Kodėl lapkritį taip norisi miegoti: dienos šviesos Lietuvoje jau vos apie aštuonias valandas, o organizmas į tai reaguoja beveik iškart
Lapkritį mieguistumas dažnai sustiprėja todėl, kad trumpa dienos šviesa vėliau ir silpniau „įjungia“ mūsų vidinį budrumo laikrodį. Kai Lietuvoje šviesos lieka vos apie aštuonias valandas, rytai atrodo tamsūs, o vakaras ateina dar nepasibaigus darbams – organizmui lengviau persijungti į poilsio režimą.
Tai nėra vien valios ar tingumo klausimas. Iš ryto sunkiau atsibusti, po pietų norisi kavos, o vakare sofa ima atrodyti kaip vienintelis logiškas planas, nes kūnas gauna mažiau aiškaus signalo, kad dabar metas būti aktyviam.
Tamsus rytas supainioja vidinį laikrodį
Žmogaus paros ritmas labai priklauso nuo šviesos. Ryški dienos šviesa padeda smegenims atskirti aktyvią dienos dalį nuo vakaro, o prieblanda ir tamsa natūraliai siejamos su miegu. Lapkritį daug kas keliasi tamsoje, į darbą ar mokyklą važiuoja tamsoje, o lauke pabūti spėja tik tada, kai jau vėl temsta.
Dėl to vakare mieguistumas gali ateiti anksčiau, o ryte kūnas dar nenoriai „atsijungia“ nuo nakties režimo. Jei prie to prisideda vėlyvas naršymas telefone, nereguliarus užmigimo laikas ar mažai judėjimo, nuovargio jausmas tampa dar ryškesnis.
Norisi ne tik miego, bet ir lėtesnio tempo
Trumpa diena veikia ne vien akių vokų sunkumą. Kai mažiau būnama lauke, sumažėja judėjimo, spontaniškų pasivaikščiojimų ir energijos reikalaujančių planų. Po darbo grįžus į tamsius namus lengva pasirinkti vakarą ant sofos, o ne dar vieną veiklą.
Ypač tai jaučia žmonės, dirbantys patalpose be daug natūralios šviesos, tėvai, kurių rytai prasideda skubėjimu, ir tie, kurie visą dieną praleidžia prie ekranų. Senjorams tamsus metas taip pat gali sumažinti norą išeiti į lauką, nors būtent trumpas dienos pasivaikščiojimas dažnai padeda išlaikyti aiškesnį miego ritmą.

Ką daryti, kad lapkritis nevirstų vien ilgu žiovuliu
Stebuklingo mygtuko nėra, tačiau svarbiausia – duoti organizmui kuo aiškesnius dienos ir vakaro signalus. Nebūtina radikaliai keisti gyvenimo: dažniausiai padeda keli nuoseklūs įpročiai, kuriuos įmanoma išlaikyti ir darbo dieną.
- Ryte kuo greičiau įsileiskite dienos šviesą: atitraukite užuolaidas, išeikite bent trumpam į lauką ar dalį kelio iki darbo nueikite pėsčiomis.
- Stenkitės keltis ir gultis panašiu metu net savaitgaliais, kad pirmadienio rytas nebūtų dar sunkesnis.
- Dieną įterpkite judesio – pasivaikščiojimą per pietų pertrauką, laiptus vietoj lifto ar trumpą išėjimą į lauką.
- Vakare pritemdykite šviesas ir nevilkinkite miego iki nakties vien todėl, kad norisi „atsikovoti“ laiko sau.
- Jei kavos norisi vis vėliau, geriau pirmiausia paieškokite šviesos ir judesio: vėlynas kofeinas gali pabloginti nakties miegą ir kitą rytą vėl palikti pavargusį.
Kada nuovargio nurašyti lapkričiui nebereikėtų
Sezoninis mieguistumas paprastai netrukdo visiškai funkcionuoti: žmogus gali būti lėtesnis, bet pailsėjęs bent iš dalies atgauna jėgas. Kitaip verta vertinti situaciją, kai nuovargis tęsiasi nuolat, trukdo dirbti ar vairuoti, miegama pakankamai, tačiau atsikelti vis tiek labai sunku.
Jeigu kartu ilgai laikosi prislėgta nuotaika, dingsta susidomėjimas įprasta veikla, pakinta apetitas, atsiranda nerimas ar kiti savijautos pokyčiai, verta pasitarti su šeimos gydytoju. Tamsus sezonas gali paaštrinti esamus sunkumus, tačiau jis neturėtų tapti vieninteliu paaiškinimu viskam.
Lapkričio tamsa kūną tikrai veikia, todėl mažiau energijos šiuo metu yra suprantama reakcija. Kuo daugiau tikros dienos šviesos, judesio ir pastovaus ritmo pavyks įsileisti į kasdienybę, tuo mažiau vakaras atrodys kaip nenugalimas kvietimas miegoti.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


