„The Economist“ pristatė 2027 metų prognozes: pasauliui nerimą kelia ne viena krizė, o jų susidūrimas
Rekordinis karštis, valstybių skolų spaudimas, dirbtinio intelekto investicijų burbulas ir aštrėjanti politinė kova – tokį neramų ateinančių metų vaizdą piešia „The Economist“. Pristatydamas kasmetinį leidinį „The World Ahead 2027“, žurnalas dėmesį sutelkia į rizikas, kurios gali sustiprinti viena kitą. Brangesnė energija veikia gamybą, klimato kraštutinumai – maisto tiekimą, o finansinių rinkų nerimas gali apriboti valstybių galimybes padėti gyventojams.
Kasmet didelio dėmesio sulaukiantis viršelis apibendrina redakcijos pasirinktas temas. Tačiau jo simbolius prasmingiau vertinti kartu su leidinio pristatomais scenarijais, o ne kaip užkoduotą būsimų įvykių kalendorių. Tai žurnalistų ir kviestinių autorių vertinimas, kokios tendencijos gali tapti svarbiausios per ateinančius metus.
Šįkart ryškiausia bendro paveikslo dalis – neapibrėžtumas. Politiniai sprendimai gali netikėtai pakeisti verslo sąlygas, technologijų pažanga kelia ir naujų galimybių, ir finansinių grėsmių, o klimato padariniai vis labiau susipina su ekonomika. Skaitytojui tai aktualu ne vien dėl pasaulio politikos: tokie procesai galiausiai pasiekia darbo vietas, pirkinių krepšelius ir šeimų biudžetus.
Trumpas liks valdžioje, tačiau kova dėl laikotarpio po jo jau prasidės
Viena pagrindinių leidinio temų – JAV politikos posūkis po 2026 metų kadencijos vidurio rinkimų. „The Economist“ pristatyme nurodoma, kad abiejų Kongreso rūmų kontrolę perimant demokratams Donaldui Trumpui teks veikti pasikeitusioje politinėje aplinkoje. Tačiau redakcija nesitiki, kad prezidentas likusią kadencijos dalį tiesiog lauks savo įpėdinio.
Prognozuojama daugiau prezidento įsakymų, teisinių susidūrimų ir netikėtų iniciatyvų. Kartu stiprės konkurencija dėl to, kas perims politinę iniciatyvą artėjant 2028 metų prezidento rinkimams. Todėl leidinyje aptariama „pasaulio po Trumpo“ tema nereiškia jo pasitraukimo 2027-aisiais – kalbama apie prasidedančią kovą dėl būsimos krypties.
Tarptautiniams partneriams toks laikotarpis gali reikšti sudėtingesnį planavimą. Viena yra žinoti ilgalaikį valstybės kursą, kita – laukti, ar nauja iniciatyva nepakeis ankstesnių susitarimų. Verslui ir diplomatinėms institucijoms svarbus tampa ne tik galutinis sprendimas, bet ir tai, kiek laiko teks veikti nežinomybėje.
Šioje prognozėje JAV politinė kova nėra vien vidaus reikalas. Didelės ekonomikos sprendimai daro įtaką partneriams, prekybai ir investicijų nuotaikoms, todėl Vašingtono konfliktai gali būti juntami gerokai už JAV ribų.
Karščio rekordas gali pasiekti ir maisto kainas
Klimato tema leidinyje pristatoma kaip viena rimčiausių 2027 metų rizikų. „The Economist“ kelia scenarijų, kad pasaulis gali sulaukti dar vienų rekordiškai karštų metų, lydimų sausrų, miškų gaisrų ir karščio bangų. Papildomas nerimas siejamas su galimu stipriu El Ninjo reiškiniu. Tai leidinio prognozė, o ne jau nustatytas būsimos pasaulio temperatūros rezultatas.
Šių reiškinių svarba nesibaigia temperatūros skaičiumi. Jei nukenčia derlius, sunkėja vandens tiekimas ar sutrinka darbai laukuose, padarinius patiria visa maisto tiekimo grandinė. Leidinys kartu atkreipia dėmesį į trąšų trūkumo ir nestabilių energijos srautų keliamą riziką aprūpinimui maistu.
Pirkėjui tokie procesai dažniausiai tampa matomi gerokai paprastesne forma – per pasikeitusią kainą lentynoje. Tačiau iš šių scenarijų negalima išvesti vienodo brangimo visoms prekėms. Skirtingus produktus veikia skirtingos šalys, sezonai, atsargos ir transportavimo sąlygos. Todėl kalbama apie didesnę įtampą bei pažeidžiamumą, o ne apie jau žinomą kitų metų parduotuvės čekį.
Šiame kontekste atsinaujinanti energetika pristatoma ir kaip ekonominio saugumo priemonė. Jos reikšmė siejama ne tik su taršos mažinimu, bet ir su galimybe mažinti priklausomybę nuo pasaulinių naftos bei dujų rinkų svyravimų. Energijos pasirinkimas taip tampa susijęs su klausimu, kiek išorinių sukrėtimų valstybė gali atlaikyti.
Dirbtinis intelektas žada daugiau, bet investuotojų kantrybė nėra beribė
Dar viena svarbi prognozės kryptis – didėjantis pasipriešinimas technologijų milžinėms ir nerimas dėl dirbtinio intelekto plėtros. Iki šiol diskusijose daug dėmesio teko tam, ką naujos sistemos geba sukurti. „The Economist“ siūlo atidžiau žiūrėti ir į tai, kokiais pinigais šis augimas finansuojamas.
Leidinys perspėja apie didėjančias skolas ir sudėtingus, ne visada skaidrius finansavimo sandorius. Tokia aplinka gali sustiprinti rinkos korekcijos riziką: dideli lūkesčiai tampa problema, jeigu pajamos ar praktinė technologijų nauda jų nepateisina pakankamai greitai.
Tai nereiškia, kad pati technologija tampa nereikalinga. Naudingas produktas ir sėkminga investicija nėra tas pats. Bendrovė gali kurti reikšmingą sprendimą, tačiau investuotojai vis tiek gali būti už jos ateitį sumokėję pernelyg didelę kainą. Būtent šis skirtumas svarbus kalbant apie galimą burbulą.
Kartu prognozėje išskiriamos politinės ir kibernetinės rizikos, kurios auga plečiantis sistemų galimybėms. Vis dėlto leidinio pozicija nėra vien neigiama: dalis baimių dėl darbo vietų ir poveikio aplinkai vertinama kaip perdėta. Taigi 2027 metų klausimas formuluojamas plačiau – kaip išnaudoti technologiją neignoruojant jos finansavimo ir naudojimo grėsmių.
Valstybių skolos gali susiaurinti pasirinkimų laisvę
Atskirą vietą leidinio temose užima obligacijų rinkų spaudimas. Redakcija atkreipia dėmesį į įsiskolinusias turtingas valstybes ir augančio skolinimosi pajamingumo keliamus sunkumus. Europoje vienu svarbiausių politinių klausimų įvardijama Prancūzijos kryptis ir galimų permainų poveikis Europos Sąjungai bei finansų rinkų pasitikėjimui.
Skolos tema gyventojams dažnai atrodo tolima tol, kol nepersikelia į biudžeto diskusijas. Tačiau kuo daugiau lėšų tenka finansiniams įsipareigojimams, tuo sudėtingiau vienu metu patenkinti visus poreikius. Politikai tuomet susiduria su pasirinkimais, kurių visuomenė norėtų išvengti: kur išlaidas riboti, kur ieškoti pajamų ir ką atidėti.
Būtent čia susijungia pagrindinės „The World Ahead 2027“ baimės. Klimato sukrėtimas ar ekonominis sulėtėjimas tampa sunkesnis, jeigu valstybė pasitinka jį jau turėdama mažai finansinės erdvės. O politinis konfliktas apsunkina susitarimą, kaip reaguoti.
Leidinio pristatomas ateinančių metų vaizdas nėra pažadas, kad visos šios grėsmės išsipildys. Tai perspėjimas stebėti jų sąsajas. Nerimą kelia galimybė, kad keli spaudimo šaltiniai sutaps tuo pačiu metu – ir tada sprendimų reikės greičiau, negu šalys, įmonės ar šeimos bus spėjusios pasiruošti.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


