Dekoratyvinės žolės po lietaus sugula: kaip sutvarkyti kerus, kad puoštų kiemą žiemą
Sugulusių dekoratyvinių žolių nereikia skubėti kirpti: dažniausiai kerą galima pakelti, išpurtyti nuo šlapio sniego ar lapų ir lengvai surišti, kad jis vėl laikytų formą per žiemą. Lietuvos kieme tai svarbu ne vien dėl vaizdo – neapkarpytos žolės saugo kero vidurį nuo drėgmės, o šalnos jų varpas paverčia vienu gražiausių tuščio sodo akcentų.
Vaizdas pažįstamas: dar vakar prie tako stovėjo purus, lengvas žolės kupstas, o po lietaus jis išsiskleidė į visas puses ir užgulė veją. Kuo žolė aukštesnė ir kuo daugiau vandens susikaupė ant lapų bei žiedynų, tuo lengviau stiebai praranda atramą.
Pirmiausia leiskite kerui pradžiūti
Šlapių stiebų tampyti neverta. Jie būna sunkūs, slidūs, lengviau lūžta, o tarp suspaustų lapų gali likti drėgmės. Palaukite sausesnės dienos, tada su pirštinėmis švelniai pakelkite žolę nuo pakraščių link centro ir iškratykite įstrigusius lapus, šakeles ar suspaustą sniegą.
Jeigu sugulė tik išoriniai lapai, jų nebūtina nukirpti. Dažnai pakanka rankomis išskleisti ir pakelti stiebus – pradžiūvę jie dalį formos atgauna patys. Vis dėlto visiškai nulūžusius, pajuodusius ar prie žemės pūvančius lapus geriau iškirpti prie pagrindo, kad jie nesikauptų kero centre.
Žiemai padeda ne stiprus mazgas, o laisvas „kuodas“
Aukštesnes dekoratyvines žoles galima surišti į laisvą kuodą. Surinkite stiebus maždaug per vidurį ar aukščiau ir apjuoskite minkšta virvele, sodo juosta ar kita plačia, stiebų neįpjaunančia medžiaga. Tikslas nėra suveržti kerą iki ryšulio – jam reikia palikti oro.
Toks surišimas padeda lietui ir šlapiam sniegui mažiau išskėsti lapus, o vandeniui lengviau nubėgti nuo centro. Kartu žolė išlaiko savo siluetą: apsnigta ji atrodo tvarkingai, o ne kaip per taką išvirtusi šluota.
- Riškite tik sausą arba bent jau apdžiūvusį kerą.
- Naudokite plačią, minkštą juostą, o ne ploną vielą.
- Palikite ryšulį laisvą, kad stiebai nebūtų sutraiškyti.
- Po stipraus snygio lengvai nukratykite susikaupusį sunkų sniegą.
- Jei keras nuolat virsta į vieną pusę, pavasarį apsvarstykite atramą arba kero padalijimą.

Kada problema ne vien lietus
Vienkartinis sugulimas po liūties nėra ženklas, kad augalas blogas. Tačiau jei žolė kiekvieną sezoną išgula dar vasarą, jai gali trūkti šviesos, keras gali būti pernelyg tankus arba veislė konkrečioje vietoje užauga aukštesnė, nei tikėtasi.
Prie namo sienos, po medžiais ar labai derlioje, gausiai tręštoje dirvoje stiebai kartais ištįsta ir tampa minkštesni. Tokiu atveju rudeninis surišimas tik paslepia pasekmę. Pavasarį verta pašalinti senus lapus, įvertinti, ar vanduo neužsistovi prie šaknų, o per tankų kerą padalyti ir atsodinti erdviau.
Neskubėkite kirpti iki pavasario
Rudenį iki žemės nukirpta žolė ne visada atrodo tvarkingiau. Atviras kero vidurys lengviau prisirenka vandens, o pats sodas praranda struktūrą tada, kai gėlynai jau beveik tušti. Be to, sausi stiebai suteikia prieglobstį smulkiems sodo gyventojams.
Kirpti verta pavasarį, kai didžiausi šalčiai jau praėję ir prieš pradedant augti naujiems ūgliams. Tuomet senus lapus nupjaukite atsargiai, nepažeisdami iš centro besiformuojančių žalių galiukų.
Sugulęs keras po lietaus nėra priežastis atsisakyti dekoratyvinių žolių ar griebtis žirklių. Pakelkite, pradžiovinkite ir laisvai suriškite stiebus – žiemą jie ne tik netrukdys, bet ir suteiks kiemui gyvos, šalnos paryškintos formos.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


