Pelargonijos ištįso ir beveik nebežydi? „3–5–7“ genėjimo taisyklė gali padėti atgaivinti krūmą, tačiau rudenį svarbu nepadaryti vienos klaidos
Spalį ant palangių augančios pelargonijos dažnai atrodo visai kitaip nei vasarą. Dar prieš kelis mėnesius jos džiugino gausiais žiedais, tvirtais lapais ir vešliais krūmeliais, o dabar stiebai ištįsę, apatinės šakų dalys nuplikusios, žiedų mažėja. Ne vienas augintojas tokį augalą jau ruošiasi išmesti arba palikti žiemoti tikėdamasis, kad pavasarį jis savaime atsigaus. Tačiau pelargoniją dažnai galima atjauninti tinkamai ją apgenėjus.
Internete populiarėja vadinamoji „3–5–7“ taisyklė, pagal kurią siūloma palikti tris pagrindines šakas, ant jų išsaugoti po penkis lapų mazgus ir po genėjimo augalui suteikti septynias dienas ramybės. Skamba paprastai, tačiau čia slypi svarbi detalė: tai nėra universali botaninė taisyklė, tinkanti kiekvienai pelargonijai. Augalo dydis, amžius, šaknų būklė ir metų laikas lemia, kiek stipriai galima trumpinti stiebus ir kaip greitai po to pasirodys nauji ūgliai.
Ypač atsargiai reikėtų elgtis dabar, spalio antroje pusėje, kai Lietuvoje dienos sparčiai trumpėja. Nors namuose šilta, pelargonijoms jau trūksta natūralios šviesos, todėl po stipraus genėjimo jos gali atsigauti gerokai lėčiau nei pavasarį. Vis dėlto kelios paprastos priežiūros taisyklės gali padėti išsaugoti augalą iki kito žydėjimo sezono.
Ką iš tikrųjų reiškia „3–5–7“ taisyklė ir kodėl ji gali veikti?
Šis formavimo būdas paremtas paprastu principu: pašalinus ištįsusių stiebų viršūnes, augalas gali pradėti aktyviau auginti šoninius ūglius. Pelargonijų stiebuose yra lapų mazgų, prie kurių išsidėstę pažastiniai pumpurai. Kol pagrindinė stiebo viršūnė aktyviai auga, ji slopina dalies šoninių pumpurų augimą. Patrumpinus stiebą, šis slopinimas sumažėja, todėl iš žemiau esančių mazgų gali pradėti augti naujos šakelės.
Pagal „3–5–7“ schemą pirmasis skaičius reiškia tris pagrindines šakas. Siūloma pasirinkti tris sveikus, stiprius ir tinkamai išsidėsčiusius stiebus, kurie sudarytų būsimo krūmo pagrindą. Silpni, pažeisti, nudžiūvę ar į krūmo vidų augantys ūgliai pašalinami, kad augalas būtų retesnis ir geriau vėdintųsi. Tačiau jeigu pelargonija turi keturias ar penkias stiprias šakas, nebūtina jų pjauti vien tam, kad liktų tiksliai trys. Svarbiau suformuoti proporcingą ir sveiką krūmą.
Antrasis skaičius – penki – nurodo, kiek lapų mazgų siūloma išsaugoti ant kiekvieno pagrindinio stiebo. Genint stiebą jis trumpinamas virš sveiko mazgo, iš kurio vėliau galėtų išaugti naujas ūglis. Pjauti galima maždaug pusę centimetro virš pasirinkto mazgo. Jeigu įmanoma, verta pasirinkti į išorę nukreiptą pumpurą, kad naujos šakelės augtų ne į krūmo vidų.
Trečiasis skaičius – septyni – reiškia savaitės trukmės laikotarpį po genėjimo, per kurį siūloma augalo papildomai netrikdyti. Tačiau tai nereiškia, kad pelargonijos septynias dienas apskritai negalima laistyti. Drėgmės poreikis priklauso nuo substrato, kambario temperatūros, vazono dydžio ir likusios lapijos. Jeigu žemė visiškai išdžiūsta, augalą reikia saikingai palaistyti, nelaukiant nustatyto dienų skaičiaus.
Taigi „3–5–7“ taisyklę geriausia vertinti kaip orientacinę genėjimo schemą, o ne griežtą instrukciją. Ji gali būti naudinga pradedantiesiems, tačiau tikslus paliekamų šakų ir mazgų skaičius turi būti pritaikytas konkrečiam augalui.
Didžiausia klaida spalį – pelargoniją nugenėti taip stipriai, lyg jau būtų pavasaris
Spalio mėnesį kambarinėms pelargonijoms prasideda sudėtingesnis laikotarpis. Net jeigu bute palaikoma 20–22 laipsnių temperatūra, augalai gauna gerokai mažiau natūralios šviesos. Dėl to jų augimas sulėtėja, o naujai besiformuojantys ūgliai gali būti silpnesni ir labiau ištįsę. Jei tokiomis sąlygomis pašalinama beveik visa lapija, augalui gali prireikti gerokai daugiau laiko atsigauti.
Būtent todėl stiprų atjauninamąjį genėjimą dažniausiai palankiau atlikti žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį, kai dienos ilgėja ir prasideda aktyvesnis augimas. Lietuvoje tam dažnai tinkamas vasario pabaigos ar kovo laikotarpis, atsižvelgiant į auginimo sąlygas. Rudenį paprastai pakanka saikingai patrumpinti labiausiai ištįsusias šakas, pašalinti pažeistus lapus ir nužydėjusius žiedynus.
Jeigu augalas labai didelis, netelpa ant palangės arba jį reikia paruošti žiemojimui vėsesnėje vietoje, galima genėti stipriau. Tačiau reikėtų vengti visiškai pašalinti visus sveikus lapus, ypač jeigu pelargonija silpna, neseniai persodinta arba turi šaknų problemų. Likusi lapija padeda augalui palaikyti gyvybinius procesus, kol pradeda formuotis nauji ūgliai.
Prieš genėdami apžiūrėkite ir stiebų būklę. Jeigu jie tvirti, žali ar sumedėję, tačiau gyvybingi, augalas turi gerų galimybių atsigauti. Jeigu stiebai prie pagrindo minkšti, tamsėja, skleidžia nemalonų kvapą arba lapai masiškai vysta nepaisant drėgnos žemės, pirmiausia reikia ieškoti galimo puvinio ar kitų priežiūros problemų. Tokiu atveju vien genėjimas situacijos neišspręs.
Svarbus ir pats pjūvis. Naudokite aštrias, švarias žirkles, kad stiebas nebūtų traiškomas. Įrankį verta nuvalyti ir dezinfekuoti, ypač jei prieš tai genėjote ligotą augalą. Specialiai berti cinamono ar aktyvintosios anglies ant kiekvieno sveiko pjūvio nebūtina – nėra patikimo pagrindo manyti, kad toks apibarstymas visais atvejais apsaugo pelargonijas nuo infekcijų.
Kaip prižiūrėti nugenėtą pelargoniją, kad vietoj vieno stiebo pradėtų augti kelios šakelės?
Po genėjimo augalui svarbiausia tinkama šviesa, saikinga drėgmė ir stabilios sąlygos. Pelargonijos mėgsta šviesias vietas, todėl rudenį jų nereikėtų ilgam perkelti į tamsų kambario kampą. Geriausiai tinka šviesi palangė, kur augalas gauna kuo daugiau natūralios dienos šviesos. Šiuo metų laiku saulė nėra tokia intensyvi kaip vasarą, todėl šviesos trūkumas paprastai kelia daugiau rūpesčių nei tiesioginiai spinduliai.
Jeigu yra galimybė, pelargoniją galima laikyti vėsesnėje, maždaug 10–15 laipsnių temperatūros patalpoje, ypač jei norima ją ramiau išlaikyti per žiemą. Svarbu, kad vieta būtų šviesi ir augalas nebūtų veikiamas šalčio. Šiltoje svetainėje pelargonija taip pat gali žiemoti, tačiau dėl trumpų dienų dažniau ištįsta, o jos priežiūrai reikia daugiau dėmesio.
Laistymas turi būti pritaikytas dirvos būklei. Po genėjimo, kai sumažėja lapų kiekis, augalas paprastai sunaudoja mažiau vandens. Todėl nereikėtų laistyti pagal ankstesnį vasaros grafiką. Prieš laistydami pirštu patikrinkite viršutinį žemės sluoksnį – jei jis dar drėgnas, palaukite. Vandens perteklius vėsiu ir tamsiu metų laiku gali sukelti šaknų puvinį, todėl vazone būtinos vandens nutekėjimo angos.
Trąšų iš karto po stipraus rudeninio genėjimo taip pat geriau nenaudoti. Kai augalas auga lėtai, papildomos maisto medžiagos jam gali būti nereikalingos. Aktyviau tręšti verta tik prasidėjus naujam augimui, dažniausiai pavasarį. Tuomet galima rinktis žydintiems augalams skirtas trąšas ir laikytis gamintojo rekomenduojamų normų.
Jeigu iš paliktų mazgų pradeda augti nauji ūgliai, jų viršūnes vėliau galima nugnybti, kad krūmas labiau šakotųsi. Tačiau šį darbą geriau atlikti tada, kai augalas aktyviai auga ir naujos šakelės jau pakankamai sustiprėjusios. Nuolatinis viršūnių skabymas gali atitolinti žydėjimą, nes pelargonijai reikia laiko užauginti žiedynus.
Ar tikrai per mėnesį galima sulaukti žiedais apsipylusio krūmo?
Internete dažnai žadama, kad po genėjimo pelargonija vos per keturias savaites taps vešli ir gausiai žydės. Tačiau toks rezultatas nėra garantuotas. Per mėnesį palankiomis sąlygomis gali pasirodyti naujų šoninių ūglių, ypač jeigu augalas sveikas, turi stiprias šaknis ir gauna pakankamai šviesos. Vis dėlto naujų ūglių atsiradimas ir gausus žydėjimas yra skirtingi procesai.
Spalį nugenėta pelargonija gali pradėti šakotis, tačiau iki gausaus žydėjimo kartais praeina keli mėnesiai. Žiemą dėl mažesnio apšvietimo jos augimas dažnai būna lėtas. Tai nereiškia, kad genėjimas buvo nesėkmingas. Kartais geriausias rezultatas rudenį – išsaugotas kompaktiškas, sveikas augalas, kuris pavasarį turės geresnes sąlygas leisti naujus ūglius ir formuoti žiedynus.
Norint išauginti gražų krūmą, verta atkreipti dėmesį į kelis požymius. Jeigu po genėjimo stiebai išlieka tvirti, lapai nepagelsta masiškai, o prie mazgų matyti mažos žalios ataugėlės, tikėtina, kad augalas atsigauna. Jeigu nauji ūgliai labai ilgi, ploni ir blyškūs, greičiausiai trūksta šviesos. Tokiu atveju papildomas genėjimas problemos neišspręs – pirmiausia reikėtų pagerinti auginimo sąlygas.
Dar viena dažna klaida – tikėtis, kad kuo daugiau šakų pašalinsime, tuo daugiau žiedų pelargonija sukraus. Iš tiesų pernelyg stiprus genėjimas gali augalą susilpninti ir laikinai sustabdyti žydėjimą. Geriausių rezultatų dažniausiai pasiekiama derinant saikingą formavimą, tinkamą apšvietimą ir nuoseklią priežiūrą.
Todėl dabar, spalio antroje pusėje, verta pirmiausia nuspręsti, ko siekiate. Jeigu norite išsaugoti pelargoniją iki pavasario, pasirūpinkite šviesa, pašalinkite pažeistas dalis ir saikingai patrumpinkite ištįsusius stiebus. Jeigu augalas labai senas ir praradęs formą, stipresnį atjauninimą galima suplanuoti pavasariui, kai sąlygos atsigauti bus palankesnės.
„3–5–7“ taisyklė gali būti naudinga kaip paprastas priminimas, kaip formuoti pelargonijos šakas, tačiau stebuklingos formulės nėra. Svarbiausia ne tiksliai suskaičiuoti tris stiebus, penkis pumpurus ir septynias dienas, o suprasti, ko augalui reikia konkrečiu metų laiku. Šiek tiek kantrybės rudenį gali lemti, kad kitą pavasarį ant palangės vėl augs tankus, sveikas ir naujiems žiedams pasiruošęs pelargonijos krūmas.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienos
Ieškote daugiau?