Norėjo tik susimokėti už elektrą, bet iš sąskaitos dingo beveik 1 tūkst. eurų: sukčiai nemiega

Užtenka vieno skubiai paspausto laiško mygtuko ar netikro mokėjimo puslapio, kad įprasta elektros sąskaita virstų beveik 1 tūkst. eurų nuostoliu. Sukčiai vis dažniau apsimeta paslaugų tiekėjais, siunčia pranešimus apie tariamą skolą ar neapmokėtą sąskaitą ir nukreipia žmogų į svetainę, kuri atrodo beveik kaip tikra.

Pavojingiausia tai, kad tokie pranešimai pataiko į įprastą rutiną: žmogus grįžta po darbo, pamato priminimą apie mokėjimą, nori greitai viską sutvarkyti ir nebesigilina, kur tiksliai suveda banko prisijungimo duomenis.

Skuba – didžiausias sukčių sąjungininkas

Netikra žinutė dažniausiai spaudžia veikti nedelsiant. Joje gali būti rašoma, kad sąskaita neapmokėta, sutartis bus sustabdyta arba būtina patikslinti duomenis. Kartais prašoma sumokėti visai nedidelę sumą, tačiau tikslas būna ne keli eurai, o prieiga prie banko sąskaitos.

Paspaudęs nuorodą žmogus gali patekti į puslapį, kuriame prašoma pasirinkti savo banką ir prisijungti. Jei suvedami prisijungimo duomenys ar patvirtinamas ne tas veiksmas, kurį žmogus manė atliekantis, sukčiai gali inicijuoti didesnį pavedimą arba gauti galimybę veikti jo vardu.

Vien tik gražus logotipas, pažįstamos spalvos ar tvarkingas tekstas nėra įrodymas, kad puslapis priklauso tikram elektros tiekėjui. Sukčiai tokius vaizdus nukopijuoja labai greitai.

Kur dažniausiai išduoda apgaulė

Pirmiausia verta pažiūrėti ne į laiško antraštę, o į siuntėjo adresą ir nuorodą. Tikros įmonės pavadinimas gali būti parašytas laiške, tačiau elektroninio pašto adresas ar svetainės domenas dažnai turi keistų raidžių, papildomų žodžių, brūkšnelių arba visai nesusijusį galūnės variantą.

Įtarimą turėtų kelti ir neįprastas tonas: grasinimai tuoj pat atjungti elektrą, raginimas mokėti per kelias minutes, prašymas atnaujinti banko duomenis per atsiųstą nuorodą. Tikrą sąskaitą saugiausia tikrinti prisijungus prie tiekėjo savitarnos taip, kaip įprasta – per pačių įvestą interneto adresą ar oficialią programėlę.

• Nespauskite nuorodos iš netikėto laiško ar SMS žinutės.
• Elektros sąskaitą tikrinkite tiekėjo savitarnoje, o ne per pranešime pateiktą mygtuką.
• Prieš tvirtindami veiksmą banko programėlėje perskaitykite, ar tvirtinate prisijungimą, ar pavedimą.
• Nesakykite ir nepersiųskite prisijungimo kodų, kortelės duomenų ar „Smart-ID“ PIN kodų niekam telefonu.
• Jei kyla įtarimas, susisiekite su paslaugos tiekėju oficialiais kontaktais, rastais jo svetainėje ar sutartyje.

Norėjo tik susimokėti už elektrą, bet iš sąskaitos dingo beveik 1 tūkst. eurų: sukčiai nemiegaNuotrauka: Pexels / RDNE Stock project

Kodėl nukenčia ir atsargūs žmonės

Tokios apgaulės veikia ne todėl, kad žmogus būtų neatsakingas. Jos išnaudoja įprotį: elektrą, internetą, telefoną ir kitus mokesčius mokame nuolat, todėl priminimas apie sąskaitą atrodo visiškai normalus. Sukčiams pakanka, kad žmogus vieną vakarą būtų pavargęs, skubėtų arba bijotų praleisti mokėjimo terminą.

Vyresniems žmonėms papildomą spaudimą gali sukelti neaiškios banko patvirtinimo formuluotės, o šeimoms su vaikais – paprasčiausias laiko trūkumas. Kita vertus, ir paslaugų teikėjams svarbu aiškiai nurodyti, kokiais kanalais jie bendrauja su klientais, kad tikri pranešimai nebūtų painiojami su klastotėmis.

Jei duomenis jau suvedėte

Jeigu prisijungimo duomenys buvo įvesti į įtartiną puslapį arba banko programėlėje patvirtintas neaiškus veiksmas, delsti nereikia. Kuo greičiau skambinkite savo bankui oficialiu numeriu ir paaiškinkite, kas įvyko. Bankas gali padėti apsaugoti prieigą, įvertinti atliktas operacijas ir pasakyti, kokių veiksmų reikia imtis toliau.

Taip pat verta išsaugoti žinutę, laišką, ekrano nuotraukas ir nuorodą – ši informacija gali praversti pranešant apie sukčiavimą. Tačiau nebespauskite gautos nuorodos ir nebandykite „pasitikrinti“ dar kartą, ar puslapis tikras.

Elektros sąskaitą saugiausia apmokėti tik per įprastą savitarną ar banke išsaugotą gavėją. Viena papildoma minutė patikrinti adresą gali apsaugoti ne tik nuo neapmokėtos sąskaitos, bet ir nuo beveik tūkstančio eurų praradimo.