Mokslininkų įvardyta „Paskutiniojo teismo diena“ – jau šį lapkritį: ką iš tiesų reiškia 2026 m. lapkričio 13-oji?

2026 metų lapkričio 13-oji į mokslinę literatūrą pateko prieš daugiau nei šešis dešimtmečius. Tądien žmonijos turėjo laukti riba, kurios peržengti neįmanoma: pagal vieną gyventojų skaičiaus augimo modelį žmonių Žemėje būtų be galo daug. Šiandien ši data vėl minima kaip tariama pasaulio pabaigos prognozė, nors senojo tyrimo esmė buvo visai kita.

Mokslininkai neprognozavo, kad lapkričio 13 dieną Žemę ištiks katastrofa. Jie apskaičiavo, prie kokio rezultato būtų prieita, jeigu ilgus šimtmečius stebėta gyventojų skaičiaus augimo tendencija nesikeistų. Skambus straipsnio pavadinimas išliko atmintyje, o sąlyga, nuo kurios priklausė visas skaičiavimas, dažnai pamirštama.

Data atsirado analizuojant gyventojų skaičių

1960 metų lapkričio 4 dieną žurnalas „Science“ paskelbė Heinzo von Foersterio, Patricios Moros ir Lawrence’o Amioto straipsnį „Paskutiniojo teismo diena: 2026 m. lapkričio 13 d., penktadienis“. Tyrėjai rėmėsi tuo metu prieinamais pasaulio gyventojų skaičiaus įverčiais, apimančiais maždaug laikotarpį nuo mūsų eros pradžios iki 1958 metų.

Duomenyse jie įžvelgė spartėjantį augimą: žmonių daugėjo, o laikas, per kurį prisidėdavo dar daugiau gyventojų, trumpėjo. Šią tendenciją mokslininkai aprašė formule ir pratęsė skaičiavimus į ateitį. Pagal jų modelį 2026 metais gyventojų skaičius artėtų prie begalybės.

Žinoma, toks rezultatas tikrovėje neįmanomas. Matematikoje tai vadinama singuliarumu – šiuo atveju tašku, kuriame formulė nebegali prasmingai aprašyti gyventojų skaičiaus. Tai nereiškia, kad tą akimirką turi įvykti nelaimė. Tai reiškia, kad iki jos turėtų pasikeisti augimo tendencija, kuria paremtas skaičiavimas.

Kas pasikeitė per daugiau nei šešiasdešimt metų?

Senojo modelio numatytas gyventojų skaičiaus augimo spartėjimas nesitęsė. XX amžiaus antroje pusėje daugelyje šalių ėmė mažėti gimstamumas, šeimos susilaukdavo mažiau vaikų, o bendras pasaulio gyventojų skaičiaus augimas palaipsniui lėtėjo.

Šiuos pokyčius lengva pražiūrėti, nes žmonių planetoje vis dar daugėja. Tačiau didėjantis gyventojų skaičius ir vis spartesnis jo augimas nėra tas pats. Pasaulyje gali gyventi daugiau žmonių nei praėjusiais metais, nors procentinis metinis prieaugis jau būtų mažesnis. Būtent toks skirtumas ir neleidžia senosios kreivės tiesiog taikyti dabartinei situacijai.

Skiriasi ir atskirų valstybių padėtis. Vienur gyventojų skaičius dar sparčiai auga, kitur mažėja, o visuomenė sensta. Lietuvai taip pat gerai pažįstami klausimai apie mažą gimstamumą, darbuotojų trūkumą ir didėjantį vyresnių gyventojų skaičių. Tai visai kitokie rūpesčiai nei nesustabdomai spartėjantis žmonių gausėjimas.

Kiek žmonių Žemėje gali gyventi ateityje?

Jungtinių Tautų 2024 metų prognozėje nurodyta, kad tais metais pasaulyje gyveno apie 8,2 mlrd. žmonių. Pagal pagrindinį joje pateiktą scenarijų gyventojų skaičius turėtų augti dar kelis dešimtmečius ir maždaug 2080-ųjų viduryje pasiekti apie 10,3 mlrd. Vėliau numatomas nedidelis sumažėjimas – iki maždaug 10,2 mlrd. amžiaus pabaigoje.

Tai nėra nekintantis ateities tvarkaraštis. Prognozės atnaujinamos, nes keičiasi gimstamumas, gyvenimo trukmė ir kitos aplinkybės. Vis dėlto šiame scenarijuje numatomas gyventojų skaičiaus pikas, po kurio augimas sustotų, o ne matematinė begalybė.

Viena pagrindinių tokios krypties priežasčių – mažėjantis vaikų skaičius šeimose. JT 2024 metų duomenimis, pasaulinis suminis gimstamumo rodiklis siekė apie 2,25 vaiko vienai moteriai, palyginti su 3,31 vaiko 1990 metais. Šis pokytis padeda suprasti, kodėl prieš kelis dešimtmečius sudarytos augimo kreivės nebeatitinka vėlesnės tikrovės.

Kodėl sena prognozė vėl kelia tiek dėmesio?

Artėjanti konkreti data patraukia dėmesį labiau nei sudėtingas demografinis paaiškinimas. Prie to prisideda ir pats straipsnio pavadinimas: penktadienis, trylikta mėnesio diena ir „Paskutiniojo teismo diena“ lengvai virsta grėsminga antrašte. Tačiau nuo 1960 metų šis tyrimas netapo nauju perspėjimu vien todėl, kad priartėjo jame įvardyta diena.

Lapkričio 13-ajai nėra pagrindo priskirti mokslu patvirtintos pasaulio pabaigos reikšmės. Senoji formulė parodė, kas nutiktų skaičiavimuose neribotai tęsiant ankstesnę tendenciją. Per tą laiką žmonių gyvenimas, šeimų pasirinkimai ir gimstamumas pasikeitė, todėl pasikeitė ir pati gyventojų skaičiaus augimo eiga.

Šioje istorijoje verta prisiminti paprastą dalyką: tiksli data dar nereiškia tikslios prognozės. Prieš vertinant jos patikimumą, reikia žinoti, kokiomis prielaidomis ji buvo apskaičiuota ir ar tos prielaidos tebėra pagrįstos.