Daugiau nei pusės bitkoinų savininkų nepavyksta nustatyti: tarp jų gali slypėti ir negrįžtamai prarasti turtai

Apie 11,1 mln. bitkoinų laikoma adresuose, kurių analitikams nepavyko susieti su žinomu savininku. Tai daugiau nei pusė iki šiol iškastų bitkoinų, tačiau įspūdingas skaičius nereiškia, kad visos šios monetos yra pamestos ar niekam nepriklauso.

Kriptovaliutų rinkos tyrimų bendrovės „Galaxy Research“ spalio duomenimis, neidentifikuotiems adresams priskiriama maždaug 55 proc. iš apie 20,1 mln. jau iškastų bitkoinų. Likusią dalį analitikams pavyko susieti su žinomais subjektais arba tam tikrais ankstyvosios tinklo veiklos požymiais.

Šie duomenys parodo, kiek daug apie bitkoinų savininkus lieka nežinoma net ir tada, kai pačios operacijos yra viešai matomos. Už vieno adreso gali slypėti privatus investuotojas, už kito – tyrėjams dar nežinoma įmonė, o dalies monetų savininkai galbūt jau nebeturi galimybės jų pasiekti.

Adresas matomas visiems, savininko vardas – ne

Bitkoinų operacijos registruojamos viešoje blokų grandinėje. Joje galima matyti adresus, jų operacijas ir juose laikomą bitkoinų kiekį, tačiau prie adreso paprastai nebūna įrašytas savininko vardas ar pavardė.

Todėl analitikai bando susieti adresus su konkrečiomis organizacijomis ar žmonėmis pagal viešai paskelbtą informaciją ir operacijų požymius. Kai kurias pinigines galima priskirti kriptovaliutų biržoms, fondams, bendrovėms ar valstybės institucijoms. Kitų adresų savininkų nustatyti nepavyksta.

Būtent tokius atvejus ir apima minėti 11,1 mln. BTC. Tai reiškia, kad „Galaxy Research“ jų nesusiejo su jai žinomu savininku. Šis skaičius neparodo, kiek iš tikrųjų yra atskirų savininkų: vienas žmogus ar organizacija gali naudoti daug adresų, o vienas su birža susietas adresas gali apimti daugybės klientų lėšas.

Maksimalus bitkoinų skaičius pagal tinklo taisykles yra 21 milijonas. Vadinasi, 11,1 mln. sudaro kiek daugiau nei pusę ir šios galutinės ribos, tačiau „Galaxy Research“ nurodyti maždaug 55 proc. skaičiuojami nuo jau iškastų maždaug 20,1 mln. BTC.

Dalis savininkų saugo bitkoinus patys

Viena galimų tokio didelio neidentifikuoto kiekio priežasčių – savarankiškas kriptovaliutos saugojimas. Užuot laikę bitkoinus biržoje ar per fondą, žmonės gali juos valdyti naudodamiesi asmenine pinigine ir savo privačiaisiais raktais.

Ankstyvaisiais bitkoino metais nemažai žmonių juo domėjosi kaip nauja technologija: monetas kasė, pirkdavo ar gaudavo dar tada, kai jų vertė buvo gerokai mažesnė. Kai kurie tokie savininkai savo tapatybės viešai neatskleidžia ir gali laikyti bitkoinus metų metus.

Tačiau iš „Galaxy Research“ skaičiaus negalima nustatyti, kiek iš tų 11,1 mln. bitkoinų priklauso privatiems investuotojams. Tarp nežinomų adresų gali būti ir įmonių, fondų ar kitų organizacijų lėšų, kurių analitikams tiesiog nepavyko atpažinti. Dalis monetų taip pat gali būti paskirstyta per daug adresų naudojantis sudėtingesnėmis saugojimo paslaugomis.

Kiek bitkoinų prarasta visam laikui?

Neatmetama, kad dalies monetų savininkai nebegali jų panaudoti. Taip gali nutikti pamiršus prisijungimui reikalingus duomenis, praradus privatųjį raktą ar atkūrimo frazę. Prieiga taip pat gali būti prarasta žmogui mirus, jei niekas kitas nežino, kaip pasiekti jo piniginę.

Vis dėlto tikslaus prarastų bitkoinų kiekio iš blokų grandinės nustatyti neįmanoma. Jei monetos ilgai nejuda, tai dar neįrodo, kad jos pamestos: savininkas gali tiesiog būti nusprendęs jų neparduoti arba naudoti kitus savo adresus.

Prarasti bitkoinai niekur neišnyksta iš viešų tinklo duomenų – jų likutis ir toliau gali būti matomas. Tačiau be reikalingų raktų jų pervesti nebūtų galima. Kiek tokių monetų patenka į neidentifikuotų 11,1 mln. grupę, nežinoma.

Ar tai gali paveikti bitkoino kainą?

Kuo mažiau monetų savininkai gali ar nori parduoti, tuo mažesnė gali būti rinkoje prieinama pasiūla. Tačiau iš vieno skaičiaus neįmanoma apskaičiuoti būsimos bitkoino kainos: ją veikia ir pirkėjų paklausa, bendra finansų rinkų padėtis, reguliavimas bei investuotojų sprendimai.

Nežinomas savininkas taip pat nereiškia, kad monetos ilgą laiką nejudėjo ar negali būti parduotos. Lygiai taip pat viešai žinomas adresas neatskleidžia visų jo valdytojo ateities planų.

Tyrimo duomenis todėl verta suprasti kaip vienos analitikų bendrovės nustatytų ir nenustatytų adresų pasiskirstymą, o ne tikslų visų bitkoinų savininkų sąrašą. Kas slepiasi už didžiausios neidentifikuotos dalies, kol kas lieka atviras klausimas.

Kaip manote, ar galimybė pačiam saugoti bitkoinus yra privalumas, ar pernelyg didelė atsakomybė? Pasidalykite nuomone komentaruose.