„Sutaupiau 70 eurų“, bet sąskaitoje pinigų mažiau: Juodojo penktadienio spąstai, į kuriuos lengva patekti

Juodojo penktadienio spąstai, į kuriuos lengva patekti
Juodojo penktadienio spąstai, į kuriuos lengva patekti

Į internetinę parduotuvę užėjote žieminių batų, o krepšelyje atsidūrė dar megztinis, ausinės ir virtuvės smulkmena. Viskam buvo nuolaida. Užsakymo apačioje net parašyta, kiek sutaupėte. Tik mėnesio pabaigoje paaiškės, kad maistui ir sąskaitoms liko mažiau, nei planavote. Artėjant Juodajam penktadieniui verta iš anksto susitarti su savimi: pagal ką spręsite, ar pasiūlymas geras būtent jums?

Beveik kas trečias Lietuvos gyventojas jau yra nusipirkęs tai, ko iki išpardavimo net neplanavo. „Swedbank“ užsakytame tyrime taip atsakė 29 proc. apklaustųjų. Tarp 18–25 metų žmonių tokią patirtį nurodė beveik kas antras – 47 procentai.

Šie skaičiai atpažįstami ir be apklausos. Užtenka prisiminti daiktą, kurį pirkome todėl, kad „už tokią kainą būtų gaila nepaimti“. Kartais jis vėliau puikiai praverčia. Tačiau kartais lieka spintelėje kartu su etikete ir nedideliu nepatogumu prisiminus, kiek sumokėjome.

Nuolaida pakeičia klausimą, kurį sau užduodame

Kai daikto reikia, paprastai ieškome tinkamo varianto: kiek kainuoja, ar patogus, ar tarnaus, ar galime sau leisti. Kai pirmiausia pamatome nuolaidą, svarstymas gali prasidėti visai kitur: gal tokios progos daugiau nebus?

Būtent į šį pasikeitimą dėmesį atkreipia „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė. Užuot sprendę, ar prekė reikalinga, pradedame vertinti, ar verta praleisti galimybę ją įsigyti pigiau. Taip pats poreikis lieka antrame plane.

Pavyzdžiui, jei už 120 eurų siūlytas kavos aparatas dabar kainuoja 70 eurų, parduotuvė gali rodyti 50 eurų sutaupymą. Tačiau jeigu naujo aparato nereikėjo ir jo neketinote pirkti, jūsų sąskaitoje atsiranda ne papildomi 50 eurų – iš jos išeina 70.

Nuolaidos dydis pasako, kiek sumažėjo nurodyta kaina. Jis nepasako, ar pirkinys pagerins jūsų kasdienybę.

Prieš išpardavimą užrašykite tris skaičius

Vien pirkinių sąrašo kartais neužtenka. Prie kiekvieno planuojamo daikto verta pasižymėti dabartinę jo kainą, didžiausią sumą, kurią sutinkate mokėti, ir bendrą visų pirkinių biudžetą.

Tarkime, reikia batų ir žieminės striukės. Batams numatote iki 80 eurų, striukei – iki 120 eurų. Bendras limitas – 200 eurų. Jei batus radote už 60, o striukę už 95 eurus, išleidote 155 eurus. Likę 45 eurai neprivalo virsti dar vienu pirkiniu.

Planuotas pirkinys Numatyta didžiausia suma Rasta kaina Neišleista suma
Žieminiai batai 80 Eur 60 Eur 20 Eur
Žieminė striukė 120 Eur 95 Eur 25 Eur
Iš viso 200 Eur 155 Eur 45 Eur

Tai iliustracinis pavyzdys, o ne konkrečių parduotuvių pasiūlymai.

Čia ir atsiranda tikras, jūsų pačių planu paremtas sutaupymas. Reikalingus daiktus įsigijote, o dalis pinigų liko. Jei už likutį į krepšelį įdėsite neplanuotą prekę, bendro limito gal ir neviršysite, tačiau išleisite daugiau, nei būtų reikėję.

Biudžetą skaičiuokite iš pinigų, kurie lieka po būtinųjų išlaidų. Būsimos algos dalis, kurios reikės šildymui ar paskolos įmokai, nėra laisvas išpardavimo biudžetas.

Nemokamas pristatymas kartais kainuoja daugiau už mokamą

Viena pažįstamiausių akimirkų internetinėje parduotuvėje – pranešimas, kiek nedaug trūksta iki nemokamo pristatymo. Atrodo, tereikia įsidėti smulkmeną ir nebereikės mokėti už siuntimą.

Tačiau suskaičiuokime. Jūsų reikalinga prekė kainuoja 42 eurus, pristatymas – 3 eurus. Bendra suma būtų 45 eurai. Nemokamas pristatymas taikomas nuo 50 eurų, todėl įdedate papildomą prekę už 9 eurus. Dabar mokate 51 eurą.

Pristatymo mokesčio neliko, tačiau išleidote 6 eurais daugiau. Jei papildoma prekė reikalinga ir ją vis tiek būtumėte pirkę, toks pasirinkimas gali būti patogus. Jei ji paimta vien tam, kad pasiektumėte ribą, sutaupymo nėra.

Prieš didindami krepšelį palyginkite dvi galutines sumas. Šis trumpas skaičiavimas naudingesnis už malonų jausmą pamačius žodį „nemokamai“.

Neplanuotam pirkiniui duokite vieną parą

J. Bagdanavičiūtė siūlo paprastą patikrinimą: paklausti savęs, ar prekę pirktumėte ir be nuolaidos. Jei atsakymas neigiamas, verta bent parą palaukti.

Tai nereiškia, kad kiekvienas neplanuotas pirkinys blogas. Gal pasiūlymas priminė apie tikrą poreikį. Tačiau pertrauka padeda suprasti, kas būtent vilioja: pats daiktas ar jausmas, kad radote nepaprastą progą.

Laukdami užduokite sau kelis konkrečius klausimus:

  • Kada pirmą kartą šį daiktą panaudosiu? Jei atsakymas miglotas, gal poreikis dar nesusiformavęs.
  • Ar namuose jau turiu tai pačiai užduočiai tinkamą daiktą?
  • Kokia visa kaina su pristatymu ir būtinais priedais?
  • Kokių kitų išlaidų turėsiu atsisakyti, jei nusipirksiu dabar?

Jei kitą dieną vis dar aišku, kam pirkinys reikalingas, o suma telpa į biudžetą, sprendimas bus geriau apgalvotas. Jei apie prekę prisiminėte tik vėl pamatę reklamą, tai taip pat atsakymas.

Jaunesni pirkėjai dažniau susigundo tuo, ko net neieškojo

Apklausoje 38 proc. 26–35 metų gyventojų nurodė per išpardavimus įsigiję neplanuotų prekių. Tarp 56–75 metų respondentų tokių buvo 18 procentų. Tačiau vyresnieji taip pat gerokai dažniau apskritai nesinaudoja tokiais išpardavimais: taip atsakė 54 proc. vyriausios grupės ir 20 proc. jauniausios grupės dalyvių.

Pasak J. Bagdanavičiūtės, jaunesni žmonės gali dažniau susidurti su pasiūlymais socialiniuose tinkluose ir internetinėse parduotuvėse. Dabar net nereikia nuspręsti eiti apsipirkti – reklama pasiekia naršant telefone visai kitu tikslu.

Jei pastebite, kad pirkiniai dažniausiai prasideda nuo pranešimo, verta bent išpardavimų laikotarpiu sumažinti tokių pranešimų skaičių. Parduotuvę galite atsidaryti tada, kai patys ieškote konkretaus daikto. Taip lengviau laikytis savo sąrašo.

Skubėti pavojinga ir dėl netikrų pardavėjų

Išpardavimų laukia ne tik pirkėjai ir prekybininkai. „Swedbank“ ekspertė primena ir sukčiavimo riziką: žinomus pardavėjus imituojančias svetaines, netikras parduotuves bei neįtikėtinai patrauklius pasiūlymus socialiniuose tinkluose.

Ypač verta sustoti, jei maža kaina derinama su spaudimu sumokėti tuoj pat. Prieš įvesdami mokėjimo duomenis patikrinkite, kur iš tikrųjų atsidūrėte ir kas yra pardavėjas. Jei pasiūlymas tariamai priklauso žinomam prekybos tinklui, jo ieškokite ir paties prekybininko svetainėje.

Ką padaryti, jei po pirkimo jau gailitės?

Pirmiausia nepadėkite siuntos į spintą „vėlesniam laikui“. Išsaugokite užsakymo informaciją, apžiūrėkite prekę ir iš karto pasitikrinkite grąžinimo sąlygas bei taikomą terminą. Kuo ilgiau atidėliojate, tuo lengviau pamiršti, kad ketinote ją grąžinti.

Prieš mokėdami taip pat verta žinoti, kas apmokėtų grąžinimo siuntimą. Pigi prekė gali atrodyti mažiau patraukli, jei netikus tektų papildomai mokėti ir skirti laiko jos išsiuntimui.

Pasibaigus išpardavimui naudinga peržiūrėti banko operacijas ir suskaičiuoti, kiek išleidote iš viso. Parduotuvės parodys atskirų krepšelių nuolaidas, o jums svarbiausia bendra mėnesio suma.

Geras išpardavimas – tas, po kurio turite reikalingą daiktą už priimtiną kainą ir pakankamai pinigų likusiam mėnesiui. Kartais tai bus ilgai laukta striukė. Kartais – sprendimas uždaryti parduotuvės langą, nes namuose jau turite viską, ko šiuo metu reikia.

„Swedbank“ užsakymu reprezentatyvią 18–75 metų Lietuvos gyventojų apklausą 2026 m. spalio pabaigoje atliko „Spinter“. Apklausti 1 005 respondentai.

Prenumeruoti

Rytinis laiškas su 5 skaitomiausiais straipsniais

Įvertinkite šį straipsnį:

" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f621.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f621.webp" width="56" height="56" alt="😡" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f615.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f615.webp" width="56" height="56" alt="😕" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f610.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f610.webp" width="56" height="56" alt="😐" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f642.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f642.webp" width="56" height="56" alt="🙂" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f60d.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f60d.webp" width="56" height="56" alt="😍" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  

Kraunami duomenys...

Pasidalinti

Komentarai

Būkite pirmas, kuris pakomentuos

El. paštas neprivalomas ir nebus skelbiamas viešai.

Daugiau šia tema

Visos temos naujienos

Ieškote daugiau?

Atraskite kitus straipsnius