Mūsų protas – mūsų jausmų kūrėjas. Jis stengiasi mus apsaugoti ir sumažinti jaučiamą skausmą bei kančią. Tačiau būdai, kuriais smegenys bando spręsti problemas „čia ir dabar“, neretai ilgainiui duoda priešingų rezultatų. Pavyzdžiui, įkyrios neigiamos mintys – jos gali sugriauti jūsų gyvenimo džiaugsmą. Kaip jų atsikratyti?
PROBLEMA
Kova su neigiamomis mintimis vargina. Laukti, kol nerimas išnyks, tai tas pats, kas atidėti kelionę automobiliu, kol triukšmingas keleivis ant galinės sėdynės nuspręs išlipti iš automobilio.
Galbūt jis niekaip nenutyla, o jūs dėl kažkokių priežasčių negalite jo išvaryti iš automobilio, ir dabar dėl jo stovite vietoje.
Yra geresnis variantas: pakeiskite savo požiūrį į šias mintis. Galime būti kantrūs ir supratingi, kartu aiškiai leisdami suprasti, kad būtent mes „sėdime vairuotojo vietoje” ir sprendžiame, kur toliau važiuoti.
KLAUSIMAI
Keletas klausimų, kuriuos galite užduoti sau, kad atsiribotumėte nuo blogų minčių antplūdžio ir nustotumėte jomis gyventi.
Jei leisiu šiai minčiai valdyti mano elgesį, kur ji mane nuves?
Tarkime, sakote sau, kad negalite skristi aplankyti artimo draugo, nes bijote skristi. Bet kaip tai paveiktų jūsų draugystę? Nesistengiu sumenkinti šios fobijos rimtumo, bet jei nuspręsite, kad jums tikrai svarbu pasimatyti su bičiuliu, galite neleisti baimei jūsų apriboti: visada galite kreiptis į terapeutą ar ieškoti kitų sprendimo būdų.
Kokių pamokų galiu pasimokyti iš šios patirties, kad galėčiau augti ir tobulėti?
Įsivaizduokite, kad nesate priimtas į savo svajonių darbą. Kaip tokioje situacijoje save palaikytumėte? Jei pasiduosite savikritikai, ar tai padės jums tapti atsparesniam, ar, priešingai, sukels depresiją? Ar norite tapti atkaklesni, kūrybiškesni, lankstesni? O kaip dėl užuojautos sau, kurios jums ypač reikia, kai nepateisinate savo lūkesčių? Be to, kai įsijaučiame / įsigiliname į save, kartu išmokstame įsijausti / įsigilinti ir į kitus – tai empatijos nauda.
Kaip kančia ir nelaimės padarys mano gyvenimą prasmingesnį?
Kartais gyvenimas, atimdamas iš mūsų tai, kas turėtų suteikti mums laimės, iš tikrųjų suteikia mums neįkainojamą dovaną. O kartais, gavę tai, ko norime (brangų automobilį, prestižinį darbą), suprantame, kad vidinės tuštumos jausmas niekur nedingo. Tačiau, bet kokiu atveju, galime sužinoti ką nors naujo apie save, o tai vienintelis būdas įgyti naujų žinių. Šių žinių negalima perduoti „automatiškai” – turime mokytis.
PATARIMAI
Kelkite iššūkius savo įsitikinimams
Norint šiek tiek atsiriboti nuo savo minčių ir jausmų, gali būti naudinga su jais „pasikalbėti” ar net „pasiginčyti”. Pavyzdžiui, taip: „Įdomi mintis”, „Toks jausmas, kad…”, „Pastebėjau, kad man kilo mintis apie…”.
Priimkite savo mintis
Galime leisti mintims, jausmams ir kūno pojūčiams tiesiog atsirasti ir išnykti, netrukdant visaverčiam gyvenimui. Galime suteikti jiems laisvę ir stebėti juos tarsi praeinančius debesis, nepainiodami jų su dangumi, kuris išliks net debesims išnykus. Galime judėti numatyto tikslo link, užuot bandę bėgti nuo nemalonumų.
Sutelkite dėmesį į tai, kas svarbu
Užuot išsikėlę tikslą visada būti laimingu (tai tiesiog neįmanoma), galime susitelkti į tai, kas iš tikrųjų svarbu: gerumą, kantrybę, drąsą, santykius su artimaisiais.
Galime stengtis gyventi vadovaudamiesi šiais principais, nepaisant kylančių iššūkių.
Ir nors kritimai neišvengiami, kiekvieną kartą galime atsikelti ir judėti toliau. Kiekviena išgyventa patirtis yra dovana. Nesmerkite savęs už praeityje padarytas klaidas. Jos mus moko, kaip priimti teisingus sprendimus dabartyje. Tai kelias į vidinę ramybę.
Parašyti komentarą