Europą svilinę karščiai atskleidė prognozių spragą: ką būtina žinoti ir Lietuvos gyventojams

Šiltesnė vasara dar nereiškia, kad galima iš anksto tiksliai pasakyti, kurią savaitę svilins kaitra. Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro (ECMWF) paskelbta 2026 metų karščio bangų analizė parodė, kur ilgalaikės prognozės pasiteisino, o kur jų galimybės tebėra ribotos. Lietuvai tai aktualu ir planuojant atostogas, ir ruošiantis pavojingiems orams.

Spalio 19 dieną paskelbtoje apžvalgoje ECMWF mokslininkas Linusas Magnussonas nagrinėjo gegužės–rugpjūčio karščius Europoje. Ilgesnio laikotarpio prognozės iš anksto rodė šiltesnių ir sausesnių orų tendenciją Vakarų bei Vidurio Europoje, tačiau atskirų karščio bangų pradžią ir stiprumą numatyti buvo gerokai sunkiau. Aiškesnis jų vaizdas dažniausiai išryškėdavo artėjant pačiam reiškiniui.

Trijų savaičių prognozėje karštis jau matėsi, tačiau atrodė silpnesnis

Vienas iš analizuotų epizodų – birželio 22 dieną prasidėjusios savaitės karščio banga. Likus trims savaitėms prognozės gana gerai rodė teritoriją, kurioje turėtų būti neįprastai šilta, tačiau temperatūros nuokrypis jose buvo mažesnis nei vėlesnėse prognozėse.

Tolimesniu, keturių–šešių savaičių laikotarpiu modeliai padėjo įžvelgti bendrą šilumos tendenciją, bet prasčiau atskyrė karščio pikus ir vėsesnes pertraukas. Analizuojant Prancūziją, antros savaitės prognozės užfiksavo pirmųjų trijų karščio epizodų laiką, tačiau rugpjūčio karščio bangos neatspindėjo. Tai konkretaus sezono analizė, todėl jos rezultatų nereikėtų paversti taisykle, kad kiekvieną būsimą kaitrą pavyks numatyti prieš tiek pat dienų.

Lietuvoje vasaros vidurkis beveik įprastas, o birželį – rekordas

Lietuvos duomenys gerai parodo, kiek daug gali paslėpti vienas sezono vidurkis. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, 2026 metų vasaros vidutinė temperatūra šalyje siekė 17,5 °C – vos 0,2 laipsnio daugiau už 1991–2020 metų normą. Liepa ir rugpjūtis netgi buvo vėsesni už atitinkamų mėnesių daugiametį vidurkį.

Tačiau birželis išsiskyrė šiluma, o birželio 28 dieną Druskininkuose užfiksuota 36,3 °C temperatūra tapo Lietuvos birželio rekordu. Vadinasi, gana įprastas bendras vasaros rezultatas visiškai neatmeta trumpo, bet itin stipraus karščio epizodo.

Dėl to žinia apie „vidutinę vasarą“ mažai padeda žmogui, kuriam konkrečią savaitę reikia dirbti lauke, organizuoti renginį ar prižiūrėti įkaitusį šiltnamį. Tokiems sprendimams reikalinga vis atnaujinama artimiausio laikotarpio prognozė.

ECMWF išvados

Ką iš tiesų reiškia pažadas, kad bus „šilčiau už normą“?

Lietuvoje ilgalaikėse prognozėse taip pat pateikiami temperatūros ir kritulių nuokrypiai nuo daugiametės normos. „Meteo LT“ ilgalaikių prognozių puslapyje nurodoma, kad savaitinės prognozės rengiamos remiantis ECMWF duomenimis, o mėnesio prognozei atliekamas ekspertinis vertinimas, naudojant įvairius šaltinius.

Skaitytojui čia verta atskirti du klausimus: koks gali būti visas laikotarpis ir kas vyks konkrečią dieną. Pavyzdžiui, šiltesnio mėnesio prognozė negarantuoja saulėto atostogų savaitgalio Palangoje. Taip pat kelių laipsnių nuokrypis savaime nepasako, kiek dienų temperatūra viršys 30 laipsnių.

Kaip šia informacija naudotis praktiškai?

Planuojant vasaros darbus ar keliones, ilgalaikę prognozę verta naudoti pasiruošimui: numatyti pavėsį renginyje, pagalvoti apie patalpų vėsinimą, turėti alternatyvą veiklai lauke. Tikslius darbų laikus ar dienos maršrutą geriau derinti pagal naujesnes prognozes ir oficialius perspėjimus.

ECMWF apžvalga paskelbta rudenį ir vertina jau praėjusios vasaros prognozes. Ji nepateikia prognozės, kad Lietuvą netrukus užklups karščiai, ir nenustato, kokia bus 2027 metų vasara. Jos praktinė vertė kita: ankstyvą šilumos signalą verta stebėti, tačiau sprendimus tikslinti artėjant konkrečioms dienoms.