Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Pradžia Psichologija ir santykiai Dvigubos pamainos darbas: patarimai mamoms, kurios derina karjerą ir motinystę
Psichologija ir santykiai

Dvigubos pamainos darbas: patarimai mamoms, kurios derina karjerą ir motinystę

Dvigubos pamainos darbas
Dalintis

Šiandien senąją paradigmą, kai moterys aukojo save šeimos labui, pakeitė naujoji: jos gali vienu metu auginti vaikus, gyventi aktyvų socialinį gyvenimą ir kurti karjerą.

Kaip toks daugiafunkcinis darbas veikia vaikus ir pačias mamas? Ir kas gali palengvinti jų gyvenimą?

 

Dvigubos pamainos darbas

Šiuolaikiniame pasaulyje daugelis moterų atsiduria konflikto tarp tradicinių vertybių ir įvairių savirealizacijos būdų sūkuryje: mus spaudžia visuomenės lūkesčiai, savirealizacijos poreikiai ir mūsų pačių įsivaizdavimas apie moters vaidmenį visuomenėje, šeimoje ir, svarbiausia, vaiko gyvenime. Motinystė tebėra idealizuojama – daugelis jaunų mamų gyvena nuolat nerimaudamos, kad jos daro nepakankamai, per mažai, ne taip…  O ką jau kalbėti apie dirbančias mamas?

 

KAIP MAMOS NERIMAS VEIKIA VAIKĄ?

Artimo suaugusiojo buvimas labai svarbus kūdikio gyvenime iki trejų metų – tai vadinamasis sensorinis periodas saugumo jausmui susiformuoti. Jei vaiko motina šiuo metu aktyviai dalyvaus kūdikio gyvenime, tai labai prisidės prie jo harmoningos raidos.

Psichologai jau seniai priėjo prie išvados, kad kūdikiui kontaktas su mama svarbus ne tik fiziniu (girdėti mamos balsą, jausti iš įsčių pažįstamą jos širdies plakimą), bet ir emociniu ir net energetiniu lygmeniu. Šiuo metu vaiko psichikoje susiformuoja pirmosios sąveikos su pasauliu idėjos ir pagrindinis saugumo supratimas. Ateityje tai ypatingai veikia emocinio intelekto raidą – ypač gebėjimą užmegzti artimus santykius, savigarbos lygį ir gebėjimą kurti sveikas ribas.

Stresas, kurį patiria moteris, priversta blaškytis tarp šeimos ir karjeros, sukelia destruktyvių apraiškų. Taigi ji nesąmoningai, taip pat ir dėl fizinio nuovargio, gali rodyti pyktį, jausti nuoskaudą vaiko ar kitų šeimos narių atžvilgiu, o tai formuoja neigiamas vaiko elgesio sąsajas. Mamos neigiamos emocijos vaiko projekcijose atspindi jos jausmus jam. Taip nesąmoningai verčiate vaiką matyti save kaip visų problemų kaltininką.

Kaltės jausmas atima daug emocinių išteklių ir sukelia daugybę problemų: nuo nesaugumo jausmo tiek suaugusiajam, tiek vaikui, nuolatinio jausmo „turiu pateisinti kitų žmonių lūkesčius”, vidinio vientisumo stokos iki psichosomatinių ligų ir depresijos. Tokių būsenų veikiamiems žmonėms sunku užmegzti šiltus ir pasitikėjimu grįstus santykius su kitais žmonėmis, priimti sprendimus, suformuluoti tikslus ir jų siekti.

 

KAIP KOMPENSUOTI DĖMESIO TRŪKUMĄ?

Egzistuoja mitas: kuo daugiau laiko praleidi su vaiku, tuo geriau. Tai netiesa, nes vaikas santykius su mama vertina ne pagal kartu praleistų valandų skaičiaus kategoriją. Daug svarbiau yra įsitraukimo į bendravimą su vaiku ir jo gyvenimą lygis, net jei šiam bendravimui turite ne daugiau kaip 30 minučių per dieną. Tegul tai būna pusvalandis, kurį skiriate tik jam.

Yra veiksminga technika, kuri gerokai pagerins jūsų bendravimo kokybę, – vaiko veiksmų stebėjimo apibūdinimai arba nesmerkiantis verbalinis įvardijimas.

Piešdami ar modeliuodami kartu su vaiku aprašykite viską, ką matote, bet nepateikite jokių vertinimų. Pavyzdžiui, sakykite ne „kokį gražų sniego senį sukūrei”, o „Matau, kad sukūrei sniego senį. Jis turi raudoną kepuraitę, be to, vietoj nosies – morką.“ Tokia formuluotė leidžia vaikui pasijusti pastebėtam: „Mane mato, vadinasi, aš esu čia ir esu mylimas”, – galvoja mažylis. Šis konstruktyvus dėmesys jam įsimins ilgam.

Kaip mamos nerimas veikia vaiką

Paprastai tokie teigiami prisiminimai nutiesia taką per visą gyvenimą. Jie turės daug geresnį poveikį jūsų santykiams nei kelios valandos, kai vienintelė bendravimo forma bus jūsų buvimas, o visas dėmesys priklausys kitiems dalykams – taip tik leisite vaikui suprasti, kad nors esate šalia, bet turite svarbesnių reikalų.

 

PATARIMAI DIRBANČIOMS MAMOMS

Taigi ką turėtų daryti moterys, kurios derina darbą ir motinystę? Deja, universalios instrukcijos, kuri tiktų visoms, nėra: šiuo klausimu svarbu nepasikliauti kitų žmonių patirtimi, nelyginti savo situacijos su kitomis ir įsiklausyti į save. Vis dėlto yra keletas būdų, padėsiančių palengvinti sau gyvenimą.

 

Išmokite prašyti pagalbos

Kreipkitės į savo vyrą, močiutes ar drauges. Dažnai jie mielai padeda, bet nežino, kaip tai padaryti. Padėkite jiems padėti jums. Pavyzdžiui, padalykite namų ruošos darbus vyrui ir vyresniems vaikams, o jaunesniuosius mokykite būti savarankiškus namuose.

 

Ne tik išleiskite, bet ir papildykite išteklius

Vaikų auginimo ir darbo užduočių derinimas yra tiesus kelias į perdegimą. Skirkite laiko sau ir raskite tai, kas jus užpildo. Kai kuriems žmonėms laikas, praleistas su vaikais, yra pagrindinis išteklių šaltinis, tačiau nesijaudinkite, jei jums taip nėra. Kartais reikia pabūti vienam su savimi, pailsėti nuo namų ruošos su puodeliu kavos ir mėgstamu desertu ar televizijos serialu.

 

Organizuokite vaikų laisvalaikį

Įvairūs užsiėmimai ar būreliai yra būtini vaiko vystymuisi ir padeda mamai skirti kelias valandas per savaitę sau. Tačiau norėdami užtikrinti, kad jų lankymas vaikui sukeltų malonumą, o ne pasipriešinimą, veiklą rinkitės pagal vaiko, o ne savo interesus.

 

Pirmenybę teikite… sau

Daugelio moterų gyvenimas yra tarsi darbas dviem pamainomis: ta, kuri generuoja pajamas, ir ta, kuri susijusi su namų ruoša. Kad išliktumėte stipri, periodiškai iš naujo įvertinkite: kas jums iš tiesų svarbu? Pasaulis nesustos, jei šiandien, užuot tvarkiusi namus, nuspręsite tiesiog atsipalaiduoti.

Svarbiausia nepamiršti auksinės deguonies kaukės taisyklės – pirmiausia užsidedame ją sau, o paskui vaikui. Tik sveika ir laiminga mama gali įskiepyti vaikui gyvenimo džiaugsmą.

 

Įvertinkite šį straipsnį:

😡  
😕  
😐  
🙂  
😍  

Kraunami duomenys...

Parašyti komentarą

guest
0 Komentarai(ų)
Naujausi
Seniausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Panašūs straipsniai
Lina Sasnauskienė / Nuotr. Giedrius Matulaitis

Atokvėpis, kurio nėra: kai pagalbos sistema sunkios negalios šeimoms Lietuvoje neveikia

Lietuvoje tėvai, dažniausiai motinos, prižiūrintys vaikus su sunkia negalia, patiria milžinišką kasdienį...

Kodėl tikime prietarais

Kodėl tikime prietarais? Psichologinis žvilgsnis į šiuolaikinę magiją

XXI a. žmogus skaito apie dirbtinį intelektą, skraido į kosmosą ir modeliuoja...

Nematoma kasdienybė

Nematoma kasdienybė: psichologiniai reiškiniai, kurie valdo mūsų elgesį

Žmogaus smegenys yra vienas paslaptingiausių ir tuo pačiu galingiausių organų – jos...

Pykčio anatomija

Pykčio anatomija: ką iš tikrųjų mums bando pasakyti ši emocija?

Pykčio emocija dažnai vaizduojama kaip sprogimas – destruktyvi jėga, kuri griauna tiltus...