Tėvas visad sakydavo, kad pinigai turi būti banke, nes ten saugiau. Penktadienio vakarą kortelė buvo užblokuota, o namuose nebuvo net penkių eurų

Tėvo sąskaitoje pinigų buvo, tačiau penktadienio vakarą bankas dėl įtartinos operacijos užblokavo jo kortelę. Naują jis galėjo atsiimti tik prasidėjus darbo savaitei. Tėvas interneto banku nesinaudojo, mama atskiros kortelės neturėjo, o grynųjų namuose nebuvo likę net duonai. Kai paskambino man, pirmiausia paprašė niekam nepasakoti: žmogui, visą gyvenimą mokiusiam kitus elgtis su pinigais, buvo gėda prisipažinti, kad savaitgaliui liko be galimybės jais pasinaudoti.

Tėvas visada laikėsi vienos taisyklės: namuose pinigų laikyti nereikia. Gali pavogti, gali pamesti, gali išleisti nepastebėjęs. Banke, jo nuomone, viskas tvarkinga – matyti likutis, mokėjimai, nereikia slėpti kupiūrų tarp patalynės. Kai mama siūlydavo bent truputį pasilikti grynaisiais, jis klausdavo, kam, jei visur galima atsiskaityti kortele.

Ilgai jam pritariau. Parduotuvėje kortelė, vaistinėje kortelė, sąskaitos apmokėtos. Atrodė, kad tėvai turi paprastą, jiems patogią sistemą. Tik visa ji laikėsi ant vienos plastikinės kortelės ir tėvo gebėjimo nuvažiuoti iki bankomato ar parduotuvės. Kai ta kortelė nebeveikė, paaiškėjo, kad jokio atsarginio varianto jie nebuvo pasiruošę.

Kortelė buvo užblokuota, bet pinigai iš sąskaitos nedingo

Viskas prasidėjo parduotuvėje. Tėvas buvo nuėjęs nusipirkti kelių produktų, tačiau mokėjimas nepavyko. Pabandė dar kartą, paskui pasakė kasininkei, kad turbūt kažkas su aparatu. Ji pasiūlė kitą kortelę arba grynuosius. Jis neturėjo nei vieno, nei kito.

Grįžęs namo susisiekė su banku oficialiu numeriu. Paaiškėjo, kad kortelė sustabdyta dėl operacijos, kurią reikėjo patikrinti. Tėvas sakė jos neatlikęs. Po pokalbio seną kortelę teko pakeisti, o naujosios atsiėmimą susiderino prasidėjus darbo savaitei.

Svarbiausia – nebuvo užblokuoti visi jo pinigai. Problema buvo kortelė ir tai, kaip tėvas įpratęs naudotis sąskaita. Jis neturėjo banko programėlės, nesinaudojo interneto banku ir nebuvo pasiruošęs nuotoliniu būdu atlikti pavedimo. Savo paprastą telefoną vadindavo patikimesniu už išmaniuosius. Tą vakarą patikimas telefonas galėjo paskambinti, bet negalėjo pakeisti neveikiančios kortelės.

Mama po parduotuvę rinkosi produktus, o tėvas jau žinojo, kad nesumokės

Vėliau mama papasakojo, kad parduotuvėje jautėsi ypač nejaukiai. Kol tėvas mėgino atsiskaityti, ji jau buvo sudėjusi pirkinius ant kasos juostos. Duona, pienas, sviestas ir dar keli dalykai savaitgaliui. Kai paaiškėjo, kad mokėjimas nepraeina, viską teko palikti.

Niekas jų nebarė. Kasininkė elgėsi normaliai, tačiau mamai nuo to nebuvo lengviau. Sakė, kad stovint eilėje už jų žmonėms turbūt atrodė, jog senukai prisirinko maisto neturėdami pinigų. Bandžiau paaiškinti, kad daugeliui kortelė bent kartą nesuveikė, bet supratau, jog ji kalba ne apie kitų žmonių mintis. Ji pati pasijuto nesaugi.

Tėvas iš pradžių dar tikėjosi, kad po skambučio viskas susitvarkys tą patį vakarą. Kai suprato, kad sena kortele nebeatsiskaitys, pradėjo namuose ieškoti grynųjų. Patikrino striukes, automobilio daiktadėžę, stalčių su senais kvitais. Rado smulkių monetų, tačiau normaliam apsipirkimui jų neužteko.

Atsiskaitymas kortele

Pervedimas į tą pačią sąskaitą nebūtų padėjęs

Kai man paskambino, automatiškai pasakiau, kad tuoj pervesiu pinigų. Tada pats sustojau. Pinigų jo sąskaitoje ir taip buvo. Papildomi dvidešimt ar penkiasdešimt eurų nebūtų suteikę kito būdo atsiskaityti.

Tėvas iš karto pradėjo aiškinti, jog skolintis jam nereikia. Reikėtų tik trumpam grynųjų, kol susitvarkys kortelę. Skirtumas jam buvo svarbus. Išgirdau, kiek pastangų jis deda, kad neskambėtų kaip žmogus, prašantis pagalbos.

Tą vakarą buvau išvykęs ir greitai nuvažiuoti negalėjau. Susitarėme su netoliese gyvenančiu giminaičiu: jis tėvams nuvežė 30 eurų grynaisiais, o aš jam pervedžiau tokią pačią sumą. Duonos ir kitų produktų tėvai nusipirko kitą rytą. Taigi be maisto visam savaitgaliui neliko, bet tik todėl, kad atsirado žmogus, galėjęs fiziškai atvežti pinigų.

Man būtent šita dalis labiausiai įstrigo. Sąskaitoje lėšų pakanka, šalia parduotuvė, žmogus savarankiškas, tačiau paprastam apsipirkimui prireikia kelių žmonių susitarimo.

Pirmadienį sutvarkėme kortelę, paskui – atsarginį planą

Prasidėjus darbo savaitei tėvas susitvarkė kortelės klausimą. Tačiau aš nebenorėjau tuo užbaigti pokalbio. Nuvažiavau pas tėvus ir paklausiau, ką darysime, jei panaši situacija pasikartos. Tėvas pirmiausia atsakė, kad dabar jau viskas veikia. Mama pasakė, kad penktadienį irgi buvo įsitikinę, jog viskas veikia.

Šįkart nesiginčijome, ar bankas gerai, ar blogai pasielgė. Kortelės sustabdymas galėjo apsaugoti tėvo pinigus nuo neteisėto panaudojimo. Mūsų problema buvo ta, kad jokio kito kelio iki savo pinigų jis neturėjo.

Sutarėme namuose pasilikti 100 eurų nedidelėmis kupiūromis. Ne visas santaupas ir ne sumą dideliems pirkiniams. Tiek, kad prireikus būtų galima nusipirkti maisto, vaistų ar sumokėti už būtiną kelionę. Šią sumą pasirinkome pagal jų poreikius – kitai šeimai ji gali būti kitokia. Tėvas pats ją išsiėmė ir pasakė, kad panaudojus reikės papildyti.

Vien grynieji neišsprendžia visų galimų situacijų

Kartu aptarėme, kokių kitų galimybių tėvai norėtų. Mamai buvo svarbu turėti savarankišką būdą atsiskaityti, todėl ji nusprendė banke pasidomėti savo mokėjimo priemonėmis. Tėvas sutiko išsiaiškinti, kokiais būdais galėtų valdyti sąskaitą ne vien kortele.

Nespaudžiau jo tą pačią dieną pereiti prie visų išmaniųjų sprendimų. Jei žmogus nesupranta programėlės ir bijo suklysti, vien jos įdiegimas dar nėra pagalba. Reikia ramiai išmokti pagrindinius veiksmus, suprasti, ką tvirtini, ir žinoti, kur kreiptis suabejojus. Prisijungimų ar kodų dalijimas giminaičiams taip pat neturėtų tapti atsarginiu planu.

Užrašėme banko kontaktą ir susitarėme, kad kilus problemai tėvas naudosis oficialiai susirastu numeriu. Taip pat priminiau: sulaukus netikėto skambučio nereikia niekam diktuoti prisijungimo duomenų ar tvirtinti neaiškių veiksmų vien todėl, kad skambinantysis prisistato banko darbuotoju.

Ką dabar daryčiau, jei kortelė vėl nustotų veikti

Po šio savaitgalio mums svarbiausia tapo aiški veiksmų seka. Pirmiausia reikia susisiekti su banku ir išsiaiškinti, kas konkrečiai sustabdyta: tik kortelė, tam tikri mokėjimai ar prieiga prie sąskaitos. Nuo to priklauso, kokie kiti būdai iš tikrųjų gali veikti.

Jei neveikia pati kortelė, nevažiuočiau su ja prie kelių bankomatų tikėdamasis, kad vienas vis dėlto išduos pinigų. Taip pat nemanyčiau, kad ta pati kortelė telefone būtinai išspręs problemą. Konkrečias galimybes ir kortelės pakeitimą reikia pasitikslinti banke.

O jei pinigų būtiniems pirkiniams reikia čia ir dabar, artimojo galima paprašyti nupirkti produktų ar atvežti nedidelę sutartą grynųjų sumą. Mūsų atveju tai suveikė. Tačiau nenorėjau, kad kiekvienas gedimas tėvams reikštų pareigą ieškoti, kas tą vakarą laisvas.

Dabar tėvas pinigus tebelaiko banke, bet namuose jau turi rezervą

Savaitgalio išlaidas su giminaičiu suvedėme, nauja kortelė veikia, o tėvas savo nuomonės apie bankus neišsižadėjo. Aš to ir nesiekiau. Nenorėjau, kad po vieno nemalonaus įvykio jis visas santaupas parsineštų namo.

Susitarėme dėl konkretaus pakeitimo: sąskaitoje lieka pagrindiniai pinigai, namuose – 100 eurų būtinoms išlaidoms, o mama pasirūpins savo galimybe atsiskaityti. Kai kitą kartą užsukau, tėvas pats priminė, kad rezervas jau padėtas.

Tada nuėjome į parduotuvę. Už duoną jis sumokėjo nauja kortele. Šįkart, jei ji nebūtų suveikusi, pirkinių ant kasos palikti nebūtų reikėję.