Ananasai ant picos italų šefui tapo principo reikalu: neteko darbo ir pralaimėjo ginčą dėl atleidimo

Australijoje dirbęs italų šefas Davidas Tamburella atsisakė gaminti picą su kumpiu ir ananasais, nes tokį derinį laikė „įžeidimu jo kultūrai“. Restoranui tai buvo kliento pageidavimas per daugiau kaip 15 tūkst. dolerių vertės renginį. Konfliktas baigėsi šefo atleidimu, o vėliau jam nepavyko laimėti ginčo dėl neteisėto atleidimo. Tačiau už skambios istorijos apie ananasus slypi ir daugiau nesutarimų: vadovybė turėjo priekaištų dėl jo bendravimo bei elgesio darbe.

Ši istorija prasidėjo Brisbene veikusiame itališkame restorane „La Costa“. Įstaiga aptarnavo privatų renginį, kurio užsakovui buvo svarbu, kad tarp patiekalų atsirastų ir pica su kumpiu bei ananasais. Virtuvėje dirbusiam italui būtent šis pageidavimas pasirodė nepriimtinas.

Ginčas, iš pirmo žvilgsnio primenantis dar vieną diskusiją apie tinkamus picos priedus, turėjo labai praktiškų pasekmių. Šefas prarado darbą, nutrūko su darbdavio rėmimu susijęs imigracinis procesas, o bandymas ginčyti atleidimą jam palankiu sprendimu nesibaigė.

Didelio renginio užsakovas norėjo konkrečios picos

Restorano savininko Ellioto Ingramo pasakojimu, renginio klientas už maistą ir aptarnavimą išleido daugiau kaip 15 tūkst. dolerių. Vienas jo pageidavimų buvo aiškus – pica su kumpiu ir ananasais.

Savininkas situaciją apibūdino kaip konkretų svarbaus užsakovo prašymą. Žmogus, mokėjęs už renginį, norėjo būtent tokio patiekalo, todėl restoranui teko apsispręsti, kaip šį pageidavimą įvykdyti. D. Tamburella jo vykdyti nesutiko.

Šiuo atveju kalbėta apie konkretaus privataus renginio meniu. Iš pateiktų aplinkybių nereikėtų spręsti, kad šefui buvo liepta visam laikui pakeisti visą restorano virtuvės kryptį ar atsisakyti itališkų patiekalų.

Papildomą atspalvį istorijai suteikia ir vieta. Brisbenas yra Kvinslande – regione, kuris žinomas dėl ananasų auginimo. Vis dėlto šefui produkto paplitimas vietos rinkoje nebuvo argumentas jį dėti ant picos.

Šefas savo atsisakymą aiškino kultūrine tapatybe

D. Tamburella laikėsi pozicijos, kad ananasai ant picos jam, kaip italui, yra kultūriškai nepriimtinas derinys. Jo atsisakymas buvo pristatomas kaip principinis sprendimas, susijęs su tuo, kaip jis supranta savo virtuvę ir profesiją.

Toks paaiškinimas konfliktui suteikė platesnę prasmę nei paprastas nesutarimas dėl recepto. Vienoje pusėje atsidūrė šefo įsitikinimas, kokį patiekalą jis pasirengęs gaminti. Kitoje – restorano sprendimas aptarnauti konkretų klientą ir atsižvelgti į jo užsakymą.

Būtent dėl šio susidūrimo istorija lengvai virsta klausimu, ar šefas turėtų nusileisti dėl ingredientų. Tačiau atleidimo aplinkybės buvo platesnės, todėl visko suvesti į vieną ananaso gabalėlį būtų netikslu.

Svarbu ir tai, kad D. Tamburellos žodžiai atspindi jo asmeninę poziciją. Tai nėra visų italų ar visų itališkos virtuvės profesionalų požiūrio apibūdinimas.

Ananasai ant picos - tikras įžeidimas

Restoranas turėjo priekaištų ir dėl bendravimo

Vadovybės teigimu, atsisakymas gaminti užsakytą picą nebuvo vienintelis nepasitenkinimą kėlęs atvejis. Restoranas taip pat skundėsi šefo vartota kalba, bendravimo sunkumais ir darbo metu aštrėjančiais konfliktais.

Šios aplinkybės svarbios vertinant, kodėl darbo santykiai nutrūko. Nors ananasų pica tapo ryškiausia istorijos detale, darbdavys savo sprendimo nesiejo vien su vienu kulinariniu nesutarimu.

Pats šefas su atleidimu nesutiko. Jis teigė, kad buvo pažeistas Australijos Sąžiningo darbo įstatymas, ir pradėjo ginčą dėl neteisėto atleidimo. Taigi šalys situaciją vertino skirtingai: restoranas kalbėjo apie darbuotojo elgesį ir bendradarbiavimo problemas, o darbuotojas ginčijo sprendimą nutraukti darbo santykius.

Viešame pasakojime šias pozicijas svarbu atskirti. Vadovybės priekaištai yra jos nurodytos aplinkybės, o šefo įsitikinimas dėl kultūrinio įžeidimo savaime nepaaiškina visų vėlesnio darbo ginčo aspektų.

Sugrįžti į darbą nepavyko

D. Tamburellos bandymas ginčyti atleidimą baigėsi nesėkmingai. Jam nepavyko pasiekti norimo rezultato ir sugrįžti į ankstesnę darbo vietą.

Vis dėlto iš šios baigties nereikėtų kurti platesnės taisyklės apie visus restoranų darbuotojų nesutarimus. Pateiktoje istorijoje minimos kelios konflikto priežastys, todėl būtų nepagrįsta skelbti, kad ginčo rezultatas buvo nulemtas vien požiūrio į picos priedus.

Šefui tai buvo asmeniškai svarbus sprendimas. Darbo ginčas apėmė jo santykius su konkrečiu darbdaviu, o pralaimėjimas reiškė, kad šių santykių atkurti pasirinktu keliu nepavyko.

Po šios istorijos jis pradėjo dirbti kitame Brisbeno restorane. Pasak paties D. Tamburellos, ananasų naujosios darbovietės meniu nėra. Taigi profesinę veiklą jis tęsia, tačiau savo požiūrio į šį ingredientą, kaip teigia, nepakeitė.

Atleidimas palietė ir planus likti Australijoje

Darbo netekimas šefui turėjo ir papildomą pasekmę. Jo darbdavys rėmė procesą, susijusį su siekiu gauti vizą ir keliu į nuolatinio gyventojo statusą Australijoje. D. Tamburella šio tikslo siekė daugiau kaip trejus metus.

Nutraukus darbo santykius nutrūko ir restorano rėmimas. Todėl istorija jam buvo reikšminga ne vien dėl atlyginimo ar prarastos darbo vietos. Ji palietė ir ilgesnio laikotarpio gyvenimo planus.

Tačiau rėmimo proceso nutraukimo nereikėtų tapatinti su teiginiu, kad šefas buvo išsiųstas iš Australijos ar apskritai prarado galimybę ten dirbti. Pateikta informacija tokios išvados nepatvirtina. Priešingai, pasakojama, kad jis įsidarbino kitame tos pačios miesto darbo rinkos restorane.

Konkrečios tolesnės jo imigracinio proceso aplinkybės šioje istorijoje neatskleidžiamos.

„La Costa“ vėliau užsidarė dėl verslo išlaidų

Vėliau veiklą nutraukė ir pats „La Costa“. Restorano uždarymas siejamas su didelėmis verslo išlaidomis regione. Nėra pagrindo jo pateikti kaip ananasų konflikto pasekmės ar šefo atleidimo istorijos tęsinio.

Vis dėlto viešumai įsimintiniausias liko būtent virtuvėje kilęs nesutarimas. Didelis renginys, aiškus kliento pageidavimas ir šefo principinė pozicija susidūrė viename užsakyme, o vėliau peraugo į darbo ginčą.

D. Tamburella tebėra virtuvėje, tačiau jau kito restorano. Jo buvusi darbovietė užsidariusi, o diskusija apie ananasus ant picos išliko. Tik šiam šefui ji reiškė gerokai daugiau nei ginčą, koks derinys skanesnis: po jos teko ieškoti naujo darbo ir iš naujo vertinti su ankstesniu darbdaviu sietus ateities planus.