Kaip suprasti, ar asmuo yra patikimas? Papasakosime, į ką turėtumėte atkreipti dėmesį bendraudami su nepažįstamais žmonėmis.
PASITIKĖJIMAS
Pasitikėjimas yra visuomenės pagrindas. Pasitikime ne tik tais, kuriuos gerai pažįstame, bet ir nepažįstamais žmonėmis. Restorane padavėjas atneša maistą ir pasitiki, kad suvalgę jį sumokėsime. Darbe praleidžiame ilgas valandas tikėdami, kad mėnesio pabaigoje gausime atlyginimą. Ir važiuojame degant žaliam šviesoforo signalui, nes tikime, kad prie raudono šviesoforo signalo sustojusi mašina mus praleis…
Be abejo, bendraudami su šeimos nariais, artimais draugais ir kolegomis suvokiame, kuo ir kiek galime pasitikėti. Visa tai todėl, kad su jais daug bendravome ir galėjome pasitikrinti jų patikimumą. Tačiau ką daryti, kai mums reikia nuspręsti, ar nepažįstamasis yra patikimas? Psichologo Jean-François Bonnefon ir jo kolegų atlikti tyrimai parodė, kad intuicija pati savaime gana gerai leidžia spręsti apie asmens patikimumą.
KAIP ĮVERTINTI PATIKIMUMĄ? Į KĄ ATKREIPTI DĖMESĮ?
Jean-François Bonnefon ir jo kolegos bandė išsiaiškinti, kokios informacijos ir kokio jos kiekio reikia, kad būtų galima susidaryti nuomonę apie asmens patikimumą.
Bendravimas
Per pusvalandį galima daug sužinoti apie žmogų: išgirsti, kaip jis kalba, stebėti jo kūno kalbą, veido išraišką bei elgesį ir padaryti atitinkamas išvadas.
Gestai
Mokslininkai nusprendė patikrinti, kas nutiktų, jei žmogus, kuris bando įvertinti kito asmens patikimumą tiesiog stebėtų, kaip tas žmogus bendrauja su kitu asmeniu. Kitaip tariant, ar jis galėtų nustatyti žmogaus patikimumą neužmezgęs asmeninio kontakto?
Eksperimentai buvo atliekami dviem sąlygomis: pusė eksperimento dalyvių žiūrėjo vaizdo įrašą su garsu, o kita pusė – tiriamojo asmens vaizdo įrašą be garso. Abiem atvejais žmonės gana tiksliai nuspėjo vertinamojo asmens patikimumą. Vadinasi, svarbiausia yra kūno kalba, o ne žodžiai.
Nuotraukos
Mokslininkus domina klausimas: ar galima nuspėti kito asmens patikimumą vien iš jo nuotraukos? Štai čia ir prasideda įdomioji dalis: jei tyrimo dalyviai matė spalvotas vertinamųjų asmenų nuotraukas, kuriose buvo matyti drabužiai ir šukuosena, jie blogiau nuspėdavo šių asmenų patikimumą nei tuo atveju, jei jiems buvo parodytas stambus veido planas (tik akys, nosis ir burna), o vaizdas buvo nespalvotas ir neryškus.
Kaip mažiau informacijos (maža, neryški, nespalvota nuotrauka) gali padėti padaryti tikslesnes išvadas nei daugiau informacijos (viso ūgio, detali, spalvota nuotrauka)? Išvada akivaizdi: pernelyg ryškios spalvos ir daugybė detalių atitraukia dėmesį nuo pagrindinio dalyko – veido. Juk jis geriausiai atspindi emocinę būseną.
Neryškus vaizdas verčia žiūrovą pasikliauti intuicija, o aiškūs vaizdai siūlo vadovautis racionalesniu požiūriu.
IŠVADA
Priimant socialinius sprendimus intuicija yra patikimesnė už racionalų požiūrį. Jei neturite pakankamai laiko gauti daugiau informacijos apie vertinamą asmenį, pasikliaukite intuicija.
Tačiau neignoruokite ir kontekstinių užuominų, pavyzdžiui, vertinamojo asmens pasakojamų istorijų, kurios skamba pernelyg gerai, kad būtų tiesa.
Parašyti komentarą