Pamatėte amarų ant rožių ar daržovių? Štai kodėl kai kurie sodininkai griebiasi lauro lapų

Štai kuo apipurkšti augalų lapus
Štai kuo apipurkšti augalų lapus

Keturi džiovinti lauro lapai, litras vandens ir kelios valandos – tiek reikia naminiam užpilui, kurį kai kurie sodininkai išbando pastebėję amarų. Svarbu ir tai, kur purškiate. Apipurškus vien viršutinę lapų pusę, didžioji dalis kenkėjų gali likti ten, kur jų iš pirmo žvilgsnio nematyti.

Rožė dar prieš kelias dienas atrodė sveika, o dabar keli jauniausi lapai susisukę, pumpuro kotelis lipnus. Apvertus lapą prie pat gyslos matyti smulkių žalsvų vabzdžių būrelis. Taip dažnai ir pastebimi amarai. Panašiai gali atrodyti pupelių viršūnės, jauni kopūstų lapai ar nauji kambarinio augalo ūgliai.

Vienas iš būdų, kuriuos tokiais atvejais išbando augintojai, yra užpilas iš paprastų kulinarinių lauro lapų. Receptas nesudėtingas, o pradėti verta nuo kelių lapų. Taip pamatysite, kaip augalas reaguoja į užpilą, ir galėsite atidžiau stebėti vietas, kuriose susitelkė amarai.

Kur slepiasi amarai ir kaip suprasti, kad jų jau daug?

Pirmiausia apžiūrėkite jauniausius lapus, ūglių viršūnes ir pumpurų pagrindą. Jeigu ant lapo viršaus vabzdžių nematyti, jį apverskite. Amarai dažnai telkiasi apatinėje lapo pusėje, prie gyslų, o susisukus lapui dalis jų lieka jo viduje. Ant rožės taip pat verta patikrinti stiebo atkarpą iškart po pumpuru.

Amarai siurbia augalo sultis, todėl stipriau apniktų ūglių lapai gali susisukti, pagelsti ir prasčiau augti. Dar vienas požymis – lipnios išskyros ant lapų. Jų galima rasti ir šiek tiek žemiau kolonijos, tad pajutę, kad apatiniai lapai lipnūs, apžiūrėkite virš jų esančius ūglius. Ten dažnai ir randama kenkėjų.

Pastebėję amarų ant vienos rožės, patikrinkite šalia augančias. Darže tą patį padarykite su gretimomis pupelėmis, kopūstais ar jaunais daržovių daigais. Kambaryje verta apžiūrėti greta stovinčius vazonus, ypač jei augalų lapai liečiasi. Keli vabzdžiai vienoje viršūnėje ir kolonijos ant kelių ūglių reikalauja skirtingo darbo. Pirmuoju atveju gali pakakti vienos kruopščios apžiūros ir nuplovimo, antruoju augalą reikės tikrinti pakartotinai.

Kodėl augalams purkšti naudojami būtent lauro lapai?

Paprastojo lauramedžio (Laurus nobilis) lapai turi eterinio aliejaus. Būdingą prieskonio aromatą suteikia jame esantys lakieji junginiai, tarp jų cineolis, linalolis, sabinenas ir alfa pinenas. Užpylus lapus karštu vandeniu, dalis kvapiųjų medžiagų patenka į užpilą. Sodininkai šį būdą išbando tikėdamiesi, kad stiprus aromatas atbaidys dalį kenkėjų.

Prancūzų sodininkystės leidinyje „Mon Jardin & Ma Maison“ rašoma, kad užpilui tinka ir džiovinti lauro lapai, kurie spintelėje jau prarado dalį kvapo. Seniau atidaryto pakelio lapų užpilas gali kvepėti silpniau. Patikimų duomenų apie tai, kaip gerai naminis laurų užpilas veikia amarus, kol kas nedaug, todėl svarbiausia po kelių dienų pažiūrėti, ar tose pačiose vietose tebėra gyvų vabzdžių.

Kaip paruošti lauro lapų užpilą nuo amarų?

Vienam litrui užpilo reikės keturių džiovintų lauro lapų ir litro verdančio vandens. Lapus sudėkite į karščiui atsparų indą, užpilkite vandeniu, uždenkite ir palikite mažiausiai trims valandoms. Paskui skystį perkoškite per smulkų sietelį. Jei sausi lapai sutrupėjo, kruopščiai pašalinkite jų daleles, kad šios neužkimštų purkštuko.

Į purškiamąjį buteliuką užpilą supilkite, kai jis visiškai atvės. Dar šiltu skysčiu augalo purkšti neskubėkite. Ypač jautrūs gali būti jauni lapeliai ir gležnos ūglių viršūnės, kurias ir tenka apdoroti pastebėjus amarų.

Pirmą kartą užpilo užpurkškite ant vieno ar dviejų lapų ir palaukite 24–48 valandas. Per tą laiką pažiūrėkite, ar ant jų neatsirado dėmių, ar nepradėjo džiūti kraštai. Jei lapai atrodo įprastai, galite apipurkšti užpultas vietas. Viena ranka švelniai prilaikykite lapą, kita nukreipkite purkštuką į jo apačią. Ant tankesnio augalo praskirkite ūglius, kad pasiektumėte ir arčiau stiebo esančias vietas.

Ar gausiai užpultam augalui reikia stipresnio užpilo?

Kai amarai jau matomi ant daugelio lapų ir kelių ūglių, liaudiškuose receptuose siūloma koncentraciją didinti iki dešimties džiovintų lauro lapų litrui vandens. Koncentruotas užpilas taip pat perkošiamas ir atvėsinamas. Pasitaiko ir nuoviro receptų, kuriuose litrui vandens siūloma naudoti net 50 gramų džiovintų lapų.

Didesnis lapų kiekis sustiprins aromatą, o jautriam augalui padidės rizika, kad ant lapų atsiras dėmių ar ims džiūti jų kraštai. Jei po pirmojo bandymo amarų tebėra daug, praktiškiau dar kartą apžiūrėti augalą ir įvertinti, kur jų susitelkę daugiausia. Kartais vienoje susisukusioje viršūnėje slepiasi daugiau vabzdžių nei ant visų aplinkinių lapų. Tokiu atveju daugiau naudos gali duoti tos vietos nuplovimas arba stipriai pažeisto ūglio pašalinimas, jei augalas pakelia genėjimą.

Kai kuriuose receptuose minimas ir juodasis muilas. Jo dedama, kad skystis geriau laikytųsi ant lapų. Į užpilą pilant buitinį muilą ar indų ploviklį iš akies, lengva paruošti gležniems lapams per stiprų mišinį. Jei prireikia tokio tipo priemonės, rinkitės augalams skirtą produktą, kurio etiketėje nurodyta, kad jis tinka jūsų augalui ir amarams kontroliuoti.

Prenumeruoti

Rytinis laiškas su 5 skaitomiausiais straipsniais

Pasidalinti

Komentarai

Būkite pirmas, kuris pakomentuos

El. paštas neprivalomas ir nebus skelbiamas viešai.

Daugiau šia tema

Visos temos naujienos

Ieškote daugiau?

Atraskite kitus straipsnius