Dekoratyvinės žolės prie tvoros sušlapo: kada jas surišti, kad neišgultų

Sušlapusias dekoratyvines žoles verta surišti tuomet, kai jų lapai ir stiebai bent kiek pradžiūsta, o kupstas ima krypti, skleistis ar remtis į tvorą. Nereikia laukti, kol visas keras išguls: lengvai surištos žolės geriau atlaiko vėją, šlapdribą ir sunkų sniegą, tačiau per anksti bei per stipriai suveržtos gali pradėti šusti.

Po lietaus prie tvoros tai matyti ypač greitai. Aukšti miskantai, soruolės ar kitos dekoratyvinės žolės prisigeria vandens, jų viršūnės nusvyra, o vienos pusės lapai prispaudžiami prie tvoros. Tada norisi griebti virvę iš karto, bet ant šlapių lapų užveržtas kupstas nėra geriausias sprendimas.

Rišti reikia ne po kiekvieno lietaus

Vien lietus dar nereiškia, kad žolei būtina atrama. Jei po dienos ar dviejų keras vėl atsitiesia, jo geriau neliesti: natūrali forma augalui įprasta, o surištas jis praranda savo lengvumą.

Rišimo metas ateina tada, kai prasideda ilgiau trunkantis drėgnas ir vėjuotas laikotarpis, žolė aiškiai išsiskleidžia į šonus arba jos vidurys pradeda lūžinėti nuo svorio. Rudenį tai dažnai tampa ir paruošimu žiemai, ypač aukštoms, plačioms žolėms atviroje vietoje.

Palaukite, kol bent lapų paviršius pradžius. Jei surišite visiškai šlapią kupstą, jo viduje ilgiau laikysis drėgmė, o prie tvoros ir taip dažnai mažiau juda oras. Tai sudaro prastesnes sąlygas augalui peržiemoti.

Kaip surišti, kad keras neliktų suspaustas

Dekoratyvinė žolė neturi virsti kietu, virve suveržtu ryšuliu. Surinkite lapus rankomis į laisvą, natūralią „puokštę“ ir suriškite plačia, minkšta juosta, džiuto virvele ar kita augalo neįpjaunančia medžiaga.

Dažniausiai pakanka vieno surišimo maždaug ties kupsto viduriu. Labai aukštoms žolėms galima daryti du laisvus surišimus – vieną žemiau, kitą aukščiau. Tarp lapų turi likti oro, o viršūnės neturi būti taip palenktos, kad iš jų susidarytų vandens nepraleidžiantis mazgas.

• Neriškite žolės prie pat žemės – joje užsilaikys drėgmė.
• Nenaudokite plonos vielos ar aštrių virvelių, kurios gali pažeisti lapus.
• Neverskite kero stačiai jėga, jei jis jau stipriai nulūžęs ar išgulęs.
• Po stipraus snygio nuo surišto kupsto švelniai nukratykite sunkų sniegą.

Prie tvoros sušlapusios dekoratyvinės žolės linksta į žemę – kada jas jau verta surištiNuotrauka: Unsplash / T

Prie tvoros problema dažnai būna ne vien lietus

Tvoros pusėje augalas gali gauti mažiau saulės ir oro, o vėjas, atsitrenkęs į kliūtį, kartais stipriau supučia lapus į vieną pusę. Jei žolė nuolat gula ta pačia kryptimi, vien surišimas bus tik laikinas sprendimas.

Pavasarį verta įvertinti, ar keras nėra per ankštas ir pernelyg išaugęs. Dalijamas bei atjauninamas kupstas paprastai laikosi tvirčiau. Taip pat galima įrengti diskretišką atramą arba, jei vieta labai vėjuota, rinktis žemesnę ir kompaktiškesnę veislę.

Ne visos dekoratyvinės žolės žiemai rišamos vienodai

Aukštoms šilumamėgėms žolėms, kurios žiemą nemėgsta perteklinės drėgmės kupsto centre, laisvas surišimas gali būti naudingas. Lapai veikia tarsi stogelis ir dalį kritulių nukreipia nuo augalo pagrindo.

Tačiau žemesniems, tvirtiems kerams ar visžalėms žolėms tokio rišimo dažnai nereikia. Jų lapų geriau be reikalo nespausti ir nelaužyti. Jei nesate tikri dėl konkretaus augalo, vadovaukitės jo augimo forma: rišamas ne kiekvienas dekoratyvus keras, o tas, kurį iš tiesų ardo vandens, vėjo ir sniego svoris.

Jeigu žolė prie tvoros po lietaus tik trumpam nusvyra, leiskite jai išdžiūti ir atsitiesti. O jei kupstas jau skleidžiasi, linksta ir artėja šlapias rudens ar žiemos oras, suriškite jį laisvai, ne ant šlapių lapų – taip apsaugosite formą, bet neuždusinsite augalo.