Žvejojant su plūde svarbu ne vien spalva: pasirinkite ją pagal gylį, srovę ir masalą

Ant ramaus tvenkinio plūdė gali stovėti lyg įkalta, nors po vandeniu masalą jau tampo žuvis. Dažnai bėda slypi ne kabliuke ir ne jauke – netinkamai parinkta plūdė per sunkiai reaguoja į kibimą arba ją nuolat neša srovė. Todėl plūdę verta rinktis pagal žūklės vietos gylį, vandens judėjimą ir masalo svorį, o jos spalvą palikti matomumui.

Ryški viršūnėlė padeda nepamesti plūdės akimis, tačiau žuviai kur kas svarbiau, kaip natūraliai masalas laikosi vandenyje. Per stambi plūdė smulkiam masalui gali „suvalgyti“ atsargų kibimą, o per lengva upėje neleis normaliai pateikti jauko.

Ramiame vandenyje laimi jautrumas

Ežere, tvenkinyje ar užuovėjoje, kur vanduo beveik nejuda, dažniausiai patogiausia naudoti lengvesnę ir jautresnę plūdę. Ji greičiau parodo menką timptelėjimą, kilstelėjimą ar lėtą panirimą – būtent taip neretai kimba atsargi žuvis.

Čia svarbu, kad plūdė atitiktų masalą. Mažam sliekui, lervai ar grūdui nereikia masyvios konstrukcijos, kurią reikėtų apkrauti dideliu svoriu. Lengvesnė sistema leidžia masalui grimzti natūraliau ir mažiau kelia įtarimą.

Srovėje reikia ne vien daugiau svorio

Upėje plūdę veikia ne tik gylis, bet ir srovė. Jei ji pernelyg lengva, valą išlenks, masalą kels nuo dugno arba visą sistemą neš nenuspėjamai. Jei plūdė per didelė, kibimas gali tapti sunkiai pastebimas, ypač kai žuvis masalą tik prilaiko.

Srovei dažniau tinka stabilesnės, tvirtesnio kūno plūdės, kurios mažiau blaškosi bangelėse. Svarelius verta išdėstyti taip, kad masalas pasiektų norimą vandens sluoksnį ir jo nenešiotų prie pat paviršiaus. Greitai tekančiame vandenyje kartais svarbiau kontroliuoti pravedimą nei laukti visiškai nejudančios plūdės.

Žvejojant su plūde svarbu ne vien spalva: pasirinkite ją pagal gylį, srovę ir masaląNuotrauka: Pexels / https://kaboompics.com/

Gylis nusprendžia, kaip patogiai užmesite

Negilioje vietoje paprasta fiksuota plūdė leidžia greitai keisti gylį ir tiksliai pateikti masalą prie žolių, pakrančių ar tarp vandens augalų. Tačiau žvejojant giliau toks būdas greitai ima varginti: valas tarp plūdės ir kabliuko būna ilgas, užmetimas nepatogus, o sistema dažniau susipainioja.

Gilesniam vandeniui patogesnė slankiojanti plūdė. Ji užmetant lieka arčiau svarelių, o reikiamą žūklės gylį nustato ant valo esantis stabdiklis. Tai ypač naudinga, kai norima masalą laikyti prie dugno, bet vieta yra per gili fiksuotai sistemai.

Spalva reikalinga jums, ne žuviai

Plūdės viršūnėlės spalvą rinkitės pagal dangų ir vandens foną. Saulėtą dieną geriau matosi vienos spalvos, apsiniaukus ar temstant – kitos, todėl praktiška turėti keletą keičiamų ryškių viršūnėlių arba skirtingų plūdžių.

Prieš užmesdami įvertinkite tris paprastus dalykus:

• ramiam vandeniui rinkitės jautresnę plūdę, o srovei – stabilesnę;
• lengvą masalą derinkite su lengvesne sistema, neverskite jo dideliu svoriu;
• gilesnėje vietoje apsvarstykite slankiojančią plūdę;
• apkraukite plūdę taip, kad virš vandens liktų aiškiai matoma jos viršūnėlė;
• spalvą pritaikykite savo akims ir tos dienos šviesai.

Gera plūdė nėra tiesiog ryškiausia parduotuvės lentynoje. Kai ji parinkta pagal gylį, srovę ir masalą, plūdė pradeda rodyti tai, ko žvejys iš tiesų laukia – ne vandens judesį, o tikrą kibimą.