Sukčiai siunčia netikrus „Amazon“ laiškus: vienas paspaudimas gali baigtis pavogtais slaptažodžiais ir pinigais

Elektroniniame pašte pasirodo pranešimas iš „Amazon“. Jame rašoma, kad nepavyko nuskaityti mokesčio už „Prime“ prenumeratą, todėl jūsų paskyra netrukus bus sustabdyta. Norint išvengti paslaugos nutraukimo, tereikia paspausti nuorodą ir atnaujinti mokėjimo kortelės duomenis. Atrodo kaip įprastas internetinės parduotuvės pranešimas, tačiau už jo gali slėptis sukčiai, pasirengę per kelias minutes išvilioti prisijungimo slaptažodį, asmeninę informaciją ir banko kortelės duomenis.

Apie naują tokių laiškų kampaniją rugsėjo 30 dieną pranešė kibernetinio saugumo portalas „Hackread“. Jo specialistai gavo sukčių siunčiamą pranešimą ir ištyrė, kas nutinka paspaudus jame esančią nuorodą. Paaiškėjo, kad nusikaltėliai sukūrė kelių etapų apgaulę, kurioje naudojamas „Amazon Prime“ vardas, pažįstami logotipai ir tikrą prisijungimo aplinką primenantys puslapiai.

Nors kampanija aprašyta užsienyje, tokio pobūdžio laiškai aktualūs ir Lietuvos gyventojams, perkantiems „Amazon“ parduotuvėse arba naudojantiems šios bendrovės paslaugas.

Laiške perspėja apie nepavykusį mokėjimą: taip prasideda apgaulė

Sukčių siunčiamas laiškas sukurtas taip, kad gavėjas pirmiausia pajustų nerimą. Jame teigiama, jog dėl nepavykusio mokėjimo iškilo pavojus „Amazon Prime“ narystei. Jeigu mokėjimo informacija nebus greitai atnaujinta, prenumerata esą bus sustabdyta arba nutraukta. Tokia formuluotė pasirinkta neatsitiktinai – žmogus raginamas veikti nedelsiant, nepaliekant laiko ramiai patikrinti, ar pranešimas tikras.

Paspaudus laiške pateiktą nuorodą, atidaroma svetainė, vizualiai primenanti „Amazon“ prisijungimo puslapį. Joje naudojami panašūs grafiniai elementai, spalvos ir užrašai, todėl neatidus lankytojas gali nepastebėti, kad pateko ne į tikrą bendrovės svetainę. Pirmiausia jo prašoma įvesti el. pašto adresą ir slaptažodį, o vėliau – papildomus asmeninius bei mokėjimo duomenis.

Būtent šiame etape apgaulė tampa ypač pavojinga. Jeigu žmogus įveda tikrą savo slaptažodį, nusikaltėliai gali bandyti prisijungti prie jo paskyros. O pateikus kortelės numerį, galiojimo datą ir trijų skaitmenų CVV kodą, kyla ir finansinių nuostolių rizika. Kai kuriais atvejais sukčiai papildomai prašo patvirtinimo kodų, kuriuos bankas siunčia SMS žinute arba pateikia programėlėje.

Svarbu suprasti, kad vien nuorodos paspaudimas paprastai nereiškia, jog banko sąskaita jau ištuštinta. Didžiausias pavojus kyla tuomet, kai žmogus pats įveda jautrią informaciją, patvirtina netikrą mokėjimą arba suteikia prieigą prie savo įrenginio. Vis dėlto įtartinos svetainės geriau apskritai neatidaryti, nes ji gali bandyti išnaudoti ir programinės įrangos saugumo spragas.

Trys požymiai, kurie gali išduoti netikrą „Amazon“ laišką

Pirmiausia verta patikrinti tikrąjį siuntėjo el. pašto adresą. Sukčiai dažnai naudoja adresus, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo susiję su „Amazon“, tačiau juose būna papildomų žodžių, pakeistų raidžių arba visai kitoks domenas. Vien tai, kad matomame siuntėjo pavadinime parašyta „Amazon“, dar nieko neįrodo. Be to, patyrę sukčiai kartais sugeba suklastoti ir siuntėjo adreso rodymą, todėl vien šio požymio nepakanka.

Antrasis požymis – skubinimas. Jeigu laiške grasinama, kad paskyra bus užblokuota per kelias valandas, prenumerata nedelsiant panaikinta arba prarasite prieigą prie užsakymų, reikėtų elgtis ypač atsargiai. Tokiais perspėjimais bandoma sukelti emocinę reakciją ir paskatinti žmogų paspausti nuorodą dar nespėjus pagalvoti. „Amazon“ savo saugumo rekomendacijose būtent dirbtinį skubos jausmą įvardija kaip vieną dažnų sukčiavimo požymių.

Trečiasis požymis – įtartina nuoroda ir neįprastas puslapio adresas. Sukčiai gali naudoti svetaines, kurių pavadinimuose yra žodžiai „amazon“, „prime“, „billing“ ar „account“, tačiau tai nereiškia, kad jos priklauso bendrovei. Pavyzdžiui, adresas, kuriame „amazon“ tėra ilgesnio, svetimo domeno dalis, nėra tas pats, kas oficiali „Amazon“ svetainė. Net jeigu puslapis atrodo nepriekaištingai ir prie adreso matomas spynelės simbolis, tai dar negarantuoja jo patikimumo.

Anksčiau netikrus laiškus dažnai išduodavo rašybos klaidos, keistos formuluotės ar prastos kokybės logotipai. Šiandien sukčiai gali sukurti itin įtikinamus pranešimus, todėl vien graži laiško išvaizda taip pat nėra įrodymas, kad jis tikras.

Paprasčiausias būdas patikrinti laišką – neprisijungti per jame esančią nuorodą

Jeigu gaunate pranešimą apie nepavykusį „Amazon“ mokėjimą, nereikia iš karto jo trinti ar skubėti taisyti tariamos problemos. Pirmiausia savarankiškai atidarykite oficialią „Amazon“ programėlę arba naršyklėje patys įveskite žinomos parduotuvės adresą. Prisijungę prie paskyros patikrinkite prenumeratos būseną ir mokėjimo informaciją.

„Amazon“ taip pat turi paskyros pranešimų centrą, vadinamą „Message Center“. Jame galima patikrinti oficialius bendrovės siunčiamus pranešimus. Pagal „Amazon“ rekomendacijas, jeigu tariamai bendrovės atsiųsto laiško ten nėra, tai rimtas signalas, kad pranešimas gali būti suklastotas.

Ši taisyklė naudinga ne tik naudojantis „Amazon“. Panašius laiškus sukčiai siunčia ir apsimesdami siuntų pristatymo bendrovėmis, bankais, „Netflix“, „PayPal“ ar kitomis gerai žinomomis paslaugomis. Jų veikimo principas beveik visada panašus: sukuriama problema, pasiūlomas greitas jos sprendimas ir žmogus nukreipiamas į netikrą puslapį.

Ypač svarbu neprarasti budrumo, jeigu laiškas atrodo susijęs su tikru neseniai atliktu pirkimu. Sukčiai gali siųsti masines žinutes, o dalis gavėjų iš tiesų tuo metu laukia užsakymo arba turi aktyvią prenumeratą. Toks sutapimas sukuria įspūdį, kad pranešimas tikras, nors iš tikrųjų jis gali būti išsiųstas tūkstančiams žmonių.

Jau suvedėte slaptažodį ar banko kortelės duomenis? Svarbiausios pirmosios minutės

Jeigu įtartinoje svetainėje įvedėte tik „Amazon“ paskyros slaptažodį, pirmiausia nedelsdami jį pakeiskite prisijungę per oficialią svetainę arba programėlę. Jeigu tą patį slaptažodį naudojate ir el. paštui ar kitoms paskyroms, būtina pakeisti ir juos. Taip pat verta įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą, peržiūrėti paskyros užsakymų istoriją, išsaugotus mokėjimo būdus bei įtartinus pakeitimus.

Jeigu sukčiams pateikėte banko kortelės numerį, galiojimo datą ir CVV kodą, vien slaptažodžio pakeitimo nepakaks. Tokiu atveju reikėtų nedelsiant susisiekti su kortelę išdavusiu banku ir prašyti ją užblokuoti arba pakeisti. Daugelis Lietuvos bankų leidžia kortelę laikinai užblokuoti mobiliojoje programėlėje, todėl tai galima padaryti dar prieš susisiekiant su konsultantu. Taip pat būtina peržiūrėti naujausias operacijas ir pranešti bankui apie visus neatpažįstamus mokėjimus.

Jeigu sukčių puslapyje papildomai patvirtinote mokėjimą per „Smart-ID“, „Mobile-ID“ ar banko programėlę, nedelskite ir apie tai aiškiai informuokite banką. Svarbu pasakyti ne tik tai, kad atskleidėte kortelės duomenis, bet ir kokius konkrečius veiksmus atlikote. Nuo to priklauso, kokių papildomų apsaugos priemonių gali prireikti.

Galiausiai įtartiną pranešimą verta perduoti pačiai „Amazon“. Bendrovė leidžia pranešti apie sukčiavimo bandymus per oficialią pagalbos sistemą, taip pat priima pranešimus adresu stop-spoofing@amazon.com. Tokia informacija padeda nustatyti netikras svetaines ir stabdyti panašias atakas.

Didžiausia šios apgaulės problema – jos paprastumas. Sukčiams nereikia įsilaužti į banką ar nulaužti sudėtingų apsaugos sistemų. Kartais užtenka vieno įtikinamo laiško, kelių skubinančių sakinių ir žmogaus, kuris nenori prarasti savo prenumeratos. Todėl gavus net ir labai tikroviškai atrodantį pranešimą apie nepavykusį mokėjimą verta prisiminti vieną taisyklę: ne banko kortelės duomenų atnaujinimas, o savarankiškas prisijungimas prie oficialios paskyros turėtų būti pirmasis jūsų veiksmas.