5 dalykai, apie kuriuos niekada neturėtumėte pasakoti kitiems. Arabų išmintis

Kitų žmonių paslaptys, dar trapūs planai, asmeniniai sunkumai, jautrūs dalykai netinkamam pašnekovui ir neapgalvoti žodžiai – penkios temos, kuriose atsargumas gali apsaugoti santykius bei ramybę. Su arabų išmintimi siejamuose posakiuose dažnai kartojasi mintis: prieš kalbant verta suprasti, kam ir kodėl tai sakome. Tačiau privatumas neturėtų virsti pareiga viską iškentėti tylint. Kartais išmintingiausia būna pasakyti daugiau – tik žmogui, kuris gali išklausyti ar padėti.

1. Svetima paslaptis nepriklauso jums

Draugas papasakoja apie sunkumus šeimoje ir paprašo niekam nesakyti. Vėliau, kalbantis su kitu artimu žmogumi, beveik savaime išsprūsta: „Tik niekam nepasakok, bet…“ Atrodo, kad paslaptis lieka saugiame rate, nors iš tiesų jau peržengta riba, kurią nustatė ją patikėjęs žmogus.

Pasitikėjimas vienu žmogumi nesuteikia teisės jam atskleisti kito paslapties. Net sutuoktinis ar geriausias draugas nėra savaime įtrauktas į kiekvieną mums patikėtą istoriją. Ypač kai kalbama apie sveikatą, pinigus, skyrybas ar sprendimus, apie kuriuos pats žmogus dar nenori pranešti.

Savo asmeninius dalykus taip pat galima atskleisti palaipsniui. Nebūtina per pirmą nuoširdesnį pokalbį išpasakoti visko vien todėl, kad pašnekovas pasirodė malonus. Patikimumą geriau parodo tai, kaip jis elgiasi ilgainiui ir ar gerbia kitų žmonių ribas.

Vis dėlto paslapties saugojimas turi ribas, kai kyla grėsmė žmogaus saugumui. Smurtas, išnaudojimas ar realus pavojus neturėtų likti nutylėti dėl duoto pažado. Tokiu atveju svarbu ieškoti pagalbos, o ne tapti vieninteliu sunkios informacijos saugotoju.

2. Ne kiekvieną planą reikia paskelbti vos jam gimus

Dar tik svarstote keisti darbą, o aplinkiniai jau klausia, kada išeisite. Pasidomėjote butu, ir šeima pradeda aptarinėti jūsų būsimą persikraustymą. Kai mintis per anksti tampa viešu pažadu, atsiranda papildomas spaudimas ją įgyvendinti arba visiems aiškinti, kodėl apsigalvojote.

Čia naudinga su senąja išmintimi siejama mintis apie pasirinkimo laisvę. Kol planas nesubrendęs, turite teisę jį ramiai keisti. Nebūtina kiekvieno bandymo paversti pranešimu socialiniuose tinkluose ar pagrindine giminės susitikimo tema.

Tačiau visiškas slaptumas irgi ne visada padeda. Norint įvertinti darbo pasiūlymą, būsto pirkimą ar verslo idėją, gali praversti patyrusio žmogaus klausimai. Skirtumas tas, ar ieškote konkretaus patarimo, ar tik laukiate pritarimo iš kuo didesnės auditorijos.

Prieš dalijantis galima savęs paklausti: ko tikiuosi iš šio pokalbio? Jeigu atsakymas aiškus, lengviau pasirinkti tinkamą pašnekovą. O jeigu sprendimas paveiks partnerį ar šeimą, privatumas neturėtų tapti pasiteisinimu juos palikti nežinioje.

3. Apie bėdas kalbėkite tiems, kurie geba išklausyti

Sunkus rytas darbe kartais baigiasi tuo, kad savo istoriją papasakojame visiems iš eilės. Vienas pašnekovas paguodžia, kitas pradeda dalyti neprašytus patarimus, trečias vėliau prisimena mūsų žodžius visai kitame kontekste. Po tokių pokalbių gali likti jausmas, kad atsivėrėme daug, o supratimo negavome.

Tai nereiškia, kad skųstis gėda ar kad sunkumus būtina slėpti. Prašyti pagalbos nėra silpnumas. Naudingiau atskirti, ar šiuo metu reikia išsikalbėti, gauti praktinę pagalbą, ar kartu ieškoti sprendimo.

Artimam žmogui galima pasakyti tiesiai: „Noriu, kad dabar tik išklausytum.“ Toks sakinys kartais apsaugo nuo pokalbio, kuriame vietoj palaikymo gauname pamokslą. O konkretaus klausimo sprendimui verta rinktis žmogų, turintį tam žinių ar galimybių.

Jeigu sunkumai užsitęsia, trukdo miegoti, dirbti ar pasirūpinti savimi, vien artimųjų palaikymo gali nepakakti. Tuomet prasminga kreiptis į specialistą. Senas patarimas saugoti savo privatumą neturėtų atitolinti reikalingos pagalbos.

4. Jautrią mintį svarbu pasakyti tinkamu metu

Galima išsakyti teisingą pastabą ir vis tiek būti neišgirstam. Pavargęs, supykęs ar kitų žmonių apsuptas pašnekovas gali išgirsti tik priekaištą, nors norėjome pasikalbėti. Tokiose situacijose daugiau žodžių nebūtinai reiškia daugiau aiškumo.

Patarimą kalbėti suprantamai nereikėtų paversti nuostata, kad kitas žmogus yra nepajėgus suprasti. Kartais trūksta konteksto, kartais pasirinktas netinkamas tonas, o kartais žmogus tiesiog nesutinka. Nesutarimas dar nėra nesupratimas.

Apie šeimos biudžetą geriau kalbėtis ramiai, o ne prie svečių. Sudėtingą darbo klausimą lengviau aptarti turint laiko, užuot bandžius jį išspręsti tarpduryje. Pasirinktas momentas gali nulemti, ar pokalbis padės susitarti, ar taps dar vienu ginču.

5. Neapgalvotas žodis gali gyventi ilgiau už pyktį

Pykčio žinutė parašoma greitai, o jos pasekmės kartais išlieka ilgai. Net ištrynus įrašą ar atsiprašius, pašnekovas gali prisiminti pažeminimą. Ypač skaudūs būna žodžiai, kuriuose panaudojame tai, ką žmogus anksčiau patikėjo silpnumo akimirką.

Prieš siunčiant aštrų atsakymą naudinga trumpam sustoti ir perskaityti jį dar kartą. Ar kalbu apie problemą, ar bandau sužeisti žmogų? Šis klausimas padeda atskirti būtiną tvirtumą nuo noro laimėti ginčą bet kokia kaina.

Kartais pakanka pašalinti vieną sakinį, atsisakyti pašaipos ar atidėti pokalbį, kol nuslūgs emocijos. Tylėjimas tuomet tampa apgalvota pauze. Po jos galima pasakyti tai, ką iš tiesų reikia pasakyti – aiškiai, tvirtai ir nepaliekant bereikalingos žaizdos.