Lysvėje dar liko pastarnokų: kada juos kasti, kad šaknyse atsirastų daugiau saldumo

Pastarnokus saldžiausia kasti ne iškart rudenį, o po pirmųjų rimtesnių šalnų. Vėsa dalį šaknyse sukauptų medžiagų pakeičia cukrumis, todėl pastarnokas tampa švelnesnio skonio ir mažiau primena aštroką, žemišką šakniavaisį.

Jei lysvė dar neįšalusi, skubėti nereikia: pastarnokai gali likti žemėje gerokai ilgiau nei daugelis kitų daržovių. Tačiau jų nevertėtų pamiršti iki pavasario be plano – tuomet šaknys gali pradėti leisti naujus ūglius, sumedėti ir prarasti gerą tekstūrą.

Šalna pastarnokui ne priešas

Rudenį išrauti pastarnokai dažnai atrodo jau tinkami valgyti, bet jų skonis po atvėsimo pasikeičia. Augalui šaltis yra signalas saugotis: dalis krakmolo virsta cukrumi, kuris padeda šakniai geriau ištverti žemesnę temperatūrą. Virtuvėje tai jaučiasi labai paprastai – keptas ar trintas pastarnokas būna saldesnis, sodresnis.

Pakanka, kad pastarnokai pabūtų dirvoje, kai naktimis jau pašąla. Viena lengva šalna taip pat gali pagerinti skonį, tačiau ilgesnis vėsus rudens laikotarpis dažniausiai duoda ryškesnį rezultatą. Svarbiausia, kad žemė nebūtų įšalusi taip, jog šaknų nebeišeitų iškasti jų nelaužant.

Kada kasti, o kada palikti lysvėje

Pastarnokus galima imti pagal poreikį nuo vėlyvo rudens, kol kastuvas dar lengvai lenda į dirvą. Jei artėja ilgesnis stipraus šalčio laikotarpis, dalį derliaus geriau iškasti iš anksto – ypač sunkioje, šlapioje dirvoje, kuri greitai sušąla į kietą gumulą.

Lengvesnėje dirvoje sveikus pastarnokus galima palikti ir žiemoti, prieš tai storesniu sluoksniu pridengus lapais, šiaudais ar kita orui pralaidžia mulčio danga. Toks būdas patogus tiems, kurie nori šviežių šaknų ankstyvą pavasarį, bet reikia spėti jas iškasti, kol augalas nepradėjo auginti naujų lapų.

Lysvėje dar liko pastarnokų: kada juos kasti, kad šaknyse atsirastų daugiau saldumoNuotrauka: Unsplash / Wenzy Wong

Keturi darbai prieš paliekant juos žiemai

Pirmiausia nupjaukite lapiją, palikdami trumpus lapkočius prie šaknies – taip lysvė bus tvarkingesnė, o augalo viršus nepuls be reikalo irti. Tada pašalinkite ligotus, pažeistus ar šakute perskeltus pastarnokus: juos geriau suvartoti pirmiausia, o ne palikti žemėje.

Trečia, dirvą virš likusių šaknų uždenkite sausa, puria mulčio danga. Ji neturi būti suspausta į šlapią sluoksnį, nes toks uždangalas gali sulaikyti per daug drėgmės. Galiausiai pasižymėkite lysvės vietą – po sniegu ar anksti pavasarį pastarnokų eilę rasti būna sunkiau, nei atrodo rudenį.

• Palikite lysvėje tik sveikas, nepažeistas šaknis.
• Nupjaukite lapus, bet neįpjaukite paties šakniavaisio.
• Pridenkite puriu, sausu mulčiu.
• Iškaskite iki aktyvaus pavasarinio augimo pradžios.

Dažniausia klaida – laukti, kol žemė taps kaip akmuo

Norint saldumo nereikia laukti pačios žiemos vidurio. Kai dirva giliai įšąla, pastarnokų iškasimas virsta kova su kastuvu, o trapios šaknys dažnai lūžta. Ištrauktos sužeistos jos prasčiau laikosi, greičiau vysta ar pradeda gesti.

Iškastus pastarnokus nuvalykite nuo stambių žemių, bet prieš sandėliavimą jų neplaukite. Laikykite vėsiai, tamsiai ir taip, kad šaknys neperdžiūtų; tam tinka dėžė su lengvai drėgnu smėliu ar kita drėgmę išlaikančia terpe.

Pastarnokams saldumo duoda rudens šaltis, o ne kuo ilgesnis laukimas užšalusioje lysvėje. Palikite juos sulaukti šalnų, tačiau derlių iš anksto susiplanuokite taip, kad spėtumėte iškasti šaknis, kol žemė dar pasiduoda kastuvui.