Cukraus kubelis praverčia ne tik arbatai: paprastas triukas padeda įkurti laužą

Į žygio kuprinę įsimestas cukrus turi ir mažiau žinomą paskirtį. Kartu su žiupsneliu sausų medžio pelenų jis tampa papildomu prakuru laužui. Šio triuko esmė – cukraus ir pelenuose esančių mineralinių medžiagų sąveika, padedanti palaikyti degimą.

Rudenį ar ankstyvą pavasarį išsiruošus į Lietuvos miškus, drėgmės netrūksta: šlapia žemė, permirkusios nukritusios šakos, rasa ar lietumi padengta žievė. Tokiomis sąlygomis laužui įkurti prireikia daugiau pasiruošimo. Vienas iš mažiau žinomų būdų papildomam prakurui pasigaminti – panaudoti įprastą cukraus kubelį ir sausus medžio pelenus. Abu dalykai atrodo paprasti, tačiau kartu leidžia pademonstruoti įdomią cheminę reakciją.

Kodėl vien cukraus kubelį uždegti sunku?

Pridėjus degtuko ar žiebtuvėlio liepsną prie paprasto cukraus kubelio, pirmiausia matyti, kaip keičiasi jo paviršius. Cukrus pradeda lydytis, ruduoti ir karamelizuotis, vėliau tamsėja bei rūksta. Išgauti tolygų degimą tokiu būdu sunkiau, nes kaitinama vieta greitai keičiasi, o trumpai laikomos liepsnos nepakanka jam palaikyti. Čia praverčia medžio pelenai – jų sudėtyje esančios mineralinės medžiagos palengvina degimo procesą.

Šiam bandymui naudojami smulkūs, sausi medienos pelenai. Jų galima paimti iš atvėsusios laužavietės ar malkomis kūrenamos krosnies. Pelenai turi prilipti prie cukraus paviršiaus, todėl pakanka nedidelio žiupsnelio, kurį lengva įtrinti į kubelio šonus. Stambūs anglies gabalėliai tam nėra tokie patogūs kaip smulkūs pelenai.

Kaip paruošti cukraus kubelį?

Paimkite cukraus kubelį ir jo paviršių atsargiai patrinkite sausais pelenais. Pasistenkite, kad jie padengtų bent vieną šoną ir tvirtai prie jo prikibtų. Paruoštą kubelį padėkite ant nedegaus pagrindo, o degtuko arba žiebtuvėlio liepsną nukreipkite į pelenais padengtą vietą. Pelenai padeda cukrui užsidegti ir palaikyti liepsną, kurią galima panaudoti smulkiam prakurui įžiebti.

Prieš uždegant kubelį verta iš anksto pasiruošti plonų sausų šakelių, smulkios beržo žievės ar kito lengvai užsidegančio prakuro. Jį dėkite taip, kad liepsna pasiektų medžiagos kraštus ir tarp gabalėlių liktų vietos orui. Įsidegus smulkiam prakurui, palaipsniui dedamos storesnės šakelės. Cukraus kubelio paskirtis šiame procese – suteikti papildomą liepsnos šaltinį pradiniam laužo kūrimo etapui.

Kas vyksta cukrui susilietus su pelenais?

Medienos pelenuose esančios mineralinės medžiagos, tarp jų – kalio junginiai, veikia kaip katalizatoriai. Jos palengvina cheminius procesus, susijusius su cukraus degimu. Todėl pelenais padengtas kubelis, kaitinamas liepsna, elgiasi kitaip nei paprastas cukraus gabalėlis. Šis skirtumas ir yra viso triuko pagrindas.

Toks bandymas primena mokyklinius chemijos eksperimentus, kai nedidelis papildomos medžiagos kiekis pakeičia reakcijos eigą. Žygyje jis praverčia kaip papildomas prakuro paruošimo būdas, kai kuprinėje yra cukraus, o netoliese galima rasti sausų medžio pelenų. Kubeliui uždegti reikalinga veikianti uždegimo priemonė – degtukas arba žiebtuvėlis.

Kokio prakuro galima rasti Lietuvos miškuose?

Vienas geriausiai pažįstamų natūralių pagalbininkų – sausa beržo žievė. Ji lengvai suskaidoma plonomis juostelėmis, kurias patogu panaudoti pradiniam įžiebimui. Net kai išorinis paviršius drėgnas, svarbu surasti sausesnę dalį ir ją susmulkinti. Prakurui patogu rinktis žievę nuo nukritusių šakų ar negyvos medienos.

Kitas variantas – sausi pušų ir eglių sakai. Sukietėjusių jų gabalėlių randama ant medžių kamienų ar šakų. Sakai naudojami kartu su smulkiomis medžio skiedrelėmis ir plonomis šakelėmis. Žygeiviams taip pat pažįstama tinkamai paruošta sausa pintis, skirta kibirkščiai pagauti ir žarijai išlaikyti. Ruošiant laužą šias medžiagas patogiausia susirinkti iš anksto, kad uždegus pradinį prakurą nereikėtų skubiai ieškoti, ką dėti toliau.