Ką Baba Vanga kalbėjo apie Europos ateitį – šios jos frazės dabar cituojamos dažniau nei bet kada

„Europa ištuštės“, „žemyną nusiaubs karas“, „pasikeis pasaulio tvarka“ – tokiais teiginiais prasideda daugelis pasakojimų apie Babai Vangai priskiriamas pranašystes. Jie skamba konkrečiai ir grėsmingai, ypač skaitant naujienas apie saugumą Europoje. Tačiau paieškojus jų kilmės atsiveria kita istorija: dažnai kartojami ne patikrinti aiškiaregės žodžiai, o vėliau perpasakotos ir prie skirtingų metų pritaikytos interpretacijos.

Bulgarų aiškiaregė mirė 1996 metais, tačiau jos vardu skelbiami ateities scenarijai nuolat pasipildo. Vis dėlto patikimų duomenų, kad dabar šios frazės cituojamos dažniau nei bet kada anksčiau, nėra. Kur kas lengviau nustatyti kitą dalyką: dalis Europai skirtų pranašysčių jau turėjo išsipildyti, o jas skelbiant dažnai trūksta originalaus įrašo, pasakymo datos ir aiškaus konteksto.

„Europa ištuštės“: pranašystė, kurios terminas seniai praėjo

Vienas plačiai pasklidusių teiginių – esą Vanga numatė, kad iki 2016 metų Europa taps beveik negyvenama. Skirtinguose perpasakojimuose žemyno ištuštėjimas siejamas su karu, aplinkos katastrofomis, ligomis arba masiniu gyventojų pasitraukimu. Problema ta, kad šios versijos nepateikia vieno aiškaus, patikrinamo originalo.

„Sky HISTORY“, apžvelgdamas neišsipildžiusias Vangai priskiriamas prognozes, šį pasakojimą įtraukia į klaidingų numatymų sąrašą. Europa 2016 metais netapo tuščiu, gyventi netinkamu žemynu. Todėl pažodžiui suprastas scenarijus nepasitvirtino.

Vėliau tokias formuluotes galima mėginti aiškinti simboliškai: gal kalbėta apie politinę krizę, pasikeitusias vertybes ar kitokią Europą. Tačiau tai jau nauja interpretacija. Teiginys apie beveik negyvenamą žemyną nėra tas pats, kas bendras pastebėjimas, kad visuomenės ir valstybės keičiasi.

Karas Europoje: daug įtampos, mažai patikrinamų detalių

Kitas pasikartojantis motyvas – didelis konfliktas Europoje. „Sky HISTORY“ 2025 metams skirtame straipsnyje pateikė Vangai priskiriamą scenarijų apie dviejų Europos valstybių konfliktą, turėsiantį pražūtingų pasekmių gyventojams. Tačiau tame aprašyme nenurodytos konkrečios šalys ir nepateiktas originalus pranašystės šaltinis.

Tokios spragos labai svarbios. Plati frazė apie karą leidžia vėliau ją susieti su skirtingais įvykiais, nors pats sutapimas neįrodo, kad jie buvo numatyti. Norint vertinti prognozę, reikėtų žinoti, kas tiksliai pasakyta iki įvykio, kada tai užfiksuota ir kokiomis aplinkybėmis.

Lietuvos skaitytojams ši tema ypač jautri, todėl kategoriški pažadai apie būsimą karą ar konkrečią jo baigtį lengvai užgožia šaltinio klausimą. Vis dėlto iš Vangai priskirtos frazės negalima nustatyti nei būsimo konflikto vietos, nei Lietuvos saugumo perspektyvų.

Kodėl tie patys pasakojimai sugrįžta su naujomis datomis?

Leidinys „The Skeptic“, nagrinėjęs kasmetinius Vangos prognozių sąrašus, atkreipė dėmesį į jų prieštaravimus. Aiškiaregei priskiriamas ir Europos ištuštėjimas 2016 metais, ir vėlesni įvykiai tame pačiame žemyne. Skirtinguose tekstuose nesutampa net tariamo pasaulinio karo pradžios datos. Autoriaus išvada – trūkstant autoritetingo pirminio dokumento, pasakojimus lengva keisti pagal poreikį.

Vangos įvaizdžio plitimą nagrinėja ir akademiniai tyrimai. Žurnale „Comparative Studies in Society and History“ paskelbtame darbe analizuojama, kaip tikėjimas jos gebėjimais ir pranašystėmis buvo perduodamas iš lūpų į lūpas, per laikraščius, knygas, televiziją ir internetą. Tai padeda suprasti, kodėl šiandien randame ne vieną nekintantį tekstą, o daugybę skirtingų jo versijų.

Kuo daugiau tarpininkų, tuo svarbiau atskirti pasakojimą apie Vangą nuo jos pačios patikimai užfiksuotų žodžių. Pakartojimų skaičius šio skirtumo nepanaikina.

Ką verta patikrinti perskaičius dar vieną grėsmingą frazę?

Pirmiausia ieškokite ne išsipildymą žadančio paaiškinimo, o originalo: kada frazė užrašyta, kas ją girdėjo ir ar ji buvo paskelbta prieš įvykį, su kuriuo dabar siejama. Kitas klausimas – ar pateikiami tikslūs žodžiai, ar straipsnio autoriaus santrauka. Kabutės savaime nepatvirtina citatos autentiškumo.

Verta pasižiūrėti ir į ankstesnes to paties pasakojimo versijas. Jeigu vienur Europa turėjo ištuštėti 2016 metais, o kitur panašus scenarijus perkeliamas į vėlesnę ateitį, reikia paaiškinimo, iš kur atsirado nauja data. Be jo gauname ne tikslesnę pranašystę, o pakeistą istoriją.

Vangai priskiriami pasakojimai gali dominti kaip šiuolaikinių legendų ir tikėjimų dalis. Tačiau Europos ateities vertinimui jie nesuteikia patikimo pagrindo. Skaitant frazę „ji visa tai numatė“, prasmingiausia sustoti ties žodžiu „ji“ ir patikrinti, ar tikrai žinome, kas tuos žodžius pasakė.