Pramonės revoliucijos metais vertingiausias darbuotojas buvo tas, kuris tiksliai vykdė nurodymus. Tais laikais sėkmė priklausė nuo gebėjimo paklusti struktūrai. Tačiau ši paradigma seniai subyrėjo. Skaitmeniniame amžiuje, kuriame žinios yra prieinamos akimirksniu, o pokytis – ne išimtis, bet nuolatinė būsena, svarbiausia tampa ne tai, ką žinai, o kaip greitai išmoksti tai, ko dar nežinai.
Šiandien laimi tie, kurie geba mąstyti ne fiksuotomis schemomis, o procesiškai: nuolat peržiūrėdami, permąstydami, prisitaikydami. Tai – adaptyvusis intelektas: gebėjimas veikti efektyviai neapibrėžtumo, kompleksiškumo ir nuolatinės kaitos sąlygomis. Tai ne vien lankstumas ar greita reakcija – tai gilesnis, sistemiškai mąstantis, savirefleksyvus proto tipas, kuris geba transformuotis kartu su pasauliu, o kartais – net formuoti jį iš naujo.
Šiame tekste kviečiame iš arčiau pažvelgti į tai, kas yra adaptyvusis intelektas, kodėl jis tampa esminiu XXI amžiaus gebėjimu ir kaip jį ugdyti tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime.
NUOLAT BEISKEIČIANTI TIKROVĖ
„Išgyvena ne stipriausias ar protingiausias, o tas, kuris geriausiai prisitaiko prie pokyčių”, – teigė Charles Darwin. Evoliucijos proceso esmė – gebėjimas prisitaikyti. Tai pagrindinė savybė, leidžianti gyviems organizmams išgyventi.
Pirmosios gyvosios būtybės Žemėje atsirado mažiausiai prieš 3,7 mlrd. metų. Per tą laiką klimatas, reljefas, oro ir vandens sudėtis keitėsi daugybę kartų. Tačiau prisitaikymo procesas nesibaigė. Net metų laikų ar paros laiko pasikeitimas reikalauja prisitaikymo. Augalų sėklos, patekusios į nepalankias sąlygas, sudygsta ant uolėto šlaito. Gyvūnai migruoja ieškodami vandens telkinių, slėpdamiesi nuo blogo oro.
Žmonės mokosi gyventi vis sudėtingesnėmis sąlygomis: intensyvus eismas, ekonominės ir politinės krizės, stichinės nelaimės.
Warren Bennis ir Bert Nanus XX a. pabaigoje pirmieji pavartojo terminą „VUCA-world”, apibūdinantį šio laikmečio nestabilumą ir dviprasmiškumą. 2016 m. futurologas Jamais Cascio pristatė naują sąvoką – BANI-world. Pagrindiniai visatos bruožai dabar apibrėžiami kaip trapumas, nerimas, nelinijiškumas ir nesuprantamumas.
Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio gyvenimas tapo sudėtingesnis, atsirado reiškinių, kurių anksčiau nebuvo. Pavyzdžiui, masinė skaitmenizacija. Tai paskatino mokslininkų poreikį aprašyti naująją tikrovę. Jie ne tik įvardijo modernybės iššūkius, bet ir pasiūlė sprendimus. Trapumą jie supriešina su atsparumu, nerimą – su empatija ir sąmoningumu, nelinijiškumą – su lankstumu, o nesuprantamumą – su intuicija.
Šiandien sunku pasigirti stabiliu darbu ir lengvu gyvenimu be streso ir sukrėtimų. Visos socialinio gyvenimo sritys keičiasi kosminiu greičiu, tampa neįmanoma pasikliauti išoriniais veiksniais. Naujomis sąlygomis svarbu turėti gerai išvystytą AQ (adaptyvųjį intelektą), kad išlaikytume emocinį stabilumą, darbingumą ir rastume išeitį ten, kur kiti jos nemato.
ADAPTYVUSIS INTELEKTAS – KAS TAI?
Tai noras ir gebėjimas greitai prisitaikyti prie naujų iššūkių ir užduočių, kurti ir įsisavinti naujus elgesio modelius. Prisitaikymas – tai noras įgyti naujos patirties, ieškoti naujų sprendimų. Fiziologiniu požiūriu jis susijęs su neuroplastiškumu. Tai nervinių ląstelių ir jų tinklų savybė veikiant aplinkos sąlygoms keistis, atsinaujinti ir formuoti naujas nervines jungtis, kurios yra pažintinių gebėjimų pagrindas.
Terminas „adaptyvusis intelektas” užsienio literatūroje aptinkamas amerikiečių psichologo Robert Sternberg darbuose. Jis AQ apibrėžia kaip protinę veiklą, orientuotą į tikslingą prisitaikymą prie aplinkos, jos atranką ir formavimą, apimančią kūrybišku, analitiniu, praktiniu mąstymu pagrįstų įgūdžių, nuostatų ir elgesio visumą.
Knygoje „Sėkmės intelektas” jis pažymi, kad žmonės, pasižymintys sėkmės – adaptyviuoju intelektu, ignoruoja neigiamus lūkesčius net jei tie lūkesčiai pagrįsti žemais IQ testo rezultatais. Kitų žmonių vertinimai neprivers jų atsisakyti siekti savo tikslų. Jie suranda savo kelią ir juo eina, suprasdami, kad šiame kelyje jų laukia kliūtys ir kad jų įveikimas yra neatsiejama užduoties dalis.
Gary Culton, žinomas vadybos psichologijos ekspertas, 2000-ųjų pradžioje sukūrė AQ koncepciją. Jis adaptyvųjį intelektą apibrėžia kaip sistemą, apimančią vertybes, emocinio stabilumo išlaikymą esant neapibrėžtumui, intelektinį lankstumą ir specialius bendravimo įgūdžius. Ekspertas taip pat mano, kad AQ sujungia keletą intelekto rūšių:
- emocinį (EQ),
- protinį (IQ),
- pozityvųjį (PQ).
AQ naudingumą ir svarbą galima atsekti kine, literatūros kūriniuose ir net folklore. Mitologijoje taip pat gausu panašių situacijų – Herakliui atlikti dvylika žygdarbių reikėjo ne tik jėgos, bet ir sumanumo.
PRISITAIKYMAS PRIE KINTANČIŲ SĄLYGŲ
2020 m. dauguma pasaulio žmonių pirmą kartą suprato, kad bet koks išorinis stabilumas yra iliuzija. Daugelis tam buvo nepasirengę. Patirti traumuojantys įvykiai ir nesugebėjimas su jais susidoroti, taip pat vykstančių pokyčių mastas ir greitis daugeliui žmonių sustiprino nesąmoningą mintį, kad savo gyvenime nieko negalime pakeisti. Ir ne tik išsivaduoti iš naujų neigiamų situacijų, bet apskritai vienaip ar kitaip valdyti savo likimą. Šiuolaikinis žmogus šiandien susiduria su šiomis visuotinėmis problemomis:
- Pandemija
COVID-19 pandemija pakeitė visų planetos gyventojų gyvenimą. Nėra nė vieno aspekto, kurio ji nebūtų paveikusi. Karantinas ir saviizoliacija iš daugelio žmonių veiksmingai atėmė judėjimo laisvę ir privertė permąstyti santykius su šeimos nariais. Darbo sfera ir verslas taip pat neliko nuošalyje. Perėjimas prie nuotolinio darbo ir saviizoliacija – tai veiksniai, apvertę aukštyn kojomis visus verslo procesus.
Remiantis „Gartner” apklausos duomenimis, 65 % žmonių mano, kad pandemija pakeitė su darbu nesusijusių aspektų svarbos suvokimą. Pusė apklaustųjų sukūrė naujus lūkesčius savo darbdaviui. Darbuotojus dabar domina ne tik jų atlyginimo dydis, bet ir:
- lanksčios darbo valandos,
- nuotolinio darbo sąlygos,
- karjeros ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra,
- profesinio tobulėjimo galimybėmis.
Todėl vis dažniau bus taikomi nelinijiniai karjeros keliai, kuriuose siūlomi tokie privalumai. Tai ne tik darbo vietos pakeitimas, bet ir sąmoningas bei suplanuotas perėjimas prie naujo darbo vaidmens, susijęs su papildomu mokymusi ir naujų įgūdžių ugdymu.
- Besikeičiantis politinis pasaulio vaizdas
Diplomatinė konfrontacija ir netikėtai pasikeitęs politinis pasaulio vaizdas paprastiems žmonėms yra dar vienas aspektas, turintis įtakos daugeliui žmonių. Baimė dėl gyvenimo, nesugebėjimas numatyti ateities, galima ar reali emigracija. Sankcijos, logistikos maršrutų pokyčiai, naujos eksporto grandinės ir nestabilūs valiutų kursai privertė verslininkus priimti greitus ir netradicinius sprendimus.
Visuotinė degradacija ir bendradarbiavimo mechanizmų paralyžius valstybių lygmeniu lemia pagrindinį laikmečio ženklą – netikrumą visose srityse.
- Verslo perėjimas prie interneto
Jei iki pandemijos nuotolinis darbas buvo gana egzotiškas, tai po 2020 m. jis tapo norma. 2021 m. 60 proc. lietuvių patvirtino, kad norėtų ir toliau dirbti internetu net ir panaikinus kovidinius apribojimus. Darbo internetu privalumus įvertino ne tik darbuotojai. Darbdaviams tai pasirodė esąs pliusas daugeliu atžvilgių, nes taip galima sutaupyti pinigų biuro nuomai, biuro įrangai ir komunalinėms paslaugoms.
- Daugkartinis informacijos srauto padidėjimas
Visoje planetoje tarsi lavina didėja publikacijų skaičius žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose. Kasmet publikacijų apimtis pasaulyje padidėja 30 proc. Turint tiek daug turinio, darosi vis sunkiau orientuotis pasaulyje ir priimti sprendimus. Aplink tvyro begalinis informacinis triukšmas. Žmonėms tenka dirbti su didžiuliu kiekiu duomenų ir greitai persijungti tarp užduočių (vidutiniškai kartą per dešimt minučių). Šiame informacijos sraute būtina išskirti informaciją, kuri iš tiesų yra svarbi ir turi vertę.
- Technologijų pažanga ir automatizavimas
Amerikos psichologų asociacijos tyrimo duomenimis, robotų atėjimas į darbo vietą kelia stresą. Tačiau pažangos spartėjimas yra vienas iš istorijos dėsnių. Pasaulio ekonomikos forumo ekspertų prognozėmis, po kelių dešimtmečių vyraus visiškai automatizuotas darbas: dirbtinis intelektas galės pakeisti ne tik paslaugų sektorių, bet ir aukšto tikslumo profesijas.
Įdomus švedų požiūris į gamybos automatizavimo klausimą. Šalyje gerai išvystyta socialinės apsaugos sistema ir stiprios profesinės sąjungos. Robotai – tai būdas didinti įmonės našumą, o tai naudinga ir darbuotojams, ir darbdaviams. Didėjant pelnui, įmonėje didėja darbo užmokestis. Jei vienos profesijos išnyksta – žmonės pereina į kitas darbines sferas.
KAIP UGDYTI ADAPTYVŲJĮ INTELEKTĄ?
Nesugebėjimas prisitaikyti, konservatyvumas ir naujų metodų bei technologijų atmetimas pasmerkia nesėkmei tiek asmenis, tiek korporacijas. IBM tyrimas parodė, kad 5700 aukščiausio lygio vadovų pripažįsta, jog gebėjimas prisitaikyti yra būtinas. Pažanga nesustabdoma, tapo neįmanoma numatyti tolesnių politinio ir socialinio gyvenimo pokyčių.
Problema ta, kad streso sąlygomis žmogus automatiškai atsigręžia į anksčiau nesąmoningai susikurtą elgesio strategiją, ir ją pakeisti labai sunku. Nerviniai ryšiai, kaip praminti takai, verčia mus automatiškai elgtis įprastais būdais, nepaisant to, kad pasikeitusioje situacijoje jie yra neveiksmingi.
Štai kodėl taip svarbu išsiugdyti adaptyvųjį intelektą – ne nusivilti besikeičiančiu pasauliu, o keistis ir sėkmingai jame veikti.
Adaptyvusis intelektas užtikrina mūsų psichologinį imunitetą. Pirmiausia turėtume atkreipti dėmesį į neuroplastiškumą. Be fiziologinių savybių (amžiaus, kraujagyslių būklės), jo kokybė priklauso nuo mokymosi. Kuo dažniau ir intensyviau žmogus stengiasi ko nors išmokti, tuo didesnė tikimybė, kad neuronai susivienys šiam veiksmui atlikti.
Amerikiečių neurobiologas Lawrence Katz, remdamasis moksliniais tyrimais, sukūrė 65 pratimų, skirtų neuroplastiškumui ugdyti, sistemą. Jie grindžiami tuo, kad atliekant įprastus veiksmus nervinės ląstelės išsenka, o sprendžiant neįprastas situacijas jos atsinaujina. Pateikiame neurobiologijos pratimų pavyzdžių:
- Sensorinė deprivacija
Trumpą laiką pabandykite veikti užmerktomis akimis, kad suaktyvintumėte savo pojūčius. Pavyzdžiui, praustis po dušu, valgyti pusryčius, vaikščioti po kambarį, paragauti naujų maisto produktų ir atspėti jų sudedamąsias dalis. Skirkite tam 10-15 minučių per dieną.
- Pasaulis aukštyn kojomis
Tiesiog atsigulkite ant sofos, nuleiskite galvą žemyn ir pažvelkite į kambarį aukštyn kojomis. Kokie neįprasti dalykai matyti? Aprašykite juos kuo išsamiau ir spalvingiau. Tačiau nepamirškite, kad tokioje padėtyje negalima ilgai užsibūti.
- Skaitymas garsiai
Tai ne tik lavina atmintį ir gebėjimą bendrauti bei perteikti savo emocijas kitiems, bet ir įsisavinti naują informaciją. Galite garsiai skaityti knygą, žurnalą, laikraštį ar socialinės žiniasklaidos įrašus. Smegenys dirba aktyviau ir įtraukia naujas nervines jungtis. Šį pratimą atlikite kasdien po 20-30 minučių.
- Rankų keitimas
Siekdami lavinti kūrybinį mąstymą ir stiprinti ryšį tarp abiejų smegenų pusrutulių, vienai dienai galite pakeisti „darbinę” ranką. Pabandykite kaire ranka valytis dantis, ruošti pusryčius, rašyti žinutę, šukuotis plaukus ir apsirengti. Patartina eksperimentuoti laisvą dieną.
- Studijuokite (ne)įdomią literatūrą
Puiki kognityvinė treniruotė – studijuoti naują informaciją, kuria anksčiau nesidomėjote. Pavyzdžiui, periodiškai nusipirkite žurnalų, kurie nėra susiję su jūsų interesais. Ar domitės žvejyba? Nežinote nieko apie madą? Perskaitykite straipsnį apie stilių. Neprivalote nuodugniai išstudijuoti leidinio. Svarbu tiesiog pakeisti jus dominančią temą.
ADAPTYVAUS INTELEKTO UGDYMO ESMĖ
Norėdami išlikti kelyje – švęskite sėkmę. Analizuokite, kaip pradėjote reaguoti į pokyčius, ar ramiai elgiatės nestandartinėse situacijose, ar pavyksta rasti naujų problemų sprendimus.
Prisitaikymas neabejotinai yra pagrindinė naujųjų laikų tendencija. Sėkmė laukia tų, kurie tai supranta anksčiau už kitus tiek asmeniniame gyvenime, tiek profesinėje srityje. Jei reguliariai ugdysite AQ, pokyčiai nesukels streso. Vietoj jo ateis jaudulys dėl to, kaip greitai susiformuoja nauji elgesio modeliai, ir emocinis stabilumas. Puiku tai, kad ekstremaliose situacijose galėsite šaltu protu priimti svarbius sprendimus.
Parašyti komentarą