Kava ne visada dehidratuoja: keturi populiarūs įsitikinimai, kuriuos paneigia mokslas

Puodelis kavos ryte savaime neišsausina organizmo, o įprastai geriama kava prisideda prie per dieną gaunamų skysčių. Kofeinas gali šiek tiek paskatinti šlapimo išsiskyrimą, tačiau daugumai prie kavos pripratusių žmonių tai nereiškia, kad jie netenka daugiau vandens, nei gauna su pačiu gėrimu.

Apie kavą vis dar sklando daug kategoriškų taisyklių: vieni bijo jos dėl skysčių trūkumo, kiti tiki, kad ji pakeičia miegą ar pusryčius. Problema ne pats rytinis puodelis, o tai, kada, kiek ir su kuo jis geriamas.

1. „Kava visada dehidratuoja“

Toks įsitikinimas atsirado todėl, kad kofeinas turi lengvą šlapimą varantį poveikį. Tačiau kavoje daugiausia yra vandens, todėl saikingai geriama ji paprastai nepalieka žmogaus „minuse“.

Situacija gali būti kitokia, jei per trumpą laiką išgeriama daug stiprios kavos, ypač žmogui, kuris kofeiną vartoja retai. Karštą dieną, karščiuojant, viduriuojant ar intensyviai sportuojant kavos nereikėtų laikyti pagrindiniu skysčių šaltiniu – tada organizmui reikia ir paprasto vandens, o kartais bei elektrolitų.

2. „Kava gali pakeisti vandenį“

Kava įskaičiuojama į bendrą skysčių kiekį, bet tai nereiškia, kad visą dieną galima gerti vien ją. Vanduo neturi kofeino, cukraus, sirupų ar didelio pieno kiekio, todėl geriant jį paprasčiau pajusti tikrą troškulį ir neapkrauti organizmo papildomais priedais.

Ypač lengva apsigauti su dideliais kavos gėrimais išsinešimui. Juose gali būti daug saldžių priedų, o sotumo jausmas trumpam užgožia norą atsigerti vandens. Paprastas įprotis pasistatyti stiklinę vandens šalia kavos dažnai veikia geriau nei griežtas draudimas.

Kava ne visada dehidratuoja: keturi populiarūs įsitikinimai, kuriuos paneigia mokslasNuotrauka: Unsplash / Moon Moons

3. „Kava atstoja miegą“

Kofeinas gali padėti trumpam pasijusti budresniam, tačiau jis neatkuria to, ką organizmas gauna miegodamas. Neišsimiegojus kava gali užmaskuoti nuovargį, bet dėmesys, reakcija ir kantrybė nebūtinai grįžta į įprastą lygį.

Čia dažnai užsisuka nemalonus ratas: po prastos nakties geriama daugiau kavos, ji suvartojama vėliau dieną, o vakare užmigti dar sunkiau. Jei po pietų nuolat reikia stiprios kavos vien tam, kad pavyktų išbūti darbo dieną, verta peržiūrėti miego ritmą, o ne vien didinti puodelių skaičių.

4. „Juoda kava yra vienintelis sveikesnis pasirinkimas“

Juoda kava tikrai neturi pridėtinio cukraus, bet ne kiekvienam ji tinka dėl skonio ar jautresnio skrandžio. Truputis pieno savaime nepaverčia kavos blogu gėrimu; daugiau problemų dažniausiai sukelia gausūs saldūs sirupai, plakta grietinėlė ir įprotis kavą paversti desertu.

Žmonėms, kuriems kava sukelia drebulį, širdies plakimą, nerimą, rėmenį ar ryškiai sutrikdo miegą, naudingiau mažinti kofeino kiekį, rinktis silpnesnę ar be kofeino kavą. Nėščiosioms, sergantiems širdies ligomis ar vartojantiems vaistus dėl kofeino kiekio geriausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Kava gali būti įprasta subalansuotos dienos dalis, o ne priešas ar vandens pakaitalas. Išgerkite ją tada, kai ji netrukdo miegui, nepamirškite vandens ir stebėkite ne mitus, o savo organizmo signalus.