Rožes žiemai uždenkite tik taip: viena dažna klaida gali pražudyti visą krūmą
Kad rožės sėkmingai peržiemotų ir pavasarį išleistų sveikus ūglius, neužtenka ant jų užmesti plėvelę ar apipilti lapais. Netinkamai pasirinkta danga gali padaryti daugiau žalos nei pats šaltis – po ja kaupiasi drėgmė, ūgliai pradeda pelyti, o per atodrėkius augalas iššunta.
Svarbu ne tik kuo uždengti rožes, bet ir kada tai padaryti. Per anksti apkamšytas krūmas gali nukentėti nuo šilumos ir drėgmės, o pavėlavus kyla pavojus, kad neapsaugotas šaknis bei jaunus ūglius pažeis stipresnis šaltis.
Neskubėkite dengti po pirmos šalnos
Pirmosios silpnos šalnos rožėms paprastai nėra pavojingos. Priešingai – jos padeda augalui užsigrūdinti ir pereiti į ramybės būseną. Todėl nereikėtų skubėti dengti krūmų vos temperatūrai pirmą kartą nukritus žemiau nulio.
Rožes geriausia dengti tada, kai nusistovi sausesni orai, dirvos paviršius šiek tiek pašąla, o naktimis kelias dienas iš eilės laikosi maždaug 5–7 laipsnių šaltis. Lietuvos sąlygomis tai gali nutikti labai skirtingu metu, todėl vadovautis vien kalendoriumi nereikėtų.
Jeigu rožės uždengiamos esant šiltam ir lietingam orui, po danga susidaro drėgnas mikroklimatas. Tokiomis sąlygomis ūgliai ne užmiega, o pradeda šusti, todėl pavasarį atidengus augalą galima rasti pajuodusias ar pelėsiu padengtas šakas.
Pirmiausia sutvarkykite krūmą
Prieš dengiant reikėtų surinkti po rožėmis nukritusius lapus, nužydėjusius žiedus, piktžoles ir kitas augalines liekanas. Ypač svarbu nepalikti ligų pažeistų lapų, nes ant jų gali išlikti juodligės, miltligės ir kitų grybelinių ligų sukėlėjai.
Nuo ūglių taip pat verta pašalinti likusius lapus, ypač jei ant jų matyti dėmių. Augalines atliekas geriau išnešti iš rožyno, o ne naudoti kaip žieminį mulčią.
Rudenį atliekamas tik sanitarinis genėjimas – išpjaunamos nulūžusios, sergančios, labai plonos arba akivaizdžiai nesubrendusios šakos. Stipriai trumpinti visų rožių nereikėtų, nes genėjimo būdas priklauso nuo jų grupės. Pagrindinį formuojamąjį genėjimą saugiau palikti pavasariui, kai jau bus matyti, kurie ūgliai sėkmingai peržiemojo.
Jeigu rožės sezono metu sirgo, prieš žiemą jas galima apdoroti konkrečiai ligai skirta priemone. Preparatą būtina naudoti tik pagal gamintojo instrukciją, laikantis nurodytos temperatūros ir laukimo sąlygų.
Svarbiausia apsaugoti ne šakas, o skiepijimo vietą
Jautriausia daugelio rožių vieta yra krūmo apačioje esanti skiepijimo zona. Jei ji nušąla, gali žūti visa veislinė augalo dalis. Todėl pirmasis apsaugos sluoksnis turėtų būti ne virš krūmo, o aplink jo pagrindą.
Krūmo apačią galima apkaupti maždaug 15–25 centimetrų aukščio sausos, purios žemės arba komposto kauburėliu. Žemės nereikėtų kasti visai šalia rožės, nes taip galima apnuoginti šaknis. Geriau atsinešti jos iš kitos daržo ar sodo vietos.
Apkaupimui netinka visiškai šlapia, sulipusi žemė. Taip pat nereikėtų naudoti vien pjuvenų – jos sugeria daug vandens, sušąla į tankų sluoksnį ir per atodrėkius ilgai išlieka drėgnos.
Patikimiausias variantas – orui laidžios agrodangos gaubtas
Daugumai rožių tinkamiausias žiemojimo būdas yra karkasinis uždangalas. Virš krūmo pastatomas lankų, medinių tašelių ar metalinio tinklo karkasas, o ant jo uždedama balta neaustinė agrodanga.
Tarp ūglių ir dangos turėtų likti oro tarpas. Būtent šis ramus oro sluoksnis saugo augalą nuo staigių temperatūros pokyčių. Be to, karkasas neleidžia šlapiai dangai prisispausti prie šakų ir jų laužyti.
Atšiauresnėje vietoje galima naudoti du agrodangos sluoksnius. Jos kraštus reikia patikimai pritvirtinti, kad nepakeltų vėjas, tačiau iki nuolatinių šalčių pravartu palikti nedideles vėdinimo angas. Galutinai jas užverti galima tik nusistovėjus šaltesniems orams.
Svarbu pasirinkti baltą, orui pralaidžią medžiagą. Tamsi danga saulėtomis žiemos dienomis greičiau įkaista, todėl po ja susidaro didesni temperatūros svyravimai.
Ar galima naudoti eglišakes?
Eglių arba pušų šakos yra tinkama papildoma apsauga. Jos gerai praleidžia orą, sulaiko sniegą ir sumažina šalto vėjo poveikį. Eglišakėmis galima pridengti apkaupto krūmo pagrindą arba panaudoti jas kaip papildomą sluoksnį po agrodanga.
Tačiau vien eglišakių gali nepakakti jautresnėms rožėms, ypač atviroje, vėjuotoje vietoje ir per besniegę žiemą. Be to, šakas reikėtų rinkti atsakingai – nelaužyti jų nuo gyvų medžių svetimame miške ar parke.
Sausi lapai ir šiaudai gali tapti spąstais
Sausi lapai bei šiaudai gerai sulaiko šilumą, tačiau turi rimtą trūkumą – sušlapę jie susigula į tankią masę, kuri beveik nepraleidžia oro. Tuomet aplink rožę ima kauptis drėgmė, atsiranda pelėsis ir puvinys.
Lapus galima naudoti tik visiškai sausus ir tik taip, kad jų nepermerktų krituliai. Geriausia juos dėti į tinklinį ar orui laidų gaubtą, o ne berti tiesiai ant ūglių. Ąžuolo lapai šiam tikslui tinkamesni už greitai suyrančius vaismedžių lapus, tačiau ir jie neturėtų būti pažeisti ligų.
Šiaudų uždangalas taip pat gali privilioti peles ir kitus graužikus. Įsikūrę šiltoje vietoje jie neretai apgraužia rožių žievę, todėl pavasarį augalas gali būti smarkiai pažeistas.
Kodėl negalima tiesiog apvynioti polietilenu?
Stora polietileno plėvelė yra viena pavojingiausių medžiagų, jeigu ja rožė apvyniojama sandariai. Ji nepraleidžia oro, todėl po ja susikaupęs kondensatas lieka ant ūglių. Saulėtą žiemos dieną viduje temperatūra gali greitai pakilti, o naktį vėl smarkiai nukristi.
Plėvelę galima naudoti tik kaip nuo kritulių saugantį stogelį virš karkaso, paliekant atvirus šonus ir užtikrinant vėdinimą. Ji neturi liestis su ūgliais ir negali visiškai uždaryti krūmo.
Rožėms netinka ir seni kilimai, sandarūs sintetiniai audiniai, neperpučiami maišai bei kitos orui nepralaidžios medžiagos. Jos sugeria arba sulaiko drėgmę ir padidina iššutimo riziką.
Vijoklines rožes reikia dengti kitaip
Vijoklinių rožių ilgų ūglių nereikėtų rudenį trumpai nupjauti vien tam, kad būtų patogiau uždengti. Jei veislė žydi ant senesnių ūglių, taip galima pašalinti didelę dalį kitų metų žiedų.
Ūglius geriausia nuo atramų nuimti palaipsniui, kol jie dar lankstūs. Juos reikia atsargiai palenkti prie žemės, tačiau nekloti tiesiai ant šlapios dirvos. Po šakomis galima padėti eglišakių, lentelių arba kitą sausą, orui laidų pagrindą. Tuomet ūgliai pritvirtinami lankais ir uždengiami agrodanga.
Lenkti rožę reikėtų per kelis kartus. Bandant sumedėjusius ūglius iš karto prispausti prie žemės, jie gali nulūžti ties pagrindu.
Kam dengimo gali beveik nereikėti?
Ne visos rožės vienodai jautrios šalčiui. Atsparios parko, erškėčių ir kai kurios senovinės rožės Lietuvos žiemas dažnai ištveria tik apkauptos arba visai nedengiamos. Tuo metu arbatinės hibridinės, floribundinės, kai kurios vijoklinės ir kamieninės rožės paprastai reikalauja daugiau apsaugos.
Kamieninės rožės yra ypač jautrios, nes jų skiepijimo vieta yra aukštai virš žemės. Jauną lankstų kamieną galima atsargiai paguldyti ir uždengti, tačiau senesniems augalams dažniausiai įrengiamas atskiras karkasas, gerai apšiltinant lają bei skiepijimo vietą.
Pavasarį dangą nuimkite palaipsniui
Net tinkamai uždengtą rožę galima pražudyti pavasarį, jei danga paliekama per ilgai. Atšilus orams pirmiausia reikia praverti uždangalo šonus ir leisti augalui vėdintis. Vėliau nuimamas vienas agrodangos sluoksnis, o visiškai atidengiama apsiniaukusią dieną, kai nebegresia stiprus šaltis.
Negalima staiga nuimti visos dangos saulėtą dieną. Po žiemos jautrūs ūgliai gali nudegti nuo intensyvios saulės, nors patį šaltį buvo ištvėrę sėkmingai.
Patikimiausia rožių žiemojimo taisyklė paprasta: sausas apkaupimas, tvirtas karkasas, orui laidi agrodanga ir jokio skubėjimo. Rožėms pavojingas ne tik šaltis – daug dažniau jas pražudo po netinkama danga susikaupusi drėgmė.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


