Neretai pradinio įsimylėjimo laikotarpiu kito žmogaus trūkumai atrodo mieli ir mes naiviai tikimės, kad galėsime juos ištaisyti. Bet ar tikrai? Ar tai įmanoma?
Tikėjimas
Moteris sutinka savo svajonių vyrą: viskas jame tobula, išskyrus kelias smulkmenas, bet juk kiekvienas turi savų trūkumų. Santykių pradžioje rūškanumas atrodo paslaptingas, agresyvumas – aistringos prigimties ženklas. Ji daro išvadą: jam tiesiog reikia supratimo, meilės ir rūpesčio. Dabar jos tikslas – paversti neidealų partnerį tokiu, koks jis turėtų būti jos požiūriu, ir tada jis tikrai taps geresnis…
Priežastys
Vaikiška visagalybės idėja
Idėja, kad galime pakeisti kitą žmogų, ateina iš vaikystės: mes verkiame, ateina mama, mes ko nors paprašome, o ji sutinka. Jei tai pavyksta kartas nuo karto, ateityje gali susiformuoti išpūstas galios jausmas. Tai dažniau būdinga moterims, jos įsitikinusios, kad savo elgesiu gali pakeisti partnerio elgesį.
Priklausomi tėvų santykiai
Dažnai taip mąsto tie, kurie užaugo šeimose, kuriose tėvų tarpusavio santykiai buvo priklausomi. Pavyzdžiui, mama nerado jėgų atvirai pasakyti tėčiui (savo vyrui), kad jo elgesys jai nepatinka. Kitas žingsnis po tokio prisipažinimo būtų buvęs išsiskyrimas, o ši perspektyva buvo pernelyg bauginanti. Likdavo vienintelė galimybė – keisti save, keisti partnerį, manipuliuoti arba kentėti.
Pokyčių troškimas po išsiskyrimo
Moteris nusprendžia dirbti su savo padarytomis klaidomis ir keistis, kad su nauju partneriu viskas klostytųsi kur kas geriau. Taigi, ji pasirenka jai nebūdingą elgesio modelį ir praranda savo tikrąjį „aš”, bandydama vaidinti susikurtą vaidmenį. Visgi, verta nepamiršti, kad optimalus perėjimo iš vienų santykių į kitus laikas – metai ar dveji. Per šį laiką išsiskyrimo skausmas praeina ir asmuo randa išteklių užmegzti naują sąjungą.
Sveikuose santykiuose partneris priima kitą tokį, koks jis yra, ir visiškai priima save, savo asmenybę. Pagrindinis dalykas, kuriuo turėtų būti grindžiami santykiai, yra nuoširdumas. O bandydama vaidinti kieno nors kito vaidmenį ir bandydama pakeisti vyrą, moteris patenka į įsivaizduojamą pasaulį, kuriame nėra jos tikrojo partnerio. Jos pokyčiai jam gali būti nereikalingi.
Svarbiau yra galvoti apie savo laimę, o jei jau keitiesi, tai tik dėl savęs.
Ką daryti?
Tie, kurie adekvačiai save vertina, supranta, kad negali pakeisti kito žmogaus. Tarp dviejų žmonių visada egzistuoja kontakto riba ir mes galime pakeisti tik kažką savyje. Tačiau mes ir toliau tikime, kad savo pokyčiais galime priversti partnerį norėti keistis.
Svarbu rimtai vertinti tai, ką partneris sako apie save. Jis kiekvieną penktadienį eina į barą su draugais – tikriausiai jis ir toliau taip darys. Nesitikėkite, kad partneris pakeis savo įpročius. Turite blaiviai įvertinti, ar jis jums tinka, ar ne. Jei ne, santykių geriau nepradėti.
Tikėjimasis, kad partneris pasikeis, kalba apie atsakomybės už savo gyvenimą perkėlimą kitam. Jūs ne iš karto sau sakote: „Tai man netinka”, o tikitės, kad jis stebuklingai pasikeis.
Parašyti komentarą