių, saldžių kepinių ar maisto likučių nuo pietų stalo.

Labai svarbu nenaudoti supelijusio ar sugedusio lesalo. Net jeigu maisto išmesti gaila, lesyklėlė neturi tapti vieta, kur atsikratoma virtuvės atliekomis.

Dar viena dažna klaida – riebalinių lesalo rutulių kabinimas plastikiniuose tinkliukuose. Paukščių kojos gali juose įsipainioti, todėl geriau naudoti specialius laikiklius be tinklo.

Kada kabinti lesyklą paukščiams?

Pakabinote lesyklėlę? Dabar svarbiausia jos nepamiršti

Įrengti lesyklėlę – tik pusė darbo. Lietuvos ornitologų draugija primena, kad pradėjus reguliariai lesinti paukščius labai svarbu šią veiklą tęsti visą šaltąjį sezoną.

Paukščiai įsimena vietas, kuriose randa maisto, ir pradeda jas lankyti kasdien. Kai kurie atskrenda net panašiu paros metu. Jeigu viduryje žiemos lesyklėlė staiga lieka tuščia, sparnuočiams tenka skubiai ieškoti kitų maitinimosi vietų, o spaudžiant stipriam šalčiui tai gali būti sudėtinga.

Todėl prieš kabindami lesyklėlę pagalvokite, ar galėsite ją nuolat papildyti. Jeigu dažnai išvykstate iš namų, verta pasirūpinti, kad tuo metu ją prižiūrėtų kitas žmogus, arba pasirinkti talpesnę, nuo drėgmės apsaugotą lesyklėlę.

Ne mažiau svarbi ir švara. Lesyklose susirenka daug paukščių, todėl per užterštą maistą ir išmatas gali plisti ligos. Lesyklėlę reikėtų reguliariai valyti, geriausia bent kartą per savaitę, pašalinti seną maistą ir neleisti sėkloms sudrėkti bei pelyti.

Tinkamiausia lesyklėlės vieta – tokia, kur paukščiai galėtų greitai pasislėpti nuo plėšrūnų, tačiau kur jų lengvai nepasiektų katės. Svarbu vengti ir vietų, kur sparnuočiai galėtų atsitrenkti į didelius stiklo paviršius.

Jeigu paukščiams padedate pirmą kartą, nebūtina pirkti didelės ir brangios lesyklėlės. Dažnai visiškai pakanka nedidelės, lengvai išardomos ir valomos pakabinamos lesyklos. Svarbiau ne jos grožis, o tai, ar maistas išlieka sausas ir švarus.

Kada pavasarį nustoti lesinti paukščius?

Dar vienas klausimas, apie kurį daugelis susimąsto tik kovą – kada lesyklėlę jau galima nuimti?

Čia taip pat nereikėtų vadovautis vien kalendoriumi. Pavasarį orai Lietuvoje labai permainingi: vieną savaitę termometrai rodo keliolika laipsnių šilumos, o kitą vėl paspaudžia šaltis ir iškrenta sniegas.

Lesinimą galima palaipsniui mažinti, kai orai tampa šiltesni, aplinkoje atsiranda pakankamai natūralaus maisto ir paukščiai vis rečiau lankosi lesyklėlėje. Tačiau nereikia skubėti nutraukti pagalbos po pirmųjų kelių saulėtų dienų.

Beje, norint padėti sparnuočiams nebūtina apsiriboti vien lesyklėlėmis. Jeigu turite sodą ar kiemą, rudenį palikite dalį šermukšnių uogų, nenuskinkite visų obuolių, leiskite augalams subrandinti sėklas. Tokios natūralios maisto atsargos paukščiams gali būti ne mažiau svarbios už žmogaus supiltas saulėgrąžas.

Taigi spalį geriausia pradėti nuo pasiruošimo, o lesinti – tada, kai iš tiesų artėja šalčiai ir paukščiams darosi sunkiau susirasti maisto. Svarbiausia ne kuo anksčiau pakabinti pilną lesyklėlę, o pasirūpinti, kad ji būtų tinkamoje vietoje, joje netrūktų kokybiško lesalo ir visa tai netaptų tik trumpalaikiu geru darbu.

Žiemą pamatyti prie lango atskridusią zylę – tikras mažas džiaugsmas. Tačiau dar smagiau žinoti, kad jai ne tik palikote saują saulėgrąžų, bet ir padėjote teisingai.