Emocijos plinta kaip virusas, o aplinkinių nuotaikos gali daryti mums didžiulę įtaką…
Šiandienos straipsnyje išsiaiškinsime šio reiškinio evoliucines priežastis ir sužinosime apie įdomius jo mechanizmus.
KAS YRA EMOCINIS VIRUSAS?
Kiekvienas iš mūsų intuityviai supranta tokių išsireiškimų kaip „visuomenės nuotaika” arba „ore tvyrantis jaudulys” reikšmę. Tačiau iš kur tai kyla? Tai metaforos, neturinčios tiesioginės reikšmės. Nepaisant to, mes puikiai suprantame jų reikšmę, nes intuityviai atpažįstame, kas yra „emocijų virusas“.
Emocijų viruso principas rodo, kad dviejų ar daugiau žmonių jausmai jungiasi ir yra perduodami iš žmogaus žmogui didelėse grupėse.
Esame linkę manyti, kad tai yra vidiniai procesai, tačiau emocijos gali būti užkrečiamesnės už bet kurį žinomą virusą ir pasąmoningai perduodamos visiems šalia esantiems žmonėms.
KAIP PASIREIŠKIA EMOCINIS VIRUSAS?
Dauguma žmonių turi galimybę stebėti, kaip mus veikia šeimos narių emocinės būsenos. Pavyzdžiui, beveik nerealu būti laimingam, kai artimas žmogus serga depresija. Tačiau įdomu tai, kad emocinis užkratas veikia net tada, kai tarp žmonių nėra jokio ryšio.
Pavyzdžiui, nepažįstamų žmonių minioje „emocinis užkratas” verčia mus jaustis taip pat, kaip ir likusius grupės narius.
Eksperimentai rodo, kad autobusų stotelėje rodome daugiau nekantrumo, jei aplinkiniai žmonės taip pat elgiasi nekantriai. Tačiau jei jie priima faktą, kad autobusas vėluoja, mes taip pat ramiai laukiame. „Ore tvyranti elektra” mus sujaudina sporto renginyje ar mitinge, net jei iš pradžių nebuvome itin įsitraukę ir ten ėjome tik „dėl kompanijos“.
KAIP ATSIRADO EMOCINIS VIRUSAS?
Norint suprasti emocijų viruso reikšmę, reikia apsvarstyti jo naudą populiacijos išlikimui.
Dalijimasis „grupiniais jausmais” suteikia mums daugybę akių, ausų ir nosių, kad galėtume stebėti pavojų ir ieškoti galimybių pabėgti.
Vadinasi, tai būdinga visoms socialių gyvūnų grupėms: gaujoms, bandoms, gentims. Kai vienas grupės narys pajunta pavojų, tampa agresyvus, išsigandęs ar atsargus, kiti akimirksniu užfiksuoja šią būseną.
Matydami kito grupės nario baimę ar kančią, galime pasijusti taip pat. Jei sąmoningai nesipriešiname, laimingi žmonės vakarėlyje mus džiugina, rūpestingi – verčia rūpintis, o nuobodžiaujantys – nuobodžiauti.
KOKIAS PASEKMES GALI SUKELTI EMOCINIS VIRUSAS?
Kaip ir viskas, kas veikia mūsų emocinę būseną, toks „užkrėtimas” didele dalimi sąlygoja mūsų mąstymą. Visuomenės nuomonės tyrėjai žino, kad į klausimus, kuriuos užduoda tikslinėse grupėse, jie gaus vienokius atsakymus, o kai tuos pačius klausimus užduos kiekvienam dalyviui privačiai – kitokius. Nėra taip, kad žmonės meluoja, kai yra kartu, arba kad jie keičia savo nuomonę, kai lieka vieni.
Dėl emocijų poveikio jie gali turėti skirtingą nuomonę ta pačia tema, priklausomai nuo aplinkos, kurioje jie yra apklausos metu.
Pagal viruso principą taip pat atsižvelgiama į „grupinį mąstymą”. Žmonės linkę paklusti daugumai susirinkime arba veikti kolektyviai, net ir prieštaraudami savo pačių sprendimui. Pavyzdžiui, rizikingas ar smurtinis paauglių gaujų elgesys pasireiškia tuo, kad bendras emocinis „užkratas” skatina kiekvieną vaiką peržengti savo asmeninius „stabdžius“, o kartais ir gerokai juos viršyti, dėl to atsiranda pavojingas, smurtinis ar nusikalstamas elgesys.
Šis emocinis užkratas pasireiškia „solidarumo paradais” ir „protesto eitynėmis”, blogiausiais atvejais – „minios teisingumu”, linčiavimu, riaušėmis ar plėšikavimu. Mažiau dramatišku, bet ne mažiau matomu lygmeniu tai lemia nuolat besikeičiančias madas, kultūrinius ir politinio korektiškumo standartus.
KAIP „UŽSIKREČIAMA“ EMOCIJOMIS?
Neigiamos emocijos
Ar kada nors susimąstėte, kodėl esame labiau linkę sutelkti dėmesį į neigiamas emocijas sukeliančius dalykus nei į geras? Nekalbu apie pesimistiškai nusiteikusius ir toksiškus žmones, kurie nuolat ieško, kur rasti „lašą deguto medaus statinėje“. Bet juk dauguma neigiamybėms suteikia neproporcingai didelį svorį. Kiek jūs asmeniškai galvojate apie teigiamas patirtis, o kiek apie neigiamas? Kam jūsų protas skiria daugiau laiko ir energijos?
Neigiamos emocijos smegenyse gauna pirmenybės teisę būti apdorotos, nes jos svarbesnės išgyvenimui. Jos akimirksniu suteikia mums adrenalino, kurio reikia, pavyzdžiui, norint pasprukti nuo gyvatės ar atremti tigro ataką.
Laimėti yra malonu, tačiau daugeliu atvejų nepalyginama su nemalonumais, patiriamais pralaimėjus. Radus 100 eurų, pakili nuotaika išliks maždaug dieną, o pametus 100 eurų, nuotaika gali sugesti mėnesiui ar daugiau.
Bet kokios gynybinės ir agresyvios būsenos, pavyzdžiui, apmaudas, negailestingai plinta iš „žmogaus į žmogų“. Jei kas nors ateina į darbą supykęs, iki pietų beveik visi aplinkiniai jau būna pasipiktinę. Agresyvūs vairuotojai verčia ir kitus vairuotojus būti tokiais pačiais. Priešiškai nusiteikęs paauglys sugadina šeimos vakarienę, o nekantrus sutuoktinis televizoriaus žiūrėjimą paverčia įtemptu ir nemaloniu procesu.
Teigiamos emocijos
Ironiška, tačiau teigiamos emocijos yra svarbesnės ilgalaikei gerovei. Turime daugiau galimybių gyventi ilgiau, sveikiau ir laimingiau, jei jas patiriame daug dažniau nei neigiamas. Gyvenimas geresnis tiems, kurie sugeba įvertinti kalvotos pievos grožį ir medžių lapus nušviečiančią saulę… su sąlyga, kad jie taip pat gali pastebėti gyvatę žolėje. Turime sugebėti išjausti tinkamas akimirkas, kad ir toliau galėtume vertinti mus supantį pasaulį.
KODĖL TURIME KONTROLIUOTI EMOCINĮ UŽTERŠTUMĄ?
Jei šalia mūsų yra piktas, sarkastiškas, narciziškas, kerštingas žmogus, tikėtina, kad jausimės maždaug taip pat, kaip ir jis. O kad netaptume tokie patys, turime pasistengti ir „įjungti“ savo vidinį Suaugusįjį.
Jei jūsų gerovė ir emocinė savijauta priklausys nuo kitų žmonių, prarasite savęs ir situacijos kontrolę, todėl elgsitės impulsyviau. Tapsite reaktyvūs, o jūsų gyvenimo patirtį apibrėš reakcija į aplinkos „emocinį užterštumą”.
Tačiau išmokę susikurti sveikas emocines ribas ir sąmoningai stebėdami savo būseną bei situaciją, galime išlaikyti atsparumą ir kontroliuoti savo gyvenimą.
Parašyti komentarą