Orchidėja po žydėjimo stovi ant palangės: kada laistyti rečiau ir kur ją perkelti
Po žydėjimo orchidėjos nereikia nei skubiai perkelti į tamsų kampą, nei „užmigdyti“ visai nelaistant. Dažniausiai namuose auginamai falenopsio orchidėjai vandens reikia rečiau tada, kai jos šaknys vazone tampa sidabriškai pilkos, o substratas beveik visiškai išdžiūsta; geriausia vieta lieka šviesi, bet ne kaitri palangė arba vieta šalia jos.
Nukritę žiedai dažnai atrodo liūdnai: vakar augalas puošė kambarį, o šiandien lieka tik lapai ir plikas žiedynstiebis. Tačiau būtent dabar orchidėja augina šaknis, lapus ir kaupia jėgas kitam žydėjimui, todėl didžiausia klaida – pradėti ją lepinti pertekliniu vandeniu.
Po žiedų kritimo orchidėja nebūtinai ilsisi
Falenopsis neturi tokio ryškaus ramybės periodo kaip kai kurie kiti kambariniai augalai. Jis ir po žydėjimo išlieka gyvas, jam reikia šviesos, oro prie šaknų ir saikingo laistymo. Pasikeičia ne priežiūros principas, o augalo poreikis: nebelieka žiedų, kuriems reikėjo daug energijos, todėl drėgmę jis gali naudoti lėčiau.
Laistymo grafiką geriau pamiršti. Vienuose namuose substratas išdžiūsta greitai, nes šilta ir veikia radiatoriai, kituose – daug lėčiau dėl vėsesnės palangės ar mažesnės šviesos. Įprastas laistymas „kas sekmadienį“ dažnai baigiasi nuolat šlapiomis šaknimis ir jų puvimu.
Patogiausias ženklas matomas per skaidrų vazoną: drėgnos šaknys būna žalios, o išdžiūvusios – pilkšvos ar sidabrinės. Jei vazono sienelės neberasoja, substratas lengvas, o šaknys pašviesėjusios, orchidėją galima palaistyti.
Kada vandens tikrai reikia mažiau
Rečiau laistoma tada, kai po žydėjimo namuose mažiau šviesos ir vėsiau – ypač rudenį bei žiemą. Tuo metu vanduo išgaruoja lėčiau, o augalas jo sunaudoja mažiau. Tas pats galioja orchidėjai, kuri stovi toliau nuo lango arba neseniai buvo persodinta į šviežią, drėgmę ilgiau laikantį substratą.
Laistant vazoną galima keliolikai minučių pamerkti į kambario temperatūros vandenį ir paskui leisti vandeniui visiškai nuvarvėti. Vazono dugnas neturi stovėti lėkštėje su vandeniu. Vanduo, užsilikęs tarp lapų centre, taip pat nėra naudingas – jį geriau švelniai nusausinti.
- Laistykite, kai šaknys tampa sidabriškos, o ne vos pradžiūvus vazono viršui.
- Vėsiu ir tamsesniu metu visada palaukite ilgiau nei vasarą.
- Jei lapai standūs, žali ir šaknys sveikos, neskubėkite „gelbėti“ augalo vandeniu.
- Minkšti lapai ne visada reiškia troškulį: taip gali nutikti ir tada, kai pažeistos nuolat šlapios šaknys.

Palangė tinka, jei saulė nedegina lapų
Orchidėją po žydėjimo perkelti verta ne dėl to, kad ji nebežydi, o jei dabartinė vieta jai per karšta, per tamsi arba nuolat skersvėjyje. Geriausia – ryški išsklaidyta šviesa. Ant pietinės palangės augalą nuo tiesioginės vidurdienio saulės gali apsaugoti lengva užuolaida, o ant rytinės ar vakarinės palangės dažnai pakanka stebėti, ar lapai nekaista.
Žiemą palangė tampa kebli vieta: iš vienos pusės šaltas stiklas, iš kitos – radiatorius. Jei lapai liečia šaltą langą arba vazoną nuolat kaitina sausas oras, orchidėją geriau atitraukti kiek toliau, bet ne nunešti į kambario gilumą. Tamsi lentyna atrodo saugiau, tačiau be pakankamos šviesos augalas lėčiau atsigaus ir gali ilgai nekrauti naujo žiedynstiebio.
Naktį kiek vėsesnė, bet ne šalta vieta orchidėjai paprastai palanki. Vis dėlto jos nereikia statyti prie dažnai varstomo lango ar balkono durų: staigūs šalti oro gūsiai lapų ir šaknų tikrai nesustiprins.
Žiedynstiebio nekirpkite vien iš įpročio
Jeigu žiedynstiebis dar žalias, jo nebūtina iškart nukirpti. Kartais iš jo pumpuro orchidėja išaugina šoninę šakelę ir vėl pražysta, nors naujas žydėjimas gali būti kuklesnis. Jei stiebas parudavo, išdžiūvo ir tapo tuščiaviduris, jį galima pašalinti švariomis žirklėmis.
Po žydėjimo orchidėjai labiau reikia kantrybės nei staigių permainų. Šviesi vieta, išdžiūstantis substratas tarp laistymų ir apsauga nuo radiatoriaus bei kaitrios saulės leidžia jai ramiai pasiruošti kitam žydėjimui.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


