Spatifilis nuleido lapus kaip nuvytęs: kaip suprasti, ar jam trūksta vandens, ar šaknys jau perlaistytos
Spatifilis gali atrodyti visiškai nuvytęs ir tada, kai jo žemė perdžiūvusi, ir tada, kai vazone per ilgai stovi vanduo. Skirtumą dažniausiai pasako ne patys nulinkę lapai, o žemės drėgmė, vazono svoris ir tai, kas vyksta prie šaknų.
Šis augalas garsėja dramatiška reakcija į troškulį: vieną vakarą lapai dar stangrūs, o kitą jau guli per vazono kraštus. Tačiau skubiai pylus vandens nepatikrinus substrato galima padaryti priešingai – užlieti jau ir taip dūstančias šaknis.
Pirmiausia patikrinkite žemę, o ne lapus
Įkiškite pirštą į žemę kelių centimetrų gylyje. Jei ji sausa, biri, atsitraukusi nuo vazono kraštų, o pats vazonas lengvas, spatifiliui greičiausiai tiesiog trūksta vandens. Tokiu atveju lapai paprastai būna minkšti, bet išlieka žali.
Jei žemė šlapia, sunki, šalta liečiant, o vazonas atrodo neįprastai sunkus, papildomai laistyti nereikia. Nulinkę lapai tuomet gali reikšti, kad šaknims trūksta oro: jos negali normaliai pasisavinti vandens, nors jo žemėje ir per daug.
Naudinga pakelti vidinį vazoną, jei jis įdėtas į dekoratyvinį indą. Apačioje susikaupęs vanduo yra dažna priežastis, kodėl spatifilis ima vysti po, atrodytų, visai rūpestingo laistymo.
Kaip atrodo ištroškęs, o kaip – perlaistytas augalas
Ištroškęs spatifilis dažnai atgyja gana greitai. Palaistytas kambario temperatūros vandeniu jis per kelias valandas ar iki kitos dienos vėl pakelia lapus. Tai geras ženklas, kad problema buvo sausra, o šaknys dar sveikos.
Perlaistytas augalas taip greitai neatsitiesia. Jo lapai gali gelsti, minkštėti, atsirasti rudų ar juodėjančių dėmių, o nuo žemės kartais sklinda rūgštokas, užsistovėjusios drėgmės kvapas. Tokie požymiai nereiškia, kad reikia pilti daugiau vandens – priešingai, verta leisti substratui pradžiūti.
Ypač atsargiai vertinkite situaciją žiemą. Kai namuose mažiau šviesos ir vėsiau prie lango, spatifilis sunaudoja mažiau vandens, todėl įprastas vasaros laistymo ritmas jam gali būti per dažnas.

Ką daryti šiandien, kad klaida netaptų didesnė
Jeigu žemė sausa, palaistykite augalą tiek, kad vanduo pradėtų išbėgti pro drenažo angas, o po keliolikos minučių išpilkite perteklių iš lėkštutės ar išorinio vazono. Vien tik sudrėkinti viršų nepakanka, nes vanduo gali nepasiekti susitraukusio žemės gumulo vidurio.
Jeigu žemė permirkusi, išpilkite vandenį iš padėklo ir nestatykite vazono į dar vieną vandens vonelę. Pastatykite augalą šviesioje vietoje be kaitrios tiesioginės saulės, kur jis galėtų ramiai pradžiūti. Jei substratas ilgai lieka šlapias, augalą verta išimti iš vazono ir apžiūrėti šaknis: sveikos būna šviesios ir tvirtos, o pūvančios – tamsios, minkštos, lengvai byrančios.
Pažeistas šaknis reikėtų atsargiai pašalinti švariomis žirklėmis, o augalą persodinti į šviežią, purų substratą vazone su drenažo skylėmis. Vien didesnis vazonas šios problemos neišspręs – per dideliame inde žemė dažnai džiūsta dar lėčiau.
Laistymo ritmas, kuris padeda išvengti abiejų kraštutinumų
Spatifilį geriau laistyti pagal žemės būklę, o ne pagal kalendorių. Palaukite, kol pradžius viršutinis substrato sluoksnis, tada palaistykite gausiau ir visuomet pašalinkite vandens perteklių.
Jei augalas nuolat stovi tamsesniame kambario kampe, laistymo jam reikės rečiau nei esančiam šviesioje, šiltesnėje vietoje. Lapų purškimas nepakeičia laistymo, o nuolatinis vanduo lėkštutėje nėra drėgmės palaikymas – tai tiesus kelias į pažeistas šaknis.
Nulinkę spatifilio lapai nėra komanda iškart griebtis laistytuvo. Pirmiausia palieskite žemę ir pakelkite vazoną: šios dvi paprastos patikros dažniausiai pasako, ar augalui reikia vandens, ar kaip tik laiko atsigauti nuo jo pertekliaus.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


