Vinis tokios padangos nepradurs. Jos jau naudojamos užsienyje, tačiau kodėl Lietuvoje jų dar nėra?

Vairuotojams puikiai pažįstamas vaizdas: ryte prie automobilio pamatai subliuškusį ratą, o padangoje – įsmigusią vinį. Toliau laukia rato keitimas, kompresoriaus paieškos arba kelionė į servisą.

Padangų gamintojai jau ne vienus metus kuria sprendimą, kuris galėtų išvaduoti nuo tokių rūpesčių. Beorėms padangoms nereikia oro slėgio, todėl pradūrimas joms nesukelia tokios pat problemos kaip įprastoms. Kai kurios jų jau naudojamos darbo technikoje, kitos išbandytos viešuosiuose keliuose.

Vis dėlto artimiausioje padangų parduotuvėje tokio komplekto savo lengvajam automobiliui greičiausiai nenusipirksite. Priežasčių yra daugiau nei viena – nuo komforto ir ilgaamžiškumo iki kainos bei tinkamumo įvairioms važiavimo sąlygoms.

Vietoj oro – lanksti rato konstrukcija

Įprastoje padangoje automobilio svorį padeda išlaikyti suslėgtas oras. Jis taip pat svarbus sugeriant kelio nelygumus ir užtikrinant tinkamą padangos kontaktą su danga.

Beorėje konstrukcijoje šį darbą atlieka lanksčios atramos, stipinai ar į korį panašios struktūros. Jos jungia išorinę dalį su rato centru ir deformuojasi automobiliui judant. Išorėje vis tiek yra protektorius, kuris kontaktuoja su keliu.

Gamintojų sprendimai skiriasi. Pavyzdžiui, „Michelin Tweel“ naudojami lankstūs stipinai, o „Bridgestone AirFree“ konstrukcijoje – termoplastinės dervos atramos. „Michelin UPTIS“ prototipe naudojamas aliuminio ratas, guma ir lanksti, stiklo pluoštu sustiprinta konstrukcija.

Tokiam ratui nereikia tikrinti oro slėgio, o į protektorių įsmigusi vinis neišleidžia oro, nes jo padangoje tiesiog nėra. Tai ypač naudinga technikai, dirbančiai ten, kur ant žemės mėtosi metalo, statybinių atliekų ar kitų aštrių daiktų.

Tačiau beorė nereiškia nesunaikinama. Protektorius dėvisi, jį galima įpjauti, o stipinai ar kitos konstrukcijos dalys taip pat gali būti pažeisti. Tokius ratus vis tiek reikia apžiūrėti ir, prireikus, remontuoti arba keisti.

Jos jau dirba statybvietėse ir buvo išbandytos gatvėse

Beorės padangos nėra vien parodose rodomi ateities maketai. „Michelin Tweel“ sprendimai jau naudojami kai kuriuose kompaktiškuose krautuvuose, žoliapjovėse, šakiniuose krautuvuose ir kitoje specialioje technikoje.

Tokioje aplinkoje jų pranašumą lengva suprasti. Jei krautuvo padanga praduriama statybvietėje, sustoja ne tik transporto priemonė – gali strigti ir darbai. Beorė konstrukcija padeda išvengti prastovos, susijusios su subliuškusia padanga.

Kitas sprendimas, naudojamas kai kurioje darbo technikoje, – padangos užpildymas specialiu polimeru. Taip sumažinama pradūrimo ir subliūškimo problema, tačiau užpildas gali padidinti svorį ir pakeisti važiavimo savybes. Tai nėra tas pats, kas nuo pradžių sukurta lanksti beorė padanga.

Lengviesiems ir nedideliems komerciniams automobiliams skirta technologija taip pat buvo išbandyta uždarose teritorijose ir viešuosiuose keliuose. „Michelin“ UPTIS prototipai naudoti DHL pristatymo automobiliuose Singapūre ir Prancūzijos pašto transporto priemonėse.

Gamintojo skelbtais duomenimis, iki 2023 metų pabaigos UPTIS prototipai jau buvo nuvažiavę daugiau kaip 4,5 mln. kilometrų. Tai bandymų ir naudojimo sukaupta rida, o ne ženklas, kad šios padangos jau tapo įprastai prieinamos kiekvienam vairuotojui.

Savo ruožtu „Bridgestone“ skelbia, kad 2026 metų liepą „AirFree“ technologija pradėta naudoti Japonijos Higašiōmi miesto lėtojo vietinio transporto projekte. Tokia transporto priemonė sprendžia kitokias užduotis nei šeimos automobilis, kuriam tenka važiuoti ir miesto duobėmis, ir greitkeliu.

Padangos kurioms nereikia oro

Kodėl technologijos vis dar nematome ant kiekvieno automobilio?

Lengvojo automobilio padanga turi atlikti daug darbų vienu metu. Ji turi išlaikyti automobilio svorį, gerai sukibti stabdant ir sukant, sugerti nelygumus, nekelti pernelyg didelio triukšmo ir ilgai tarnauti. Lietuvoje vairuotojams svarbu ir tai, kaip padanga elgiasi lyjant, šąlant ar važiuojant per sniegą.

Sukurti vieną konstrukciją, kuri visomis šiomis sąlygomis būtų tinkama, nėra paprasta. Beorės padangos projektuotojai turi suderinti kelis dalykus:

• Komfortą ir triukšmą. Konstrukcija turi būti pakankamai tvirta, bet kartu sugerti kelio nelygumus ir neperduoti per daug vibracijos į saloną.
• Svorį ir valdymą. Rato masė veikia pakabos darbą, o jos skirtumai gali turėti įtakos ir automobilio efektyvumui. Kiek konkreti beorė padanga svertų, priklauso nuo jos konstrukcijos.
• Atsparumą šilumai ir nuovargiui. Riedant lanksčios dalys nuolat deformuojasi. Gamintojams reikia užtikrinti, kad jos išlaikytų savybes per ilgą naudojimo laiką ir įvairiomis sąlygomis.
• Kainą ir gamybą. Naujos medžiagos, konstrukcija ir gamybos įranga reikalauja investicijų. Galutinė kaina priklausytų ir nuo to, kokiu mastu tokios padangos būtų gaminamos.
• Tinkamumą konkrečiam automobiliui. Svarbus rato dydis, apkrova, greičio galimybės, montavimas ir tai, ar gaminys atitinka konkrečiai transporto priemonei bei rinkai keliamus reikalavimus.

Be to, ne visas beores padangas galima vertinti vienodai. Lėtai judančiam krautuvui skirtas ratas nebūtinai tiktų lengvajam automobiliui, tačiau lengvųjų transporto priemonių prototipai jau buvo bandomi ir viešuosiuose keliuose. Todėl teigti, kad visos beorės padangos tinka tik mažam greičiui, būtų netikslu.

Ar jos išspręstų ir žieminių padangų klausimą?

Ne. Net jei padangai nereikia oro, jos protektorius ir gumos mišinys vis tiek turi užtikrinti sukibimą su kelio danga. Vairuotojui Lietuvoje būtų svarbu ne tik atsparumas pradūrimui, bet ir stabdymas ant šlapio asfalto, sniego ar ledo.

Beorę padangą, kaip ir įprastą, reikėtų rinktis pagal konkretaus automobilio ir naudojimo sąlygų reikalavimus. Kol tokie gaminiai nėra plačiai siūlomi lengviesiems automobiliams, apie jų kainą ar tinkamumą Lietuvos žiemai spręsti iš vienos konstrukcijos nuotraukos būtų per anksti.

Gamintojai tikisi ir aplinkosauginės naudos: jei padangos nereikėtų išmesti dėl pradūrimo ar netinkamo slėgio sukelto dėvėjimosi, dalį medžiagų būtų galima sutaupyti. Vis dėlto tokio sprendimo poveikį reikėtų vertinti per visą jo gyvavimo laiką – nuo gamybos iki naudojimo ir perdirbimo.

Kol kas įprasta pneumatinė padanga išlieka labiausiai paplitęs pasirinkimas. O beorės technologijos toliau ieško vietos ten, kur jų pranašumai atperka konstrukcijos kainą ir kitus kompromisus.

O jūs ar rinktumėtės beores padangas savo automobiliui, jei nebereikėtų nerimauti dėl pradūrimo? Kiek jums būtų svarbūs jų kaina, važiavimo komfortas ir savybės žiemą? Pasidalykite nuomone komentaruose.