„Apima ir pyktis, ir liūdesys“: kelias Andrioniškis–Pagoja byra, o medienvežiai važiuoja toliau

Ištrupėję kelio Andrioniškis–Pagoja kraštai ir juo važiuojantys sunkiasvoriai medienvežiai paskatino Rolandą Lančicką viešai prabilti apie kelio būklę. Kasdien šiuo ruožu važiuojantis vyras sako matantis kelininkų pastangas, tačiau kartu kelia klausimą: ar remontas padės, jeigu kelias nebus naudojamas atsakingai? Savo įraše jis siūlo aptarti dažnesnius sunkvežimių svėrimus ir griežtesnę kontrolę, bet konkrečių perkrovos matavimų nepateikia.

Kelią mato kasdien, o jo būklė kelia vis daugiau nerimo

R. Lančickas socialiniame tinkle rašo sulaukiantis klausimų, ar matė, kaip atrodo kelias Andrioniškis–Pagoja. Šis ruožas jam gerai pažįstamas: juo važiuoja kiekvieną darbo dieną, taip pat ir darbo reikalais. Pasak įrašo autoriaus, čia dažnai tenka sutikti medieną iš miškų arba į sandėlius gabenančius sunkvežimius.

Paskelbtame vaizdo kadre matomas rąstais pakrautas medienvežis, važiuojantis mišku besidriekiančiu keliu. Šalia asfalto – žvyruotas kelkraštis, o dešinysis dangos kraštas vietomis nelygus ir aptrupėjęs. Būtent tokį vaizdą kasdien matantis vyras svarsto, kokią įtaką kelio būklei turi sunkiasvorio transporto eismas.

„Apima ir pyktis, ir liūdesys, ir bejėgiškumas“, – savo reakciją apibūdina R. Lančickas. Jo įraše juntamas nusivylimas, kad važiuojant tuo pačiu keliu tenka stebėti toliau prastėjančią dangą. Žmonėms šio ruožo reikia kasdien, todėl jo būklė rūpi ne tik medienos vežėjams, bet ir visiems vietos vairuotojams.

Kelininkų pastangas pastebi, tačiau vien jų gali neužtekti

Įrašo autorius netvirtina, kad kelias paliktas be priežiūros. Priešingai – nurodo su Kelių valdybos atstovais dažnai aptariantis, kaip šią atkarpą būtų galima geriau sutvarkyti. Jis mato, kad imamasi darbų, tačiau dabartinė kelio būklė vis tiek kelia nerimą.

Čia ir slypi pagrindinis jo klausimas: kaip pasiekti, kad sutvarkytas kelias tarnautų ilgiau? Užtaisyti pažeistą vietą svarbu, bet kartu reikia suprasti, kodėl ji atsirado ir kodėl danga toliau trupa. Priešingu atveju vairuotojams gali likti įspūdis, kad tos pačios vietos taisomos, o patogiau važiuoti netampa.

Vis dėlto vien iš vaizdo negalima nustatyti visų kelio irimo priežasčių. Reikia įvertinti dangą, jos pagrindą, kelkraščius, vandens nuvedimą ir eismo apkrovą. Sunkvežimių judėjimas svarbus, tačiau konkrečias išvadas turėtų pagrįsti kelio apžiūra ir matavimai.

Daug rąstų dar nereiškia įrodytos perkrovos

R. Lančickas iškelia ir leistinos transporto priemonių masės bei ašių apkrovų klausimą. Jis svarsto, ar mokami kelių mokesčiai gali būti argumentas pateisinti neatsakingą naudojimąsi keliu. Tačiau pateiktame įraše nėra duomenų, kad būtent nufilmuotas sunkvežimis viršijo jam taikomus reikalavimus.

Ar medienvežis perkrautas, nustatoma sveriant, o ne skaičiuojant matomus rąstus. Vien nuotrauka neparodo nei viso krovinio svorio, nei jo pasiskirstymo tarp ašių. Todėl įraše keliamą įtarimą svarbu atskirti nuo nustatyto pažeidimo – kitaip diskusija apie kelią virstų nepagrįstu kaltinimu konkrečiam vairuotojui.

Dažnesni patikrinimai galėtų suteikti aiškesnį atsakymą, ar šiame ruože iš tiesų važiuojama viršijant leistinas apkrovas. Jie būtų naudingi ir taisyklių besilaikantiems vežėjams, kuriems dėl bendro nepasitenkinimo gali tekti išgirsti priekaištų. Patikrinimų rezultatai leistų kalbėti apie konkrečią problemą, o ne spręsti vien pagal sunkvežimio išvaizdą.

Trupantis pakraštys – kasdienis rūpestis prasilenkiantiems vairuotojams

Lengvojo automobilio vairuotojui pažeistas asfalto kraštas ypač nemalonus tada, kai reikia prasilenkti su sunkvežimiu. Traukiantis dešiniau tenka stebėti ne tik priešais atvažiuojančią transporto priemonę, bet ir vietą, kur baigiasi lygi danga. Jeigu kelkraštis nelygus, pasirinkimo lieka mažiau, o manevrui reikia daugiau atsargumo.

Rudenį tokiomis atkarpomis važiuoti sudėtingiau sutemus ir per lietų. Vanduo gali apsunkinti pažeidimų pastebėjimą, o šlapi lapai dar labiau užmaskuoti kelio kraštą. Prieš prasilenkiant verta sumažinti greitį iš anksto, kad nereikėtų paskutinę akimirką staigiai trauktis ar stabdyti.

Įrašo pabaigoje R. Lančickas kviečia žmones siūlyti sprendimus: ar reikėtų dažnesnių svėrimų, griežtesnės kontrolės, ar kitų priemonių keliui apsaugoti. Jo iškelta problema nusipelno konkretaus atsakymo – kokie darbai numatyti šiame ruože ir ar tikrinamos juo važiuojančių sunkvežimių apkrovos. Būtent tokia informacija padėtų suprasti, ką galima pakeisti, kad kelias būtų saugesnis ir jo nereikėtų nuolat taisyti tose pačiose vietose.