Kai kurie prisiminimai išlieka iki pat senatvės, tarsi įrašyti į atmintį, o kiti išnyksta kitą dieną…
Kodėl?
ATMINTIS
Kartais sugebame prisiminti viską, kas nutiko, iki smulkiausių detalių – net jei įvykis buvo nemalonus. Galime šiuos prisiminimus atkartoti vėl ir vėl, tarsi jie būtų įrašyti į kino juostą. Tam yra paaiškinimas: tam tikromis sąlygomis mūsų atmintis veikia kur kas geriau.
VISKAS DĖL STRESO
Čikagoje esančio Beckmano mokslų ir technologijų instituto mokslininkai mano, kad geriausiai prisimename tuos įvykius, kurie mums nutiko iškart po patirto streso.
Mokslininkai pateikia pavyzdį: autoavarijos dalyviai paprastai neprisimena nieko, kas buvo iki susidūrimo, dažnai ir patį momentą „X” prisimena prastai. Tačiau kelias valandas iškart po avarijos stipriausią šoką patyrę žmonės prisimena puikiai – o prisiminimai tampa dar aiškesni kitą dieną, po savaitės ar mėnesio.
Kitas atvejis – išsiskyrimas su partneriu. Būkite tikri, kad šį sunkų pokalbį prisiminsite net ir po kelerių metų: kokiomis aplinkybėmis jums buvo pranešta, kad viskas baigta, ką žmogus tuo metu vilkėjo, kaip jis lietė plaukus ir su kokia intonacija ištarė žodžius… Tačiau nieko neprisiminsite apie tai, ką veikėte likus porai valandų iki pokalbio.
Mokslininkai įsitikinę, kad ryškios emocijos iš tiesų turi rimtą poveikį atminties gebėjimams, o naujasis atradimas padės kitaip pažvelgti į potrauminio streso sutrikimą, kurį taip pat lydi nesibaigiantis siaubingų įvykių atkartojimas mintyse. Išvados taip pat galėtų būti naudingos gydant depresiją ir nerimo sutrikimus, kuriems taip pat būdingas neigiamų įvykių fiksavimas.
KAIP BUVO ATLIKTAS TYRIMAS?
Bandydami suprasti priežastis, kodėl kai kurie žmonės labai detaliai prisimena įvykius, net kai to nenori, mokslininkai 15 metų tyrė emocijų ir atminties ryšį.
Tyrimo metu buvo atlikta nemažai eksperimentų, kuriais siekta patikrinti hipotezę, kad stresas ir atmintis yra susiję. Daugiau kaip 200 savanorių peržiūrėjo kelias nuotraukas, kurios imitavo prisiminimų grandinę. Pusė jų jiems sukėlė neigiamas emocijas, o likusieji – neutralią reakciją. Tada dalyvių buvo paprašyta įsivaizduoti, kad visa tai jiems iš tikrųjų nutiko, ir papasakoti, ką matė.
Paaiškėjo, kad žmonės detaliai atpasakoja įvykius, kurie sukėlė stiprią neigiamą reakciją. Faktas tas, kad žmogaus atmintis atstumia neigiamas reakcijas – jos tiesiog mobilizuoja mus, verčia būti dėmesingais ir budriais. Mes tarsi instinktyviai stengiamės įsiminti menkiausias akimirkas, kad galėtume jas kruopščiai išanalizuoti ir apsisaugoti nuo nepageidaujamos situacijos pasikartojimo.
Parašyti komentarą