Kas iš tikrųjų kelia grėsmę Lietuvai? Po drono kritimo kaltinimai Ukrainai užgožia svarbų klausimą

Lietuvoje nukritęs dronas yra reali grėsmė, kurią būtina tirti. Tačiau jo kilmė, paleidimo vieta, skrydžio tikslas ir nukrypimo priežastis – skirtingi klausimai. Juos suplakus į vieną pasakojimą lengva paskelbti, kad „Ukraina puola Lietuvą“, nors tokios išvados turimi faktai nepagrindžia. Lygiai taip pat negalima kiekvieno incidento aiškinti jau įrodytu Rusijos perimtu valdymu, jeigu konkrečių duomenų apie tai nepaskelbta.

Aiški pozicija šioje situacijoje turi prasidėti nuo tikslumo. Rusijos karas prieš Ukrainą kelia pavojų ir kaimyninėms valstybėms, tačiau kiekvieno oro erdvės pažeidimo aplinkybės nustatomos atskirai. Parama Ukrainai nereikalauja slėpti ukrainietiškos drono kilmės. Rūpestis Lietuvos saugumu nesuteikia pagrindo iš tos kilmės išvesti neįrodytą kaltinimą tyčiniu puolimu.

„Facebook“, „Telegram“ ar kitur perskaityto įrašo patikimumą lemia jo įrodymai. Antraštė, ekrano nuotrauka ir kategoriškas autoriaus tonas negali pakeisti tyrimo duomenų.

Lietuvoje fiksuoti skirtingos kilmės dronai – jų negalima suplakti

Lietuvos žvalgybos institucijų paskelbtame 2026 metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime aiškiai įvardyti du ankstesni incidentai. 2025 metų liepos 10 ir 28 dienomis iš Baltarusijos į Lietuvos oro erdvę įskrido du Rusijos „Gerbera“ bepiločiai. Liepos 28-osios dronas turėjo sprogstamąjį užtaisą. Žvalgybos vertinimu, abu į Lietuvą pateko atsitiktinai. Dokumente paaiškinama, kad prieš Ukrainą naudojami Rusijos dronai gali nukrypti dėl gedimų ar radioelektroninės kovos poveikio.

Vadinasi, teiginys, kad Lietuvoje fiksuojami tik ukrainietiški dronai, prieštarauja oficialiai paskelbtiems faktams. Tačiau šie duomenys taip pat nesuteikia pagrindo kiekvieną įskridimą vadinti tikslinga ataka prieš Lietuvą: pačios žvalgybos išvada dėl minėtų dviejų atvejų buvo kitokia.

Kitokios aplinkybės paskelbtos apie 2026 metų spalio 18 dieną Pasvalio rajone nukritusį droną. Spalio 19-ąją premjeras Mindaugas Sinkevičius nurodė, kad jis buvo ukrainietiškos kilmės, gabeno sprogmenis ir, Lietuvos turimais duomenimis, įskrido iš Lenkijos pusės. Jo nuolaužos apgadino automobilį, žmonės nenukentėjo.

Ukrainietiškos kilmės pripažinimas yra būtina sąžiningo informavimo dalis. Vis dėlto kilmė savaime neatsako, ar Lietuva buvo numatytas taikinys.

Ką pareigūnai pasakė apie Rusijos poveikį

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas spalio 18-osios incidentą susiejo su Ukrainos ataka prieš Sankt Peterburgą. Jo teigimu, dalis dronų dėl Rusijos elektroninės kovos priemonių nuklydo į Lietuvos teritoriją. Tai konkretus viešai pateiktas ministro paaiškinimas, kurį galima ir reikia tiksliai atribuoti.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychyjus savo pareiškime vartojo atsargesnę formuluotę: incidentą galėjo lemti Rusijos elektroninės kovos priemonės, nukreipusios dronus per operaciją prieš karinius taikinius Rusijoje. Ukraina atsiprašė dėl sukeltos rizikos ir įsipareigojo Lietuvos partneriams pateikti informaciją aplinkybėms nustatyti.

Šių pareiškimų negalima perpasakoti taip, tarsi Ukraina būtų pripažinusi tyčia siuntusi droną atakuoti Lietuvos. Jie kalba apie kitur vykdytą operaciją ir nuo kurso nukrypusį orlaivį. Tačiau vien pareiškimų taip pat nepakanka savarankiškai nustatyti visą techninę įvykių seką.

Čia reikalinga drausmė: nurodyti, ką pasakė institucija, kokiu tikrumu ji tai pasakė ir kurios aplinkybės dar tikslinamos. Žodžiai „galėjo“, „pirminiais duomenimis“ ir „nustatyta“ turi skirtingą reikšmę.

Elektroninis nukreipimas dar nereiškia perimto valdymo

Formuluotė „Rusija perėmė drono valdymą“ skamba aiškiai, tačiau techniniu požiūriu ji gali klaidinti. Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra atskiria palydovinės navigacijos signalų slopinimą nuo jų klastojimo. Slopinant signalą imtuvas negali jo tinkamai naudoti, o klastojant jam perduodama klaidinga navigacinė informacija.

Iš šio skirtumo kyla svarbi išvada: paveikti orlaivio navigaciją ir perimti jo valdymą nėra tapačios sąvokos. Klaidingos koordinatės gali suklaidinti navigacijos sistemą, tačiau tai savaime neįrodo, kad kitas operatorius pradėjo tiesiogiai valdyti droną ir pasirinko konkrečią vietą Lietuvoje.

Todėl kategoriškas teiginys, kad visi ukrainietiški dronai į Lietuvą patenka tik Rusijai perėmus jų valdymą, būtų platesnis už čia aptartus įrodymus. Konkrečiam mechanizmui patvirtinti reikalingi konkretaus incidento techniniai duomenys. Paneigti vieną nepagrįstą pasakojimą kitu nepatikrintu paaiškinimu būtų ta pati klaida.

Klausimus užduoti būtina, tačiau kaltinimams reikia įrodymų

Viešojoje erdvėje pasirodė ir versija, kad Pasvalio rajone nukritęs dronas galėjo būti paleistas Lietuvoje. Ministras R. Kaunas neoficialiais šaltiniais grįstą pranešimą vadino nesusipratimu ir pabrėžė, kad Lietuva nesuteikia savo teritorijos ar oro erdvės kitai valstybei atakuoti. Tai nesuteikia pagrindo socialiniuose tinkluose paleidimo iš Lietuvos versiją pateikti kaip nustatytą faktą.

Gyventojai turi pagrindą reikalauti atsakymų apie aptikimą, perspėjimų laiką, oro gynybos veikimą ir padarytą žalą. Tačiau teiginį apie tyčinį puolimą, nuslėptą paleidimą ar perimtą valdymą turi pagrįsti tas, kuris jį skelbia. Vien klausimas „kas galėtų paneigti?“ nepakeičia įrodymo.

Incidento metu pirmiausia reikia vykdyti oficialius perspėjimus. Radus įtartiną objektą ar nuolaužas – nesiartinti, neliesti ir pranešti numeriu 112. Tokį perspėjimą po Pasvalio incidento paskelbė ir policija.

Lietuvos saugumui reikia ir veiksmingos apsaugos, ir patikimos informacijos. Ukrainietišką kilmę būtina pripažinti, kai ji nustatyta. Rusijos elektroninės kovos poveikį būtina įvardyti pagal turimus duomenis. O kaltinimo, kad Ukraina tyčia puola Lietuvą, negalima skelbti faktu vien todėl, kad mūsų teritorijoje nukrito jos dronas.