Kodėl obelis prieš žiemą nenumetė lapų ir ar ją reikėtų genėti?
Jei ant obels vėlyvą rudenį ar net prasidėjus žiemai laikosi sudžiūvę lapai, jos dabar genėti nereikėtų. Dažniausiai tai reiškia, kad medis nespėjo normaliai užbaigti vegetacijos – tam įtakos gali turėti šilta rudens pabaiga, vėlyvas augimas, sausra ar stresas.
Vaizdas gali kelti nerimą: aplink jau plikos šakos, o viena obelis vis dar atrodo tarsi įstrigusi tarp rudens ir žiemos. Tačiau vien likę lapai dar nereiškia, kad medis serga ar žus.
Lapai laikosi ne visada dėl tos pačios priežasties
Obelis lapus numeta tuomet, kai prie jų kotelio susiformuoja atsiskyrimo sluoksnis. Jį paskatina trumpėjančios dienos, vėsa ir natūralus augimo lėtėjimas. Jei ruduo ilgai buvo šiltas, medis galėjo ilgiau auginti ūglius ir šį procesą užbaigti vėliau.
Lapai kartais lieka ir po staigaus šalčio. Tuomet jie nebeturi laiko natūraliai atsiskirti: paruduoja, susisuka, bet vis dar tvirtai kabo ant šakelių. Taip gali nutikti ir po vasaros sausros, gausaus tręšimo azotu antroje sezono pusėje ar kitokio šaknų bei žievės pažeidimo.
Jaunesnės obelys į tokius svyravimus reaguoja jautriau nei seniai įsitvirtinę medžiai. Ypač dažnai lapai užsilaiko ant vėlai pasodintų, stipriai patręštų arba rudenį dar gausiai laistytų medelių.
Genėjimą palikite ramybės laikui
Kol lapai laikosi, neskubėkite imti sekatoriaus. Medis dar gali būti nevisiškai perėjęs į ramybės būseną, o papildomos žaizdos prieš šalčius jam būtų nereikalingas stresas.
Palaukite, kol lapai nukris patys arba aiškiai matysis, kad obelis visiškai ilsisi. Žiemos pabaiga ar ankstyvas pavasaris, kai nebėra stiprių šalčių ir dar neprasidėjo aktyvus sulčių tekėjimas, paprastai yra tinkamesnis metas pagrindiniam formuojamajam genėjimui.
Žiemą galima pašalinti tik tai, kas akivaizdžiai nulūžę, išdžiūvę ar pažeista. Jei abejojate, ar šaka gyva, jos nekirpkite vien dėl kabančių lapų: tikrą būklę bus lengviau įvertinti pavasarį, pradėjus brinkti pumpurams.

Ką verta patikrinti dabar
Vietoj genėjimo apžiūrėkite kamieną ir šakas. Ieškokite nugraužtos žievės, įtrūkimų, įdubusių ar pajuodusių vietų, nulūžusių šakų. Jei lapai išliko tik ant vienos šakos, o ji atrodo džiūstanti ar pažeista, problemos priežastis gali būti vietinė – verta ją pažymėti ir stebėti pavasarį.
- Neraukite likusių lapų rankomis – galite pažeisti pumpurus ir jauną žievę.
- Neberkite azotinių trąšų ir neskatinkite naujo augimo.
- Surinkite nuo žemės nukritusius, dėmėtus ar supuvusius lapus bei vaisius, kad mažėtų ligų židinių.
- Apsaugokite jauną kamieną nuo graužikų, ypač jei sode laikosi sniegas.
- Jei rudenį buvo labai sausa ir žemė dar neįšalusi, nelaikykite šaknų visiškai perdžiūvusių, bet neperlaistykite.
Kada likę lapai jau signalizuoja bėdą
Vieną sezoną užsilaikę lapai dažniausiai yra oro ir augimo tempo pasekmė. Daug daugiau dėmesio reikia, jei kartu džiūsta šakų viršūnės, trūkinėja žievė, atsiranda įtartinų dėmių, vaisiai mumifikuojasi arba pavasarį dalis šakų nepradeda vegetuoti.
Tokiu atveju pavasarį reikės įvertinti, kurios šakos iš tiesų gyvos, ir genėti iki sveikos medienos. Jei pažeidimų daug, verta pasikonsultuoti su sodininkystės specialistu – vien genėjimu ne visada pašalinama pagrindinė medžio silpimo priežastis.
Trumpai: lapų nuo obels dabar neplėškite ir vien dėl jų genėjimo nepradėkite. Leiskite medžiui ramiai pereiti žiemą, o sprendimą dėl šakų priimkite žiemos pabaigoje arba pavasarį, kai bus aiškiai matyti jo tikroji būklė.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


