Kaimynas ketverius metus naudojosi mūsų elektra: kai suskaičiavome 1 900 eurų skirtumą, pasiūlė „nesipykti dėl smulkmenų“
Elektrikas stovėjo mūsų garaže ir žiūrėjo į sieną, už kurios prasidėjo kaimyno garažas. Aš tuo metu dar tikėjausi išgirsti, kad sugedo koks nors senas įrenginys. Būčiau net apsidžiaugęs: pagaliau rastume priežastį, pakeistume detalę ir nustotume su žmona ginčytis dėl elektros sąskaitų.
Tačiau jis parodė kabelį, kurio mūsų garažo instaliacijos schemoje neturėjo būti. Patikrinęs nustatė, kad nuo mūsų apskaitomos grandinės elektra tiekiama ir už sienos.
Pirmas mano klausimas buvo, ar jis tikrai nesuklydo.
Antras – kiek laiko taip galėjo tęstis.
Į pirmąjį elektrikas atsakė atlikęs patikrinimą. Į antrąjį vėliau atsakė pats kaimynas. Pasak jo, „laikinai“ prisijungė maždaug prieš ketverius metus.
Kol ieškojome kalto prietaiso, pradėjome kaltinti vienas kitą
Gyvename Alytuje, dvibutyje su besiribojančiais garažais. Kiekviena šeima turi atskirą elektros apskaitą. Su kaimynu nebuvome draugai, bet bendravome normaliai: pasiskolindavome kopėčias, susitardavome dėl tvoros, žiemą pakaitomis nuvalydavome bendrą įvažiavimą.
Didesnes sąskaitas iš pradžių aiškinome kainomis. Vėliau – savo įpročiais. Žmona nusipirko skalbinių džiovyklę, aš garaže kartais naudodavau elektrinius įrankius. Atrodė, priežasčių pakanka.
Tik vieną mėnesį pradėjau skaičiuoti atidžiau. Sąskaitoje matomas suvartojimas nesiderino su tuo, kiek laiko buvome namuose. Dvi savaites atostogavome pas dukrą, tačiau skirtumas buvo gerokai mažesnis, nei tikėjausi.
Žmonai pasakiau, kad reikės rečiau jungti džiovyklę. Ji atsakė, jog gal pirmiausia suskaičiuočiau savo darbus garaže. Susipykome dėl kelių dešimčių eurų, nors abu stengėmės taupyti.
Vėliau man labiausiai buvo gėda būtent dėl to pokalbio. Aš jai aiškinau, kaip atsakingai naudoti elektrą, o tikroji problema buvo už garažo sienos.
Keturiasdešimt papildomų eurų per mėnesį neatrodo kaip staigus apiplėšimas. Jie tiesiog po truputį dingsta iš šeimos biudžeto.
Kabelio patys nekirpome ir kaimyno garažo tikrinti nėjome
Elektriką išsikvietėme patikrinti mūsų vidaus instaliacijos ir galimų neįprasto vartojimo priežasčių. Jis aptiko pašalinę atšaką ir patvirtino, kad ja naudojama elektra patenka į mūsų apskaitą.
Man užteko pamatyti, kur kabelis nueina, ir jau norėjosi eiti belsti kaimynui į vartus. Elektrikas paprašė nieko neliesti, kol neužfiksuota situacija. Pats įvertino, kaip saugiai nutraukti neteisėtą tiekimą.
Padarėme nuotraukas, paprašėme raštu aprašyti nustatytas aplinkybes. Išsaugojome darbų dokumentus. Į kaimyno patalpas nesibrovėme ir jokių laidų patys neardėme.
Kai pasikalbėjome, jis iš pradžių aiškino, kad čia greičiausiai likę nuo ankstesnių remonto darbų. Paskui pasakė, jog prisijungęs tik trumpam. Galiausiai pripažino, kad elektra naudojosi nuo to laiko, kai tvarkė garažą – maždaug ketverius metus.
– Ten juk tik šviesa ir kartais įrankiai, – bandė raminti.
Paklausiau, kodėl tuomet nė karto nepasakė ir nepasiūlė sumokėti.
Atsakymo nesulaukiau. Vietoj jo išgirdau, kad kaimynai turėtų susitarti gražiuoju.
Tą vakarą surašėme pareiškimą policijai. Man buvo nemalonu. Žinojau, kad kitą rytą vis tiek susitiksime prie vartų. Tačiau dar nemaloniau buvo suprasti, kad jis ketverius metus taip pat mus sutikdavo, pasisveikindavo ir leisdavo mokėti.

Mūsų lentelėje atsirado 1 900 eurų, bet tai dar ne ekspertizė
Sąskaitas išsisaugojome už visą laikotarpį, kurį nurodė kaimynas. Žmona sudėjo jas į lentelę, palygino suvartotas kilovatvalandes, mūsų naudojimosi namais pokyčius ir atitinkamais mėnesiais mokėtas elektros kainas.
Pirminiu vertinimu, per ketverius metus susidarė apie 1 900 eurų galimų papildomų išlaidų. Padalijus iš 48 mėnesių – maždaug po 39,58 euro kas mėnesį, arba vidutiniškai 475 eurai per metus.
Tai buvo suma, už kurią būtume galėję sutvarkyti automobilį ar pakeisti seną skalbyklę. Bet nenorėjome savo skaičiaus pateikti kaip neginčijamo įrodymo.
Vien sąskaitų skirtumas neparodo, kiek tiksliai elektros sunaudojo kaimynas. Keitėsi tarifai, mūsų buitinė technika ir gyvenimo įpročiai. Elektriko užfiksuotas prisijungimas pagrindė įtarimą, tačiau tikslų laikotarpį ir žalą dar reikėjo nustatyti.
Pridėjome ir dokumentus apie patirtas instaliacijos patikros bei sutvarkymo išlaidas. Norėjome, kad būtų vertinama visa situacija, o ne mūsų supykus pasirinkta apvali suma.
Kaimynui pasakėme, kad preliminariai kalbame apie 1 900 eurų. Jis pasiūlė tris šimtus ir paprašė „nesipykti dėl smulkmenų“.
Žmona ilgai tylėjo. Paskui paklausė, ar jam būtų smulkmena ketverius metus apmokėti svetimas sąskaitas.
Už elektrą gali tekti atsiskaityti ir baudžiamąja tvarka
Pasidomėję atsakomybe supratome, kad neteisėtas naudojimasis svetima elektra gali turėti rimtesnių pasekmių nei reikalavimas grąžinti pinigus. Baudžiamojo kodekso 179 straipsnio pirmojoje dalyje už neteisėtą naudojimąsi energija, padarius turtinės žalos kitam asmeniui, numatyti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Konkrečią atsakomybę lemia nustatytos aplinkybės – tai nėra automatinė bausmė kiekvienam įtariamam atvejui.
Mūsų suskaičiuoti 1 900 eurų nėra kaimynui paskirta bauda. Tai preliminarus nuostolio vertinimas. Nei galutinės žalos, nei baudos dydžio mes patys nustatyti negalime.
Dabar į sąskaitas žiūrime kitaip: tikriname ne tik galutinę kainą, bet ir suvartojimą. Iš šios istorijos kitiems palikčiau vieną praktišką patarimą – nepaaiškinamą pokytį verta ištirti, tačiau nepradėti nuo viešų kaltinimų. Pirmiausia reikia dokumentų ir specialisto patikrinimo.
Žmonos už džiovyklę atsiprašiau. Ji pasakė, kad pati irgi buvo pradėjusi abejoti, ar nemoka normaliai taupyti.
Kaimyno kabelis jau atjungtas. Sunkiau atsikratyti prisiminimo, kaip abu sėdėdavome virtuvėje ir svarstydavome, ko dar atsisakyti, kad kitą mėnesį sąskaita būtų mažesnė.
Šią istoriją redakcijai atsiuntė kaipkada.lt skaitytojas. Siekiant apsaugoti privatumą, vardai ir kai kurios detalės gali būti pakeisti. Atsiųskite savo istoriją el. paštu redakcija@kaipkada.lt
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


