Mokslininkai ištyrė vadinamąjį „socialinį atsipalaidavimą” robotų ir žmonių komandose. Jie nustatė nerimą keliančią tendenciją: žmonės, bendraudami su mašinomis, praranda efektyvumą.
Mūsų pasaulis gali susidurti su paslėptu, bet didelio masto pavojumi, kurį sukels robotų ir automatizuotų sistemų plitimas. Tačiau problemos šaltinis yra patys žmonės, jų psichologija. Berlyno technikos universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad komandinis žmonių ir robotų darbas duoda ne tik naudos, bet ir kelia tam tikrą pavojų.
Eksperimente dalyvavo dvi grupės žmonių, apmokytų ieškoti defektų spausdintinėse plokštėse. Pirmajai grupei buvo pasakyta, kad plokštes jau anksčiau patikrino ir patvirtino robotas. Dėl to pirmosios grupės nepastebėtų klaidų ir defektų procentas buvo gerokai didesnis nei antrosios, nors abi grupės darbe praleido tiek pat laiko.
Šis reiškinys vadinamas „socialinis palaidumas” (angl. „social loafing”). Juo apibūdinamas elgesys asmens, kuris per daug pasikliauja kitu komandos nariu, o tai reiškia, kad jis deda mažiau pastangų ir dėmesio savo darbui. Taip atsitinka todėl, kad darbuotojas nesijaučia asmeniškai atsakingas už rezultatą, todėl neturi paskatų labiau stengtis.
Tai savaime neigiamas reiškinys, tačiau dar blogiau, kad žmonės robotus pradeda suvokti ne kaip užduočių atlikimo įrankį, o kaip kolegas. Ir jie nesąmoningai atsisako atsakomybės už savo darbo rezultatą, perkeldami ją mechanizmui. Dėl to žmonės praranda situacijos kontrolę, pavyzdžiui, nustoja stebėti kelią ir visiškai pasitiki autopilotu, o tai gali sukelti avariją.
