Nuo 2027 metų – nauja 10 000 eurų riba: perkant brangesnius daiktus gali tekti pateikti daugiau asmens duomenų

Perkate automobilį už 15 tūkstančių eurų, renkatės brangų laikrodį ar planuojate didesnį pirkinį, už kurį ketinate atsiskaityti banko pavedimu? Nuo 2027 metų vasaros Europos Sąjungoje pradės galioti naujos kovos su pinigų plovimu taisyklės, kurios tam tikrais atvejais numatys išsamesnį pirkėjų tapatybės tikrinimą. Kai kuriems klientams nebeužteks vien sumokėti už prekę – gali tekti pateikti asmens dokumentą, papildomus duomenis ir paaiškinti, kieno vardu atliekamas sandoris.

Pokyčiai numatyti Europos Sąjungos reglamente 2024/1624, kuris bus pradėtas taikyti 2027 metų liepos 10 dieną. Viena svarbiausių naujovių – 10 000 eurų riba, nuo kurios tam tikri verslai ir finansų įstaigos privalės atlikti kliento patikrinimą, kai vykdomas vienkartinis sandoris. Kai kuriais atvejais tapatybės nustatymo reikalavimai gali atsirasti ir atliekant mažesnius mokėjimus.

Tačiau čia yra svarbi detalė, kurią lengva praleisti. Naujos taisyklės nereiškia, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas, parduotuvėje išleidęs daugiau kaip 10 000 eurų, automatiškai privalės parodyti asmens dokumentą. Reglamentas taikomas konkretiems įpareigotiesiems subjektams, o ne visiems be išimties prekybininkams. Be to, Lietuvoje jau galioja griežtesnis nei Europos Sąjungos nustatytas atsiskaitymų grynaisiais pinigais apribojimas.

Kas keisis nuo 2027 metų liepos 10 dienos?

Naujuoju reglamentu Europos Sąjunga siekia suvienodinti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimus. Iki šiol skirtingose valstybėse galiojantys reikalavimai ne visada sutapdavo, todėl tarptautiniu mastu veikiančioms įmonėms tekdavo laikytis skirtingų procedūrų. Nuo 2027 metų didelė dalis šių taisyklių bus taikoma tiesiogiai visoje Europos Sąjungoje.

Reglamento 19 straipsnyje numatyta, kad įpareigotieji subjektai turi taikyti kliento patikrinimo priemones, kai vykdomas vienkartinis sandoris, kurio vertė siekia bent 10 000 eurų. Vertinamas ne tik vienas mokėjimas, bet ir tarpusavyje susijusios operacijos. Todėl dirbtinis vieno sandorio suskaidymas į kelis mažesnius mokėjimus savaime nepadės išvengti patikros reikalavimų.

Tokią priežiūrą vykdantys subjektai gali būti bankai, kitos finansų įstaigos, tam tikras paslaugas teikiantys teisininkai, notarai, nekilnojamojo turto tarpininkai, brangiųjų metalų ir brangakmenių prekybininkai bei kiti reglamente nurodyti verslai. Kai kurioms veiklos sritims taikomos papildomos ar kitokios ribos, todėl vieno skaičiaus nepakanka visoms situacijoms apibūdinti.

Tarkime, žmogus nusprendžia įsigyti 12 000 eurų vertės juvelyrinį dirbinį iš specializuoto prekybininko, kuriam taikomi kovos su pinigų plovimu reikalavimai. Tokiu atveju gali prireikti oficialiai nustatyti pirkėjo tapatybę, net jeigu pinigai pervedami iš banko sąskaitos. Tačiau jeigu už tokią pačią sumą įprastoje baldų parduotuvėje perkama virtuvė, iš naujojo reglamento savaime nekyla visiems baldų pardavėjams taikoma pareiga tikrinti kiekvieno tokio pirkėjo tapatybę. Reikšmės turi ir pardavėjo veikla, ir konkrečiam sandoriui taikomi teisės aktai.

Ar Lietuvoje perkant automobilį už 15 000 eurų reikės pateikti asmens kodą?

Vienas dažniausių klausimų – kaip pasikeis automobilių pirkimas. Lietuvoje naudoti automobiliai dažnai kainuoja 10–30 tūkstančių eurų, todėl naujosios taisyklės gali sudaryti įspūdį, kad kiekvieną tokį pirkinį lydės papildomos patikros.

Tačiau vien automobilio kaina, viršijanti 10 000 eurų, dar nereiškia, kad pardavėjas pagal naująjį reglamentą automatiškai privalės atlikti visą pinigų plovimo prevencijai skirtą kliento patikrinimą. Reglamentas konkrečiai išskiria ir tam tikrų ypač didelės vertės prekių prekybą. Pavyzdžiui, didelės vertės automobilių kategorijoje nustatyta gerokai aukštesnė, 250 000 eurų riba, o atitinkamiems prekybininkams taikomi specialūs reikalavimai.

Vis dėlto perkant automobilį asmens duomenų gali prireikti ir dėl kitų priežasčių. Jie naudojami sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, registruojant transporto priemonę, įforminant finansavimą ar vykdant jau galiojančius teisės aktų reikalavimus. Jeigu automobilis perkamas lizingu, finansų įstaiga ir dabar tikrina kliento tapatybę, pajamas bei kitą informaciją.

Pavyzdžiui, jeigu Lietuvos gyventojas automobilių salone perka 18 000 eurų vertės naudotą automobilį ir už jį atsiskaito banko pavedimu, pati naujoji 10 000 eurų riba nereiškia, kad salonas privalės atlikti papildomą reglamente numatytą patikrą vien dėl šios sumos. Tačiau bankas jau gali būti atlikęs pirkėjo tapatybės nustatymą ir prireikus paprašyti papildomos informacijos apie konkrečią operaciją.

Todėl reikėtų atskirti du dalykus: asmens duomenų pateikimą įprastam automobilio sandoriui įforminti ir specialią patikrą pagal pinigų plovimo prevencijos taisykles. Tai nėra tas pats.

Grynieji pinigai: Europoje numatyta 10 000 eurų riba, tačiau Lietuvoje ji mažesnė

Naujasis reglamentas taip pat numato bendrą Europos Sąjungos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribą – 10 000 eurų. Tačiau valstybėms leidžiama taikyti griežtesnius apribojimus, o jau galiojančios mažesnės nacionalinės ribos gali likti galioti.

Lietuvoje nuo 2022 metų lapkričio galioja 5 000 eurų atsiskaitymų grynaisiais pinigais riba. Ji taikoma mokėjimų pagal sandorį sumai, o ne kiekvienam atskiram mokėjimui. Tai reiškia, kad perkant 9 000 eurų vertės automobilį negalima paprasčiausiai sumokėti 4 500 eurų grynaisiais šiandien ir dar 4 500 eurų po savaitės, siekiant išvengti nustatyto apribojimo.

Ši taisyklė galioja ne tik verslo sandoriams, bet ir atsiskaitymams tarp privačių asmenų, jeigu mokėjimas vykdomas Lietuvoje. Įstatyme yra numatytų išimčių, tačiau jos taikomos konkrečiomis aplinkybėmis, o ne vien todėl, kad pirkėjui ar pardavėjui patogiau naudoti grynuosius pinigus.

Pavyzdžiui, jeigu perkate 8 000 eurų vertės baldus, pagal dabar galiojančią bendrą tvarką galima iki 5 000 eurų sumokėti grynaisiais, o likusią sumą – negrynaisiais pinigais. Tačiau negalima to paties sandorio dirbtinai skaidyti siekiant apeiti ribojimą. Jei norite sumokėti visą sumą banko pavedimu, 5 000 eurų grynųjų pinigų riba netrukdo to padaryti.

Naujojo reglamento 19 straipsnyje taip pat numatyta, kad įpareigotieji subjektai, vykdydami vienkartines operacijas grynaisiais pinigais nuo 3 000 eurų, tam tikrais atvejais turės nustatyti ir patikrinti kliento tapatybę. Tačiau šis reikalavimas nereiškia, kad kiekvienoje įprastoje parduotuvėje perkant už 3 000 eurų atsiras visuotinė pareiga pateikti asmens kodą.

Taigi Lietuvos gyventojams svarbu įsidėmėti vieną dalyką: 2027 metų liepą pradėjus taikyti naująjį ES reglamentą, mūsų šalyje galiojanti 5 000 eurų grynųjų pinigų riba automatiškai nepadidės iki 10 000 eurų. Ji išliks, jeigu Lietuvos teisės aktai iki to laiko nebus pakeisti.

Kokių asmens duomenų gali paprašyti ir ką daryti pirkėjui?

Kai pagal pinigų plovimo prevencijos taisykles būtina nustatyti kliento tapatybę, gali būti prašoma daugiau informacijos nei įprastame kasdieniame apsipirkime. Tai gali būti vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamosios vietos adresas, asmens identifikavimo numeris ir kiti reglamente nurodyti duomenys. Tam tikrais atvejais gali tekti paaiškinti ir sandorio tikslą, o esant didesnei rizikai – pateikti papildomos informacijos.

Lenkijoje apie naująsias taisykles pranešančioje žiniasklaidoje minimas PESEL numeris, kuris yra tos šalies asmens identifikavimo sistema. Lietuvoje tokio numerio nėra – mūsų šalyje naudojamas asmens kodas. Todėl nereikėtų pažodžiui taikyti Lenkijos gyventojams skirtų paaiškinimų Lietuvos pirkėjams.

Be to, nėra pagrindo teigti, kad kiekvienas daugiau kaip 10 000 eurų išleidžiantis pirkėjas privalės pateikti būtent savo banko sąskaitos IBAN numerį, asmens kodą ir visus kitus galimus duomenis. Prašomos informacijos apimtis priklausys nuo konkrečios įstaigos pareigų, sandorio pobūdžio ir taikomos patikros.

Jeigu brangesnio pirkinio metu jūsų paprašo papildomų asmens duomenų, pirmiausia išsiaiškinkite, kas ir kokiu pagrindu jų prašo. Įstatymų reikalaujamas tapatybės nustatymas yra teisėta procedūra, tačiau tai nereiškia, kad asmens dokumento kopiją ar kitus jautrius duomenis reikia siųsti bet kam, kas pateikia tokią užklausą.

Ypač atsargiai reikėtų elgtis, jei po didesnio pirkinio gaunate SMS žinutę ar elektroninį laišką su prašymu atsidaryti nuorodą ir suvesti asmens kodą, banko prisijungimo duomenis ar mokėjimo kortelės informaciją. Sukčiai gali pasinaudoti žinia apie naujas taisykles, todėl tokius prašymus geriausia tikrinti tiesiogiai susisiekus su banku ar pardavėju oficialiais kontaktais.

Naujojo reglamento tikslas – apsunkinti neteisėtų pinigų judėjimą ir užtikrinti, kad finansinius sandorius aptarnaujančios įstaigos geriau žinotų savo klientus. Tačiau tai nėra draudimas gyventojams pirkti brangesnius daiktus, naudotis banko pavedimais ar teisėtai disponuoti savo santaupomis.

Iki naujųjų taisyklių taikymo pradžios liko mažiau nei metai, todėl įmonėms, kurios patenka į reglamento taikymo sritį, teks pasiruošti atnaujintoms klientų patikrinimo procedūroms. Gyventojams didžiausias pasikeitimas bus tas, kad tam tikrų didesnės vertės sandorių metu gali būti paprašyta papildomai patvirtinti tapatybę ar pateikti informaciją apie sandorį.

Svarbiausia nesupainioti dviejų skirtingų ribų: 10 000 eurų naujajame reglamente siejama su tam tikrų subjektų atliekama klientų patikra, o Lietuvoje galiojanti 5 000 eurų riba – su atsiskaitymais grynaisiais pinigais. Dėl to net ir po 2027 metų liepos vien pirkinio kaina nebus pakankamas pagrindas spręsti, kokių dokumentų prireiks. Viskas priklausys nuo to, ką perkate, iš ko perkate ir kaip atsiskaitote.