Žaliojo vandenilio beprotybė? Ar Vilnius lipa ant grėblio, kurį dalis Europos miestų jau meta į šalį

Žaliojo vandenilio beprotybė?
Žaliojo vandenilio beprotybė?

Vilnius jau pastatė apie 10 mln. eurų kainavusią žaliojo vandenilio gamyklą ir rengiasi įsigyti 16 vandeniliu varomų autobusų. Suskaičiavus transporto priemones, gamyklą, saugyklas ir degalų tiekimo infrastruktūrą, eksperimentas gali peržengti 20 mln. eurų ribą. Didžiausias klausimas kyla dėl energijos efektyvumo: tam pačiam atstumui vandeniliniam autobusui gali prireikti maždaug tris kartus daugiau elektros nei bateriniam.

Žaliasis vandenilis dažnai pristatomas kaip vienas svarbiausių ateities energijos šaltinių. Jo gamybai naudojama atsinaujinanti elektros energija ir vanduo, o kuro elementu varomos transporto priemonės važiuodamos išmeta vandens garus. Tačiau vien tai dar nereiškia, kad vandenilis visur yra ekonomiškai ir energetiškai geriausias sprendimas.

Vandenilis gali būti labai svarbus trąšų, chemijos, plieno, laivybos ir kitose srityse, kurias sunku tiesiogiai elektrifikuoti. Miesto autobusai – kitoks atvejis. Jie kasnakt grįžta į parką, važiuoja iš anksto žinomais maršrutais ir gali būti įkraunami suplanuotu laiku. Būtent todėl dauguma Europos miestų pirmiausia renkasi baterinius autobusus arba troleibusus.

Vilnius nusprendė išbandyti ir vandenilį. Projekto šalininkai kalba apie technologijų įvairovę, greitą degalų papildymą, didelę autobusų ridą ir galimybę panaudoti gaminant vandenilį susidarančią šilumą. Kritikai atsako, kad miestas stato brangią sistemą, kuri tam pačiam darbui sunaudos gerokai daugiau žaliosios elektros nei baterinis transportas.

Abi pusės turi argumentų. Tačiau galutinį atsakymą turėtų pateikti ne politiniai šūkiai, o viešai skelbiama vieno kilometro kaina, faktinės elektros sąnaudos, autobusų patikimumas ir subsidijų dydis.

Kas Vilniuje jau pastatyta?

Vilniaus antrosios termofikacinės elektrinės teritorijoje 2026 m. baigta statyti 3 MW galios žaliojo vandenilio gamykla. Joje sumontuotas PEM tipo elektrolizeris, kuris naudodamas atsinaujinančią elektrą skaido vandenį į vandenilį ir deguonį.

Bendra projekto vertė išaugo iki maždaug 10 mln. eurų. Europos Sąjungos finansavimo dalis sudaro 5,639 mln. eurų, o likusias išlaidas dengia Vilniaus miesto savivaldybė. Ankstesniuose dokumentuose projekto vertė buvo nurodoma mažesnė – apie 8,06 mln. eurų.

Gamykloje pagamintas vandenilis bus suspaudžiamas, laikomas specialiose talpyklose ir gabenamas į Vilniaus viešojo transporto parką Justiniškių gatvėje. Ten įrengiamas viešai prieinamas vandenilio pildymo punktas. Pagal projektą degalus galės naudoti autobusai, komercinis transportas ir ateityje atsiradę privatūs vandeniliniai automobiliai.

Vilniaus projekto dalis Viešai skelbiami duomenys
Elektrolizerio galia 3 MW
Gamyklos ir susijusios infrastruktūros vertė Apie 10 mln. Eur
ES finansavimas 5,639 mln. Eur
Likusi finansavimo dalis Vilniaus miesto lėšos
Minimalus metinis gamybos įsipareigojimas 128 tūkst. kg vandenilio
Didžiausias nurodomas gamybos pajėgumas Iki 285 tūkst. kg per metus
Pirmojo etapo autobusai 16
Deklaruojamas CO₂ sumažinimas Apie 1,4 tūkst. tonų per metus
Gamybos vieta Elektrinės g. 2
Pildymo vieta Justiniškių g. 14

Pagal finansavimo sutartį vandenilis turės būti gaminamas iš atsinaujinančių energijos išteklių, jo grynumas privalės siekti bent 99,99 proc., o galutinis produktas turės tikti transportui. Maksimaliu režimu gamykla galėtų pagaminti iki 285 tūkst. kilogramų vandenilio per metus, nors pirmajam 16 autobusų etapui tokio kiekio nereikės.

Kiek iš tikrųjų kainuos 16 autobusų?

Ankstesniame Vilniaus klimato plane 16 vandenilinių autobusų pirkimui buvo numatyta apie 6,2 mln. eurų. Tai reikštų maždaug 387 tūkst. eurų už vieną autobusą, tačiau tokia suma yra gerokai mažesnė už vėliau viešai skelbtas rinkos kainas.

2026 m. viešojoje informacijoje nurodoma, kad standartinis vandenilinis autobusas Europoje kainuoja apie 650–750 tūkst. eurų be PVM. Tokiu atveju 16 transporto priemonių kainuotų nuo 10,4 iki 12 mln. eurų be PVM. Palyginimui, panašaus dydžio baterinis elektrinis autobusas vertinamas maždaug 500–600 tūkst. eurų.

2026 m. pavasarį skelbtas vandenilinių autobusų nuomos konkursas iš pradžių neįvyko. Vėliau VVT pradėjo naujas procedūras, o spalį paskelbė apie 46 netaršių autobusų – 30 elektrinių ir 16 vandenilinių – įsigijimo projektą. Bendra jo vertė siekia apie 22 mln. eurų, tačiau viešai nepateikta, kokia tiksliai šios sumos dalis tenka vien vandeniliniams autobusams.

Todėl teiginys, kad visas Vilniaus vandenilio eksperimentas kainuos daugiau kaip 20 mln. eurų, yra tikėtinas, tačiau galutinė suma dar nėra žinoma. Vien gamykla kainavo apie 10 mln. eurų, o pagal skelbiamas rinkos kainas 16 autobusų galėtų kainuoti dar 10,4–12 mln. eurų. Prie to ateityje prisidės vandenilio gamybos, suspaudimo, gabenimo, pildymo stoties priežiūros ir autobusų remonto sąnaudos.

Kodėl baterinis autobusas sunaudoja mažiau elektros?

Bateriniame autobuse elektros energija iš tinklo perduodama į bateriją, o iš jos – tiesiai elektriniam varikliui. Nuostolių atsiranda įkrovimo metu, baterijoje, inverteryje ir variklyje, tačiau didelė pradinės elektros dalis vis tiek pasiekia ratus.

Vandenilio kelias gerokai ilgesnis. Pirmiausia elektra naudojama vandeniui skaidyti elektrolizeryje. Vėliau vandenilis išvalomas, suspaudžiamas, laikomas, gabenamas ir supilamas į autobusą. Autobuso kuro elementas vandenilį vėl paverčia elektra, o tik tada ji pasiekia variklį.

Energijos kelias iš 100 kWh žaliosios elektros Baterinis autobusas Vandenilinis autobusas
Energija po gamybos ir perdavimo nuostolių 100 kWh 100 kWh
Po įkrovimo arba elektrolizės Apie 90–95 kWh Apie 60–67 kWh
Po laikymo, suspaudimo ir tiekimo Apie 85–92 kWh Apie 50–60 kWh
Po baterijos arba kuro elemento Apie 78–88 kWh Apie 25–35 kWh
Apytikslė energija, pasiekianti ratus Apie 70–85 kWh Apie 25–35 kWh

Taigi viešojoje erdvėje pateikiamas palyginimas, kad iš 100 kWh baterinis autobusas panaudoja apie 75 kWh, o vandenilinis – apie 30 kWh, yra pagrįstas kaip supaprastintas visos energijos grandinės vertinimas.

Tai nereiškia, kad kiekvienas autobusas visomis sąlygomis pasieks būtent tokį rezultatą. Sąnaudas keičia maršrutas, keleivių skaičius, lauko temperatūra, salono šildymas, važiavimo greitis ir stabdymo energijos rekuperacija. Tačiau bendras santykis nesikeičia – vandenilio grandinei reikia gerokai daugiau pradinės elektros.

Realiuose Europos bandymuose 12 metrų bateriniai autobusai vidutiniškai sunaudojo apie 1,31 kWh/km, o vandeniliniai – maždaug 8,8–9,8 kg vandenilio 100 kilometrų. Vienam kilogramui žaliojo vandenilio pagaminti PEM elektrolizeriu gali prireikti apie 55 kWh elektros, neįskaičiuojant dalies vėlesnio suspaudimo ir logistikos sąnaudų. Tai reiškia, kad vien vandenilio gamybai autobusui gali reikėti apie 4,8–5,4 kWh elektros vienam kilometrui.

Naujesnio Europos JIVE projekto 12 metrų autobusų vidutinės sąnaudos buvo kiek mažesnės – apie 7,7 kg vandenilio 100 kilometrų. Net ir pagal šį rezultatą elektros poreikis vandeniliui pagaminti siektų maždaug 4,2 kWh/km, arba daugiau kaip tris kartus tiek, kiek sunaudojo tyrime stebėtas baterinis autobusas.

Vandeniliu varomas traukinys
Vandeniliu varomas traukinys

Ar autobusams tikrai reikės tiek elektros, kiek 16 tūkst. namų ūkių?

Šis internete plintantis skaičius neatitinka Vilniaus projektui paskelbtų gamybos planų.

Pirmajam etapui per metus numatyta pagaminti bent apie 128 tūkst. kilogramų vandenilio. Jei vienam kilogramui pagaminti prireiktų 55 kWh elektros, vien elektrolizė sunaudotų:

128 000 kg × 55 kWh = 7 040 000 kWh, arba 7,04 GWh per metus.

Pridėjus suspaudimą, aušinimą ir kitus gamyklos įrenginius, bendras poreikis galėtų būti kiek didesnis. Jei skaičiavimui naudotume apytikslę 58–60 kWh/kg ribą, gautume apie 7,4–7,7 GWh per metus.

Lietuvos namų ūkis vidutiniškai suvartoja apie 1932 kWh elektros per metus. Vadinasi, 7–7,7 GWh prilygtų maždaug 3600–4000 vidutinių namų ūkių, o ne 16 tūkstančių.

Gamybos scenarijus Vandenilio kiekis Apytikslis elektros poreikis Lietuvos namų ūkių metinio vartojimo atitikmuo
Pirmojo etapo poreikis 128 tūkst. kg 7,0–7,7 GWh Apie 3600–4000
200 tūkst. kg gamyba 200 tūkst. kg 11–12 GWh Apie 5700–6200
Didžiausias skelbiamas pajėgumas 285 tūkst. kg 15,7–17,1 GWh Apie 8100–8900
3 MW galia be pertraukos ištisus metus – 26,28 GWh Apie 13 600

Tik teoriškai visus metus be pertraukos 3 MW galia veikiantis įrenginys sunaudotų apie 26,3 GWh elektros. Net toks praktiškai nepasiekiamas scenarijus pagal Lietuvos vidutinį namų ūkio suvartojimą prilygtų maždaug 13,6 tūkst. namų ūkių.

Todėl teiginys apie 16 tūkst. namų ūkių yra gerokai padidintas. Tačiau ir patikslintas skaičius nėra mažas – 16 autobusų degalams pagaminti gali reikėti tiek elektros, kiek per metus sunaudoja keli tūkstančiai Lietuvos namų ūkių.

Kiek vandenilio sunaudos autobusai?

Europos vandenilinių autobusų projektuose 12 metrų transporto priemonės vidutiniškai sunaudojo apie 7,7 kg vandenilio 100 kilometrų. Atskiruose miestuose sąnaudos svyravo maždaug nuo 5,6 iki daugiau kaip 9 kg/100 km.

Jei 16 Vilniaus autobusų kartu per metus nuvažiuotų oficialiai anksčiau minėtus 1,7 mln. kilometrų, jų degalų poreikis būtų toks:

1 700 000 km × 7,7 kg / 100 km = 130 900 kg vandenilio.

Šis rezultatas beveik sutampa su gamyklai nustatytu 128 tūkst. kilogramų metiniu gamybos įsipareigojimu. Vadinasi, paskelbti gamybos ir autobusų eksploatavimo skaičiai tarpusavyje yra logiški.

Vienas autobusas tokiu atveju per metus nuvažiuotų vidutiniškai apie 106 tūkst. kilometrų arba maždaug 290 kilometrų per dieną. Vandenilinis autobusas tokį dienos atstumą galėtų įveikti vienu papildymu, o bateriniam autobusui, priklausomai nuo baterijos dydžio ir maršruto, gali reikėti papildomo įkrovimo arba didesnės baterijos.

Būtent čia yra svarbiausias vandenilio privalumas. Degalų papildymas trunka trumpiau, o didesnė rida pasiekiama neįrengiant itin sunkios baterijos. Šis pranašumas gali būti svarbus ilgiems, intensyviems maršrutams, kuriuose transporto priemonė turi važiuoti beveik visą dieną.

Ar vandenilis bus vežamas dyzeliniais sunkvežimiais?

Viešai paskelbta, kad vandenilis bus laikomas keturiuose konteineriuose ir iš elektrinės teritorijos gabenamas į Justiniškėse įrengtą pildymo punktą. Tačiau oficialioje projekto informacijoje nenurodyta, kokios rūšies sunkvežimis arba vilkikas atliks šį darbą.

Todėl teiginio, kad vandenilis tikrai bus vežamas dyzeliniu sunkvežimiu, šiuo metu negalima pateikti kaip patvirtinto fakto. Tai įmanomas scenarijus, tačiau miestas turėtų viešai paaiškinti, kokia transporto priemonė bus naudojama, kiek reisų prireiks ir kiek jie kainuos.

Net jei vandenilį gabentų elektrinis vilkikas, pati logistika niekur nedingtų. Suspaustas vandenilis užima daug vietos, todėl jo gabenimas yra sudėtingesnis nei elektros perdavimas kabeliu. Reikės konteinerių, vairuotojų, transporto priemonės, pildymo procedūrų ir saugos patikrų.

Bateriniams autobusams elektra gali būti tiekiama tiesiai į parką. Vandenilinio autobuso atveju ta pati elektra pirmiausia paverčiama dujomis, kurios po to fiziškai pervežamos į kitą miesto vietą ir autobuse vėl paverčiamos elektra.

Kodėl žaliasis vandenilis kainuoja daugiau?

Pilkuoju vandeniliu vadinamas produktas, dažniausiai gaminamas iš gamtinių dujų, į atmosferą išleidžiant proceso metu susidariusį CO₂. Mėlynasis vandenilis gaminamas panašiai, tačiau dalį anglies dioksido siekiama surinkti ir saugoti. Žaliasis vandenilis gaminamas elektrolizės būdu naudojant atsinaujinančią elektrą.

Vandenilio rūšis Kaip gaminamas Pagrindinė problema
Pilkasis Iš gamtinių dujų, nesurenkant CO₂ Didelės tiesioginės emisijos
Mėlynasis Iš gamtinių dujų, surenkant dalį CO₂ Neišvengiamos likutinės emisijos ir metano nuotėkis
Žaliasis Elektrolizė naudojant atsinaujinančią elektrą Aukšta kaina ir didelis elektros poreikis

Teiginys, kad žaliasis vandenilis visada yra 100 proc. brangesnis už mėlynąjį ir 400 proc. brangesnis už pilkąjį, būtų per daug kategoriškas. Gamybos kaina priklauso nuo elektros, gamtinių dujų, CO₂ leidimų, elektrolizerio apkrovimo ir finansavimo kainos.

Tarptautinė energetikos agentūra nurodo, kad mažataršio vandenilio gamybos sąnaudų atotrūkis nuo iškastinio kuro pagrindu gaminamo vandenilio tebėra didelė kliūtis. Kritus gamtinių dujų kainoms ir brangiau nei tikėtasi diegiant elektrolizerius, šis atotrūkis net padidėjo. Daugelyje rinkų žaliasis vandenilis vis dar negali konkuruoti be subsidijų.

Vilniaus meras 2026 m. taip pat pripažino, kad gamykla be ES paramos nebūtų ekonomiškai gyvybinga. Tai savaime nereiškia, kad projektas bevertis – naujos technologijos dažnai pradedamos diegti su vieša parama. Tačiau tada ypač svarbu skelbti visą gamybos savikainą ir parodyti, ar technologija artėja prie komercinio konkurencingumo.

Atsisako vandenilio
Atsisako vandenilio

Kiek gali kainuoti vienas nuvažiuotas kilometras?

Tikslios Vilniaus žaliojo vandenilio kainos prie pildymo kolonėlės kol kas nėra. Todėl galima pateikti tik jautrumo skaičiavimą pagal skirtingas vandenilio kainas.

Jei autobusas sunaudoja 7,7 kg/100 km, vien degalų kaina būtų tokia:

Vandenilio kaina Degalų kaina 100 km Degalų kaina 1 km
5 Eur/kg 38,50 Eur 0,385 Eur
7 Eur/kg 53,90 Eur 0,539 Eur
10 Eur/kg 77 Eur 0,77 Eur
12 Eur/kg 92,40 Eur 0,924 Eur
15 Eur/kg 115,50 Eur 1,155 Eur

Jei baterinis autobusas sunaudoja apie 1,3 kWh/km, elektros kaina sudarytų:

Elektros kaina Energijos kaina 1 km
0,10 Eur/kWh 0,13 Eur
0,15 Eur/kWh 0,195 Eur
0,20 Eur/kWh 0,26 Eur
0,25 Eur/kWh 0,325 Eur

Tai nėra visa eksploatavimo kaina. Reikia pridėti autobusų remontą, baterijų ar kuro elementų keitimą, gamyklos personalą, kompresorių priežiūrą, draudimą, infrastruktūros nusidėvėjimą ir finansavimo sąnaudas.

Vis dėlto vien energijos palyginimas rodo problemos mastą. Jei Vilniuje vandenilis prie autobuso bako kainuotų 10 Eur/kg, vien degalai kainuotų apie 0,77 Eur/km. Bateriniam autobusui, gaunančiam elektrą po 0,15 Eur/kWh, energija kainuotų apie 0,20 Eur/km.

Monpeljė atsisakė 51 vandenilinio autobuso

Prancūzijos Monpeljė miestas buvo suplanavęs 29 mln. eurų vertės projektą, kuriame turėjo būti naudojamas 51 vandenilinis autobusas ir saulės energija maitinama vandenilio gamykla.

2022 m. projektas buvo atšauktas. Miesto skaičiavimu, vandenilinių autobusų eksploatacija būtų kainavusi apie 3 mln. eurų per metus, o elektrinių – maždaug 500 tūkst. eurų. Skelbta, kad vieno kilometro sąnaudos būtų siekusios atitinkamai apie 0,95 ir 0,15 euro.

Būtent iš Monpeljė atvejo atsirado dažnai kartojamas teiginys, kad vandeniliniai autobusai kainuoja šešis kartus daugiau. Tai buvo konkretaus miesto, konkrečios infrastruktūros ir tuo metu galiojusių kainų palyginimas. Jo negalima automatiškai pritaikyti kiekvienam Europos miestui, tačiau jis rodo realią riziką, kai subsidija padengia gamyklos statybą, o didelės veiklos sąnaudos lieka savivaldybei.

Vysbadenas pasirinko baterinius autobusus

Vokietijos Vysbadeno viešojo transporto bendrovė 2022 m. nusprendė atsisakyti vandenilinių autobusų strategijos. Miestas jau turėjo didelį baterinių autobusų parką, o dviejų skirtingų nulinės taršos technologijų priežiūra viename riboto ploto autobusų parke tapo sudėtinga.

Oficiali bendrovės informacija rodo, kad sprendimą lėmė ne vien kuro kaina. Svarbūs buvo parko pajėgumai, infrastruktūros sudėtingumas ir siekis sutelkti techninę priežiūrą į vieną technologiją. Penki vandeniliniai autobusai buvo parduoti anksčiau, likusieji – 2024 m., o pildymo infrastruktūrą nuspręsta perkelti į Maincą.

Pasaulio banko apžvalgoje šis atvejis taip pat minimas kaip vienas nepavykusių vandenilinių autobusų projektų, kuriame problemų sukėlė pildymo stoties gedimai. Tačiau teiginys, kad miestas viską uždarė tik po vienų metų vien dėl brangaus vandenilio, būtų pernelyg supaprastintas.

Aberdyno autobusai daugiau nei metus stovėjo parke

Škotijos Aberdynas ilgą laiką buvo pristatomas kaip vienas Europos vandenilio transporto lyderių. Miestas įsigijo 25 dviaukščius kuro elementų autobusus, kurių bendra pirkimo vertė siekė apie 13,9 mln. svarų.

Autobusai pradėti naudoti 2021 m., tačiau nuo 2024 m. pabaigos stovėjo parke dėl užsitęsusių vandenilio pildymo infrastruktūros remonto ir kuro tiekimo problemų. 2026 m. miestas paskelbė pereinantis prie baterinio elektrinio transporto ir ketinantis atsisakyti vandenilinių autobusų.

Aberdyno istorija parodo vieną didžiausių vandenilio transporto pavojų – viso parko priklausomybę nuo nedidelio pildymo stočių skaičiaus. Sugedus vienai svarbiai sistemos daliai, autobusai negali būti tiesiog prijungti prie kito elektros lizdo. Jiems reikia specialios kokybės, slėgio ir kiekio vandenilio.

Ar visa Europa iš tiesų atsisako vandenilinių autobusų?

Ne. Teiginys, kad Europa jau masiškai meta vandenilį į šalį, yra perdėtas.

Monpeljė, Vysbadenas, Pau ir Aberdynas pateikia rimtų perspėjimų apie kainą, patikimumą ir infrastruktūrą. Tačiau kituose miestuose vandeniliniai autobusai toliau naudojami, o dalis operatorių parkus plečia.

Europos JIVE ir JIVE 2 programose buvo numatyta įdiegti beveik 300 kuro elementų autobusų 16 vietovių. JIVE 2 projektas skelbė, kad į gatves išleido 122 autobusus šešiose valstybėse, o dar kelias dešimtis planavo pristatyti vėliau.

Naujausi programos duomenys rodo ir technologijos pažangą, ir likusias problemas. Standartinių autobusų kaina sumažėjo iki maždaug 625 tūkst. eurų, pasiekiamas iki 500 km nuotolis, o vidutinės sąnaudos siekia apie 7,7 kg/100 km. Tačiau kitoje JIVE ataskaitoje bendras autobusų prieinamumas siekė tik 83,6 proc., nors projekto tikslas buvo daugiau kaip 90 proc.

Europos Komisija pripažįsta, kad kuro elementų autobusų ir kitų sunkiasvorių vandenilinių transporto priemonių įsigijimo bei eksploatavimo kaštai šiuo metu yra didesni už baterinių alternatyvų. Tačiau vandenilis gali išlikti tinkamas specifiniams maršrutams, kuriems reikia didelės dienos ridos, greito papildymo ar kuriuose sudėtinga įrengti pakankamos galios įkrovimo infrastruktūrą.

Miestas arba programa Sprendimas Pagrindinė pamoka
Monpeljė Atšaukė 51 autobuso projektą Vietos skaičiavimu, eksploatacija būtų buvusi 6 kartus brangesnė
Vysbadenas Pardavė vandenilinius autobusus Dviejų technologijų infrastruktūra ir priežiūra tapo per sudėtinga
Pau Nutarė keisti vandenilinius autobusus elektriniais Gedimai ir didelė kuro kaina
Aberdynas 2026 m. pasirinko elektrinę kryptį Autobusai ilgai stovėjo dėl pildymo ir kuro tiekimo problemų
JIVE ir JIVE 2 Tęsė diegimą keliuose miestuose Didelė rida ir greitas pildymas, tačiau kaina bei patikimumas lieka iššūkiais
Vilnius Gamyklos bandymai ir 16 autobusų pirkimas Rezultatas priklausys nuo realios kuro bei kilometro kainos

Kur vandenilis turi daugiau prasmės?

Vandenilio kritika neturėtų virsti išvada, kad pati technologija nereikalinga. Problema kyla tada, kai brangus energijos nešiklis naudojamas ten, kur tą patį darbą paprasčiau ir efektyviau atlieka tiesioginė elektra.

Žaliasis vandenilis gali būti svarbus:

  • amoniako ir trąšų gamyboje;
  • plieno pramonėje, pakeičiant anglį ir iškastinį vandenilį;
  • chemijos pramonėje;
  • ilgalaikiam sezoniniam energijos kaupimui;
  • kai kuriuose laivybos ir aviacijos degaluose;
  • sunkiajame transporte, kai baterijos svoris arba įkrovimo trukmė tampa esmine kliūtimi.

Miesto autobusai yra ginčytina sritis, nes daug jų galima tiesiogiai elektrifikuoti. Baterinis autobusas energiškai efektyvesnis, jo infrastruktūra paprastesnė, o transporto priemonės pasirinkimas rinkoje didesnis.

Vandenilinis autobusas turi operacinių privalumų – didelę ridą, greitą papildymą ir mažesnę bateriją. Klausimas, ar šie privalumai Vilniaus maršrutuose verti papildomų energijos, infrastruktūros ir priežiūros išlaidų.

Ką Vilnius turėtų skelbti viešai?

Kad projektą būtų galima vertinti rimtai, neužtenka paskelbti, kiek tonų CO₂ teoriškai bus sutaupyta. Miestas turėtų reguliariai pateikti faktinius gamybos ir eksploatavimo rodiklius.

Rodiklis Kodėl jis svarbus
Vieno kilogramo vandenilio savikaina Parodys, kiek kainuoja degalai be ir su subsidija
Elektros sąnaudos, kWh/kg Atskleis faktinį elektrolizerio efektyvumą
Elektros kilmė ir valandiniai duomenys Parodys, ar vandenilis gaminamas tada, kai sistemoje yra atsinaujinančios elektros perteklius
Suspaudimo ir saugojimo sąnaudos Jos dažnai neįtraukiamos į paprastą elektrolizės palyginimą
Vandenilio gabenimo reisų skaičius Leis įvertinti logistikos kainą ir emisijas
Autobusų sąnaudos kg/100 km Parodys, kaip technologija veikia Vilniaus žiemą ir konkrečiuose maršrutuose
Vieno kilometro kaina Svarbiausias palyginimas su elektriniu, troleibusu ir dyzeliniu autobusu
Autobusų techninis prieinamumas Parodys, kiek laiko jie realiai veža keleivius
Pildymo stoties prastovos Viena stotis gali tapti viso projekto silpnąja vieta
Atliekinės šilumos panaudojimas Parodys, ar deklaruojama nauda realiai pasiekia šilumos tinklą
Faktinis CO₂ sumažinimas Turi būti skaičiuojamas pagal visą energijos ir logistikos grandinę
Bendra subsidija vienam kilometrui Leis įvertinti viešųjų pinigų efektyvumą

Ypač svarbu skelbti dvi vieno kilogramo vandenilio kainas. Pirmoji turėtų rodyti tiesiogines veiklos sąnaudas, antroji – visą kainą, įskaitant gamyklos, saugyklų ir pildymo infrastruktūros nusidėvėjimą. Kitaip pigus kuras gali atrodyti tik todėl, kad didžioji infrastruktūros dalis jau apmokėta ES ir savivaldybės lėšomis.

Ar Vilnius dar gali išvengti brangios klaidos?

Gamykla jau pastatyta, todėl diskusija, ar ją apskritai reikėjo statyti, yra pavėluota. Dabar svarbiausia neleisti, kad demonstracinis 16 autobusų projektas automatiškai virstų didelio masto plėtra dar nežinant jo rezultatų.

Protingas kelias būtų gamyklą ir pirmuosius autobusus vertinti kaip ribotos apimties bandomąjį projektą. Po dvejų ar trejų pilnų eksploatavimo metų reikėtų palyginti vandenilinius ir baterinius autobusus tuose pačiuose arba panašiuose maršrutuose.

Palyginimas turėtų apimti energiją, remontą, prastovas, vairuotojų ir keleivių vertinimus, žiemos sąnaudas, pildymo ar įkrovimo infrastruktūrą bei bendrą vieno kilometro kainą. Tik tada būtų galima spręsti, ar vandenilinių autobusų parką verta didinti.

Vilniaus projektas nėra automatiškai pasmerktas. Gamyklos atliekinė šiluma bus naudojama centralizuotame šildyme, dalis esamos elektrinės infrastruktūros jau yra vietoje, o vandenilio gamyba gali padėti išbandyti technologiją ir sukaupti kompetenciją. 3 MW elektrolizerio galia taip pat nedidelė, palyginti su pramoniniais projektais.

Tačiau rizika akivaizdi. Vandenilis energiškai pralaimi tiesioginei elektrai, gamykla be subsidijos nebūtų ekonomiškai gyvybinga, o autobusų ir kuro kainos vis dar didesnės už baterinių alternatyvų. Europos miestų patirtis rodo, kad sugedusi pildymo stotis arba per brangus kuras gali paversti modernų parką milijonus kainavusia stovėjimo aikštele.

Todėl svarbiausias klausimas skamba paprastai: ar Vilnius vandenilinius autobusus pasirinko konkretiems maršrutams, kurių baterijos iš tiesų negali patikimai aptarnauti, ar miestas pirmiausia pastatė gamyklą, o dabar ieško, kaip pateisinti jos naudojimą?

Jeigu po pirmųjų eksploatavimo metų miestas viešai paskelbs visus kaštus ir pripažins tiek sėkmes, tiek nesėkmes, projektas gali suteikti vertingų žinių. Jei bus skelbiama tik apie pagamintus kilogramus ir teorines CO₂ santaupas, o vieno kilometro savikaina liks paslėpta, įtarimas dėl brangaus politinio eksperimento tik stiprės.

Prenumeruoti

Rytinis laiškas su 5 skaitomiausiais straipsniais

Įvertinkite šį straipsnį:

" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f621.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f621.webp" width="56" height="56" alt="😡" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f615.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f615.webp" width="56" height="56" alt="😕" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f610.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f610.webp" width="56" height="56" alt="😐" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f642.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f642.webp" width="56" height="56" alt="🙂" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f60d.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f60d.webp" width="56" height="56" alt="😍" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  

Kraunami duomenys...

Pasidalinti

Komentarai

Būkite pirmas, kuris pakomentuos

El. paštas neprivalomas ir nebus skelbiamas viešai.

Daugiau šia tema

Visos temos naujienos

Ieškote daugiau?

Atraskite kitus straipsnius