Tiltai ir viadukai apšąla anksčiau nei kelias: kodėl ant jų slidu, nors asfaltas kitur dar sausas

Ledas ant viadukų
Ledas ant viadukų Nuotrauka: OpenAI

Važiuojant vėsų rudens ar žiemos rytą kelias gali atrodyti visiškai saugus. Asfaltas sausas, automobilis laikosi stabiliai, o lauko temperatūros rodmuo rodo kelis laipsnius šilumos. Tačiau užvažiavus ant tilto ar viaduko sukibimas gali pasikeisti vos per kelias sekundes. Ten jau gali būti susiformavęs plonas, beveik nematomas ledo sluoksnis.

Tai nėra atsitiktinumas. Tiltai, estakados ir viadukai šilumą praranda greičiau už ant žemės nutiestus kelius, todėl jų danga gali apšalti anksčiau. Pavojingiausios sąlygos susidaro tuomet, kai oro temperatūra svyruoja maždaug apie nulį, tvyro rūkas, lynoja arba po šiltesnės dienos staiga atšąla.

Paprastas kelias šilumą gauna iš žemės

Ant grunto nutiestą kelią iš apačios supa didelė žemės, skaldos ir kitų kelio konstrukcijos sluoksnių masė. Dieną šie sluoksniai sukaupia dalį saulės ir šiltesnio oro energijos, o naktį ją palaipsniui atiduoda asfaltui.

Net ir atvėsus orui gilesni grunto sluoksniai paprastai išlieka šiltesni. Dėl to įprastas kelias ne iš karto pasiekia užšalimo temperatūrą. Jo paviršius dar kurį laiką gali išlikti sausas arba šlapias, bet neužšalęs.

Tilto konstrukcija tokios šilumos atsargos beveik neturi. Po asfaltu nėra didelės, lėtai vėstančios žemės masės. Vietoj jos – gerokai plonesnė gelžbetonio ar metalo konstrukcija, iš apačios veikiama šalto oro. Todėl tilto danga vėsta ir iš viršaus, ir iš apačios.

Tiltą šaltas oras veikia iš abiejų pusių

Paprasto kelio apačią nuo tiesioginio šalčio saugo gruntas. Tiltas pakeltas virš žemės, vandens, geležinkelio ar kito kelio, todėl oras laisvai juda ir virš jo, ir po juo. Tai pagreitina šilumos praradimą.

Situaciją dar labiau pablogina vėjas. Oro srautas po tiltu ir aplink jo konstrukcijas nuolat pakeičia šiek tiek sušilusį orą šaltesniu. Kuo tiltas aukštesnis ir atviresnis, tuo stipresnis gali būti šis poveikis.

Dėl to tilto paviršiaus temperatūra gali nukristi žemiau nulio anksčiau nei šalia esančio kelio. Automobilio termometras tuo metu dar gali rodyti 1–3 laipsnius šilumos, nes jis matuoja aplinkos orą, o ne asfaltą po ratais.

Teigiama oro temperatūra dar nereiškia, kad ledo nėra

Vairuotojai dažnai pernelyg pasitiki prietaisų skydelyje rodomu skaičiumi. Jeigu automobilis rodo plius du laipsnius, atrodo, kad kelias negali būti apledėjęs. Tačiau oro ir dangos temperatūra nebūtinai sutampa.

Giedrą naktį kelio paviršius šilumą išspinduliuoja į aplinką ir gali atvėsti labiau už orą. Ant tilto šis procesas vyksta greičiau, nes konstrukcija šilumą praranda iš abiejų pusių. Todėl ledas gali susidaryti ir tuomet, kai automobilio termometras dar rodo nedidelę teigiamą temperatūrą.

Didžiausią atsargumą verta išlaikyti, kai lauke yra maždaug nuo –3 iki +3 laipsnių. Tai pereinamoji zona, kurioje danga vienoje kelio atkarpoje gali būti šlapia, kitoje – sausa, o ant tilto jau padengta plonu ledu.

Iš kur ant sauso tilto atsiranda ledas

Kad susidarytų plikledis, nebūtinas stiprus lietus ar sniegas. Drėgmės šaltinių yra daugiau. Ji gali nusėsti iš rūko, susidaryti iš rasos, likti po silpnos dulksnos arba būti užnešta automobilių ratais iš gretimos šlapios kelio atkarpos.

Virš upių ir kitų vandens telkinių drėgmės paprastai daugiau. Vandens garai nusėda ant šalto tilto paviršiaus ir gali iš karto užšalti. Kartais pakanka itin plonos drėgmės plėvelės, kad sukibimas smarkiai sumažėtų.

Pavojingos ir sąlygos po dienos atlydžio. Ant kelio bei jo pakraščiuose susikaupęs vanduo vakare pradeda šalti. Įprasta kelio dalis dar gali būti sukaupusi šilumos, tačiau tiltas atvėsta greičiau ir pirmasis pasidengia ledu.

kitą savaitę į Lietuvą atkeliaus šlapdriba, vietomis bus slidu
kitą savaitę į Lietuvą atkeliaus šlapdriba, vietomis bus sliduNuotrauka: OpenAI

Pavojingiausias – beveik nematomas plikledis

Ant tilto susidaręs ledas ne visada atrodo baltas. Labai plonas ir skaidrus jo sluoksnis leidžia matyti tamsų asfaltą, todėl kelio paviršius atrodo tik šiek tiek drėgnas. Toks plikledis dažnai vadinamas juoduoju ledu.

Tamsoje jį pastebėti ypač sunku. Automobilio žibintų šviesoje danga gali blizgėti, tačiau vairuotojas ne visada spėja suprasti, ar tai vanduo, ar jau užšalęs paviršius. Ant jo užvažiavus automobilis gali pradėti slysti dar prieš vairuotojui pajuntant, kad sąlygos pasikeitė.

Tilto pradžioje sukibimas gali sumažėti staiga. Vieną akimirką padangos dar važiuoja sausu asfaltu, kitą – jau ledu. Jeigu tuo metu vairuotojas stabdo, greitėja arba suka vairą, automobilio stabilumas gali būti prarastas labai greitai.

Ne visi tiltai apšąla vienodai

Apšalimo greičiui įtakos turi tilto konstrukcija, naudojamos medžiagos, aukštis ir vieta. Metalinės konstrukcijos temperatūrą keičia greičiau, tačiau svarbus visas tilto sluoksnių derinys, o ne vien pagrindinė medžiaga.

Atviras viadukas vėjuotoje vietoje gali atšalti greičiau nei žemas tiltas mieste, apsuptas pastatų. Šiaurinėje pusėje arba nuolatiniame šešėlyje esanti danga ilgiau negauna saulės, todėl ryte ledas ant jos išlieka ilgiau.

Tiltai virš upių, slėnių ir drėgnų vietų taip pat kelia didesnę riziką. Ten dažniau susidaro rūkas, o drėgmė lengviau nusėda ant šalto paviršiaus. Viadukai virš kitų kelių ar geležinkelio gali būti sausesni, tačiau dėl stipraus oro judėjimo vis tiek atvėsta greitai.

Kodėl kelininkų barstymas ne visada iš karto išsprendžia problemą

Tiltai ir viadukai paprastai priskiriami prie vietų, kurias kelių priežiūros specialistai stebi atidžiau. Jie gali būti barstomi anksčiau nei kitos kelio atkarpos. Tačiau tai nereiškia, kad ant jų visada bus visiškai saugu.

Druska ir kitos slidumą mažinančios medžiagos nėra momentinis sprendimas. Joms reikia laiko ir drėgmės, kad pradėtų veikti. Intensyvus eismas dalį medžiagos išnešioja, o krituliai ją atskiedžia arba nuplauna. Temperatūrai stipriai nukritus, įprastos druskos veiksmingumas taip pat mažėja.

Be to, vairuotojas negali žinoti, kada konkreti vieta buvo barstyta ir ar po to sąlygos nepasikeitė. Todėl pamatytas barstytuvas nėra priežastis važiuoti tokiu pačiu greičiu kaip sausu keliu.

Kaip suprasti, kad tiltas gali būti slidus

Aiškiausias įspėjimas yra žema oro temperatūra ir kelio ženklas, informuojantis apie galimą slidumą. Tačiau vairuotojas turėtų vertinti ir aplinką. Jeigu šalia kelio baltuoja žolė, ant automobilio stogo susidarė šerkšnas arba pakelėje tvyro rūkas, tiltas gali būti apledėjęs.

Įtarimą turėtų sukelti ir staiga pasikeitęs asfalto blizgesys. Jeigu prieš tiltą danga atrodo matinė, o ant jo tampa lygi ir blizgi, geriau laikyti ją slidžia, kol neįrodyta priešingai.

Nereikėtų spręsti apie sukibimą pagal priekyje važiuojantį automobilį. Jis gali turėti kitokias padangas, važiuoti lėčiau arba dar nespėti atlikti manevro, kuris parodytų sumažėjusį sukibimą.

Greitį sumažinkite dar prieš užvažiuodami

Svarbiausia taisyklė – stabdyti prieš tiltą, o ne jau ant jo. Jeigu kyla bent menkiausias įtarimas dėl plikledžio, greitį reikėtų sklandžiai sumažinti dar važiuojant įprasta kelio danga.

Ant tilto reikia vengti staigių vairo judesių, smarkaus stabdymo ir greito akceleratoriaus paspaudimo. Važiuoti reikėtų kuo tolygiau, laikant vairą ramiai. Posūkyje nereikėtų nei staigiai atleisti akceleratoriaus, nei smarkiai stabdyti.

Taip pat būtina padidinti atstumą iki priekyje važiuojančios transporto priemonės. Ant ledo stabdymo kelias gali pailgėti kelis kartus, o elektroninės pagalbos sistemos fizikos dėsnių nepanaikina. ABS leidžia išlaikyti daugiau galimybių valdyti automobilį stabdant, tačiau nesukuria sukibimo ten, kur jo beveik nėra.

Ką daryti, jei automobilis ant tilto pradėjo slysti

Pajutus, kad automobilis nebereaguoja taip, kaip įprastai, svarbiausia nepanikuoti ir neatlikti staigių veiksmų. Reikėtų žiūrėti ten, kur norite važiuoti, laikyti vairą ramiai ir švelniai koreguoti kryptį.

Jeigu slysta priekiniai ratai ir automobilis važiuoja tiesiau, nei pasuktas vairas, papildomai sukti jo nereikia. Reikėtų sumažinti akceleratoriaus spaudimą ir palaukti, kol padangos atgaus sukibimą.

Jeigu slysta automobilio galas, vairą reikia atsargiai pasukti slydimo kryptimi, tačiau nedaryti didelių ir staigių judesių. Per smarki korekcija gali išprovokuoti slydimą į priešingą pusę.

Automobiliuose su mechanine pavarų dėže ant slidžios dangos nereikėtų staigiai perjungti žemesnės pavaros, nes variklio stabdymas gali sukelti varančiųjų ratų slydimą. Automatinės pavarų dėžės žieminis ar „slippery“ režimas, jeigu toks yra, gali padėti švelniau perduoti galią.

Geros žieminės padangos padeda, bet stebuklų nedaro

Tinkamos žieminės padangos išlieka viena svarbiausių saugaus važiavimo sąlygų. Jų minkštesnis mišinys ir protektoriaus lamelės geriau sukimba su šalta bei apsnigta danga. Tačiau net geriausios padangos ant skaidraus ledo turi labai ribotą sukibimą.

Svarbus ne tik protektoriaus gylis, bet ir padangų amžius bei būklė. Sukietėjusi, sena guma šaltu oru veikia prasčiau, net jeigu protektoriaus dar likę. Visų ratų pavara taip pat neapsaugo stabdant – ji gali padėti pajudėti ar greitėti, tačiau sustoti reikia tomis pačiomis keturiomis padangomis.

Kur Lietuvoje verta būti ypač atsargiems

Didesnė rizika kyla ant tiltų per upes ir vandens telkinius, atviruose viadukuose užmiestyje, kelių estakadose bei šešėliuotose vietose. Pavojingi gali būti ir trumpi, iš pirmo žvilgsnio nereikšmingi tiltukai per upelius ar melioracijos kanalus. Vairuotojas jų kartais net nepastebi, tačiau konstrukcija vis tiek yra pakelta nuo žemės ir vėsta greičiau.

Mieste atsargumo reikia ant viadukų ir estakadų, ypač anksti ryte, vėlai vakare bei po staigaus temperatūros kritimo. Intensyvus eismas gali dalį ledo suardyti, bet kartu padangos ant dangos užneša daugiau vandens, kuris vėliau vėl užšąla.

Rudenį ir pavasarį rizika neretai būna klastingesnė nei viduržiemį. Kai visur gausu sniego, vairuotojas iš anksto tikisi slidžios dangos. Kai asfaltas atrodo sausas, o termometras rodo kelis laipsnius šilumos, atsargumas sumažėja. Būtent tada ant tilto esantis plonas ledas gali užklupti netikėtai.

Tiltas ar viadukas gali būti slidus net tada, kai likusi kelio dalis atrodo visiškai saugi. Todėl vėsiu oru prie kiekvienos tokios konstrukcijos verta artėti laikantis paprastos nuostatos: jeigu nematau ledo, tai dar nereiškia, kad jo nėra. Greitį sumažinus prieš tiltą ir per jį važiuojant tolygiai, pavojinga kelių sekundžių atkarpa gali likti tik įprasta kelionės dalimi.

Prenumeruoti

Rytinis laiškas su 5 skaitomiausiais straipsniais

Įvertinkite šį straipsnį:

" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f621.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f621.webp" width="56" height="56" alt="😡" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f615.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f615.webp" width="56" height="56" alt="😕" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f610.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f610.webp" width="56" height="56" alt="😐" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f642.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f642.webp" width="56" height="56" alt="🙂" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f60d.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f60d.webp" width="56" height="56" alt="😍" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  

Kraunami duomenys...

Pasidalinti

Komentarai

Būkite pirmas, kuris pakomentuos

El. paštas neprivalomas ir nebus skelbiamas viešai.

Daugiau šia tema

Visos temos naujienos

Ieškote daugiau?

Atraskite kitus straipsnius