Žydintis anturis nustojo leisti žiedus: patikrinkite šviesą, laistymą ir tręšimą

Anturis dažniausiai nustoja žydėti ne todėl, kad „paseno“, o todėl, kad jam trūksta šviesos, šaknys nuolat stovi šlapioje žemėje arba augalas gauna netinkamą kiekį trąšų. Jei lapai dar žali ir tvirti, situaciją dažnai galima pataisyti pakeitus kelias kasdienės priežiūros smulkmenas.

Dažna klaida – anturį laikyti tamsesniame kambario kampe, nes jis atrodo pakankamai dekoratyvus ir be žiedų. Tačiau naujus žiedynus jis formuoja tik tada, kai gauna daug ryškios, bet išsklaidytos šviesos.

Vien žali lapai dar nereiškia, kad augalui gerai

Anturis gali ilgai išgyventi ir gana prastomis sąlygomis: leisti naujus lapus, bet ne vieno žiedo. Tai ypač dažnai nutinka rudenį ir žiemą, kai dienos Lietuvoje trumpos, o augalas paliekamas toliau nuo lango.

Jam tinka vieta prie rytinės ar vakarinės krypties lango, taip pat prie šviesaus pietinio lango, jei nuo tiesioginės vidurdienio saulės saugo lengva užuolaida. Ant palangės, kurią kaitina stipri saulė, lapai gali šviesėti, džiūti pakraščiuose, o augalas vietoj žydėjimo ima gintis nuo streso.

Jeigu anturis stovi kelis metrus nuo lango, perkelkite jį arčiau ir stebėkite kelias savaites. Staigaus žiedo kitą rytą nebus, tačiau tinkamesnėje šviesoje augalas turi daugiau galimybių sukaupti jėgų naujam žiedynui.

Laistymas: nei perdžiovintas, nei nuolat šlapias

Anturiui nepatinka du kraštutinumai. Visiškai išdžiūvęs substratas silpnina šaknis ir lapus, o nuolat šlapia žemė neleidžia šaknims kvėpuoti. Tuomet augalas gali atrodyti lyg ir žalias, bet žydėjimą tiesiog sustabdo.

Laistykite tik tada, kai viršutinis substrato sluoksnis pradeda džiūti. Vandens perteklių iš vazono lėkštutės išpilkite – anturis neturėtų ilgai stovėti vandenyje. Jei žemė sunki, susigulėjusi ir po laistymo ilgai lieka šlapia, verta persodinti į purenesnį, orui laidų substratą su drenažu.

Šaltas vanduo tiesiai iš čiaupo taip pat nėra geras įprotis. Geriau rinktis kambario temperatūros, pastovėjusį vandenį, ypač kai augalas laikomas ant vėsesnės palangės.

Žydintis anturis nustojo leisti žiedus: patikrinkite šviesą, laistymą ir tręšimąNuotrauka: Pexels / Tat'yana Aleksandrovna

Trąšų per daug – ne geriau nei per mažai

Kai anturis nežydi, norisi jį išgelbėti didesne trąšų doze. Tačiau persistengus augalas dažniau augina lapus, o jo šaknys gali nukentėti nuo susikaupusių druskų. Žiemą, kai mažai šviesos ir augimas sulėtėja, aktyvus tręšimas dažniausiai neduoda norimo rezultato.

Augimo ir žydėjimo laikotarpiu rinkitės kambariniams žydintiems augalams skirtas trąšas ir naudokite jas pagal etiketėje nurodytą normą. Netręškite ką tik persodinto, nusilpusio ar akivaizdžiai perlaistyto augalo – pirmiausia reikia sutvarkyti šviesą ir šaknis.

• Perkelkite anturį į šviesią vietą be kaitrios tiesioginės saulės.
• Prieš laistydami patikrinkite, ar pradžiūvo viršutinis žemės sluoksnis.
• Nepalikite vandens vazono lėkštutėje.
• Tręškite saikingai tik tada, kai augalas aktyviai auga.
• Apžiūrėkite, ar vazono dugne yra skylės vandeniui nutekėti.

Kada verta ieškoti problemos šaknyse

Jei anturis ne tik nežydi, bet ir gelsta, minkštėja jo lapkočiai, o substratas turi nemalonų užsistovėjusios drėgmės kvapą, problema gali būti šaknyse. Tokiu atveju vien retesnis laistymas ne visuomet padės: augalą verta atsargiai išimti iš vazono, pašalinti pažeistas šaknis ir persodinti į švarų, laidų substratą.

Taip pat nereikėtų tikėtis gausaus žydėjimo iš ką tik parsinešto, neseniai persodinto ar po šalto skersvėjo nukentėjusio anturio. Jam pirmiausia reikia atsigauti ir prisitaikyti prie naujos vietos.

Geriausias būdas susigrąžinti anturio žiedus – ne ieškoti vienos stebuklingos priemonės, o suderinti tris dalykus: šviesią vietą, saikingą laistymą ir neperteklinį tręšimą. Kai šaknys sveikos, o augalui pakanka šviesos, jis vėl turi priežastį auginti ne tik lapus.