Ką gimimo diena reiškė seniau: kokius žmogaus būdo bruožus aiškino papročiai

Gimusiojo savaitės diena seniau daug kam atrodė ne vien kalendoriaus smulkmena, bet ir mažas ženklas apie jo būdą. Liaudiškuose aiškinimuose pirmadienį gimęs žmogus laikytas jautresniu, sekmadienį – šviesesnio, atviresnio būdo, o kitoms dienoms taip pat priskirtos savos savybės.

Žinoma, tai nebuvo tikras žmogaus charakterio „aprašymas“. Tokie papročiai veikė kaip šeimos pasakojimas: vos gimus kūdikiui, artimieji jau turėdavo progą šiltai paspėlioti, ar jis bus ramus, darbštus, užsispyręs ar mėgstantis bendrauti.

Savaitės diena tapdavo pirmuoju ženklu

Seniau gyvenimas buvo labiau susietas su pasikartojančiu savaitės ritmu. Vienos dienos asocijavosi su darbų pradžia, kitos – su turgumi, pasiruošimu šventei ar poilsiu. Todėl ir vaikui tarsi simboliškai „prilipdavo“ tos dienos nuotaika.

Pirmadienį gimusiems dažnai priskirdavo didesnį jautrumą ir permainingą nuotaiką – juk tai naujos darbo savaitės pradžia. Antradienio vaikas galėjo būti laikomas judriu, atkakliu, linkusiu imtis veiklos. Trečiadienį gimusiajam priskirdavo apsukrumą ir gebėjimą susitarti, nes savaitė jau būdavo įpusėjusi, reikėdavo suktis tarp įvairių darbų.

Ne vien geros savybės – ir įspėjimai

Tokių pasakojimų esmė nebuvo vien pagirti. Ketvirtadienį gimusiam žmogui galėjo priskirti tvirtumą ir patikimumą, bet kartu – užsispyrimą. Penktadienio vaikas laikytas draugišku, mėgstančiu žmones ir grožį, tačiau kartais pernelyg lengvai pasiduodančiu nuotaikai ar pramogoms.

Šeštadienis siejosi su rimtumu, kantrybe ir pareigingumu. O sekmadienį gimęs vaikas dažnai apibūdinamas kaip linksmesnis, pastebimas, turintis daugiau vidinės šviesos. Tokie apibūdinimai skambėdavo kaip spėjimas, bet šeimose jie kartais įsitvirtindavo ilgam: užtekdavo vaikui būti ramesniam, ir visi prisimindavo, kad jis juk gimė šeštadienį.

Ką gimimo diena reiškė seniau: kokius žmogaus būdo bruožus aiškino papročiaiNuotrauka: Unsplash / Kyrie kim

Kodėl žmonės tuo tikėjo

Žmogui visada norisi suprasti, koks bus dar mažas, nieko apie save nepasakantis kūdikis. Gimimo diena buvo aiškus, visiems žinomas faktas, todėl ją patogu paversti pirmąja istorija apie naują šeimos narį.

Be to, papročiai padėdavo apie žmogų kalbėti ne taip tiesiai. Vietoj griežto „jis uždaras“ galėdavo nuskambėti švelnesnis paaiškinimas: „matyt, tokia jo gimimo diena“. Tai ne panaikindavo skirtumus, bet leisdavo juos priimti ramiau.

Šiandien tai labiau žaidimas nei likimo taisyklė

Charakterį formuoja ne savaitės diena, o temperamentas, artimi žmonės, patirtys ir aplinka. Du tą patį pirmadienį gimę žmonės gali būti visiškai skirtingi – vienas tylus, kitas atkakliai siekiantis dėmesio.

Tačiau senieji aiškinimai išlieka jaukia proga prisiminti šeimos kalbą ir papročius. Jei gimimo dienos apibūdinimas prajuokina ar netikėtai primena artimą žmogų, jį verta priimti kaip pasakojimą, o ne kaip nuosprendį žmogaus būdui.